|

Europos Žmogaus Teisių Teismo užkulisiai

Kas mano, kad peticijos, atkeliavusios į Strasbūrą iš Lietuvos, bus išverstos į anglų kalbą – klysta, nes taip nėra, neva dėl to, kad EŽTT neturi pinigų. Nežiūrint to, vertimas į visiems teisėjams suprantamą anglų kalbą nieko nepadėtų, nes reikia žinoti, kad visi skundai, laiškai, pareiškimai, pataisymai ir t.t. ateina tik pas Lietuvai priskirtą “teisės referentę”, kuri pagal įslaptintas “instrukcijas teisės referentams”, minėtos EŽTT reglamento 17.4 straipsnyje, turi teisės arba bent progos (lygiai kaip ir kiti “teisės referentai”), arba perduoti prašymus, dokumentus, laiškus pranešėjai, arba paslėpti skundo esminį turinį, arba veikti pagal EŽTT reglamentą arba atvirai pažeisti EŽTT reglamentą (angliškai: “Rules of Procedure of Court”), arba informuoti teisėjus arba paprastai ne informuoti teisėjus ir tik panaudoti sekcijos kanclerės parašą arba, peticijos atmetimo proga, panaudoti antros sekcijos teisėjų kompiuterinius parašus (arba parašų štampą) – tada sekcijos kanclerė arba teisėjai apie tai nieko nesužinos. Ypatingai mielai teisės referentė panaudoja frazę “Rašau Jums EŽTT pirmininko prašymu”. Tai yra tiktai sistema, kad pareiškėjai negalėtų sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta EŽTT, kad jų žmogaus teisės grubiai pažeidinėjamos (teisė į teisingą teismo procedūrą, teisė į viešą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį).

Ką reiškią nuskriaustam savininkui iš Lietuvos „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė“?
|

Ką reiškią nuskriaustam savininkui iš Lietuvos „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė“?

Normalus žmogus mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo antros sekcijos (priskirta Lietuvai) teisėjai nagrinėja Lietuvos piliečių peticijas prieš Lietuvą, nes Konvencijos šeštas straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir į viešą teismo posėdį. Tačiau, iš tikrųjų Lietuvai priskirta Europos Žmogaus Teisių Teismo antra teisėjų kolegija (septyni teisėjai) nieko nenagrinėja ir nieko nenusprendžia, jie tik pasirašys, ką Lietuvos teisėja ir buvusi vyriausybės atstovė Strasbūre, jauna Danutė Jočienė, jau iš ankšto nusprendė, nes ši dama yra, lyg tyčia, irgi teismo pranešėja, reiškia, tik ji (kartu su jos padėjėju – „Lietuvos teisės referentu“ M. černiauskas) „nagrinėja“ iš Lietuvos atkeliavusius skundus, „ar nebuvo pažeistos savininkų nuosavybės teises“. Kiekvienam protingam žmogui visiškai aišku, ką tai reiškia. Be to, Jočienė yra buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo, Prano Kūrio (kuris buvo lyg tyčia paskutinis okupantų valdžios „liaudies teisingumo komisaras“ nuo 1977 m.), auklėtinė ir patyrusio komunistinio «teisininko» ir ideologo Vileno Vadapalo daktarantė, asistentė, vėliau docentė, ir tik jų pastangų dėka buvo paskirta į šį postą. O kaip teisėja-pranešėja ji dirba ten niekieno nekontroliuodama ir vykdo kolaborantų valdžios paliepimus kaip ir ankščiau, dar būnant vyriausybės atstovė Strasbūre.

|

Ar Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus rengia Lietuvos Vyriausybės paskirti žmonės?

Ar gali būti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyse prieš Lietuvą dėl savininkų skundų nepriimtinumo nėra išreikšta antros kolegijos septynių teisėjų nuomonė, bet tik Lietuvos vyriausybės paskirtos teisėjos-pareiškėjos nuomonė (kuri iki 2004 m. spalio 31 d. buvo vyriausybės atstovė Strasbūre)? Dėl to nėra negalima, kad nutartyse įforminta vien Lietuvos vyriausybės pozicija. Kristijonas Nekvedavičius gimė ir užaugo Vokietijoje. Jo tėvas buvo žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas Kostas Nekvydas-Nekvedavičius, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, kuris 1920 m. vasario 16 d. sutrukdė bolševikų planuotą valstybės perversmą (žr. laikraščio KAUNO LAIKAS straipsnį „Lietuvos sūnus, išgelbėjęs valstybę”, Nr. 91 (631) 1993 m. gegužės 15 d., be to, laikraščio KARYS 1991 m. Nr. 9 straipsnį „Neįvykusio Lietuvos kariuomenės sukilimo užkulisiai”, žr. Lietuvos Enčiklopedijos XXXVI tomo straipsnį.) Sklypas Kaune-Perkūno alėjoje jam buvo valstybės padovanotas kaip tėvynės padėka. 2004 m. gruodžio 10 d. jis kreipėsi i EŽTT visų pirma dėl to, kad Lietuvos teisėjai tyčia nenagrinėjo jo vindikacinį ieškinį, išreikalauti jo tėvo namus iš svetimo neteisėto valdymo, aiškiai pažeidžiant Lietuvos CPK 346 str. 2 d. 2 p. ir CPK 279 str. 4 dalį ir netaikant LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000-02-21 nutartį byloje Nr. 3K-3-203/2000.