Gimnastės kovojo dėl “Mis vasara” titulo
|

Gimnastės kovojo dėl “Mis vasara” titulo

Kaune baigėsi trečiosios tarptautinės meninės gimnastikos varžybos “Mis vasara 2005”. Jose dalyvavo 61 gimnastė iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Visas tris prizines vietas sporto meistrių varžybose užėmė viešnios iš kitų šalių. Nugalėtoja tapo Marija Kalinina iš Rusijos (40,13 balo), antra liko Vladislava Morozova iš Latvijos (39,07), trečia – Ana Kuznecova iš Estijos (38,94). Jaunių grupės nugalėtoja tapo Irma Mikuževičiūtė (41,28 balo) iš Kauno Centro sporto mokyklos (trenerė V.Šestakovienė). Ji aplenkė antroje vietoje likusią vilnietę Neringą Matuliauskaitę (39,68) ir trečioje – estę Kariną Kuk (37,73). “Mis vasara” jaunučių grupėje pripažinta trenerės A.Talačkienės auklėtinė kaunietė Eglė Šileikytė (40,08 balo). Antrąją vietą užėmė jos komandos draugė iš Centro sporto mokyklos Agnė Liepaitė (38,04), o trečioje liko maskvietė Jekaterina Bystrickaja (35,61). Dešimtmečių mergaičių varžybas laimėjo dar viena kaunietė Lina Sakalavičiūtė.

Veidu į jūrą
|

Veidu į jūrą

Ne kartą teko girdėti, kad buriavimas – karališka pramoga. Čia reikėtų padaryti trumpa ekskursą į istoriją. Buriavimo pradžia laikomas XVII amžius, o jo gimtinė – Olandija. Pirmosios varžybos, kuriose burlaiviais lenktyniavo Anglijos karalius Karolis II ir jo brolis Jorko hercogas Jokūbas, vyko 1661 m. Temzėje. Po kelerių metų pralaimėjęs varžybas Jorko hercogas įkūrė pirmąjį Karališkojo karinio laivyno jachtklubą. Taigi iš tiesų pačioje pradžioje tai buvo turtingųjų pramoga, tik vėliau buriavimas įtraukė ir daugiau žmonių bei jis tapo ir jų sportu. “Buriavimas kainuoja laiką, pinigus ir artimųjų kantrybę”, – atsako A.Dovydėnas, paklaustas, kiek kainuoja buriuoti. Tačiau greitai pašnekovas pažeria skaičių laviną. 20 metų senumo optimali ežerinė jachta Lietuvoje kainuoja ne mažiau nei 28 tūkst. Lt. Tokio pat senumo jūrinės jachtos kaina – apie 68 tūkst. Lt. Pigiausios jachtos – Lietuvoje, brangiausios – Anglijoje. Jei nusprendėte įsigyti jachtą užsienyje, prie sumos pridėkite dar 28 proc. mokesčiams susimokėti. Atskirai dar teks įsigyti ir bures. Naujos burės kainuoja apie 120-180 Lt už kvadratinį metrą. Senesnes bures galima įsigyti gerokai pigiau. Ir tai dar ne visos išlaidos. Tarkime, 28 pėdų ilgio ir 2,8 metrų pločio laivui švartuoti, laikant jį Klaipėdoje, per metus reikės skirti 1,8 tūkst. Lt, sandėliukui daiktams sudėti – papildomai 900 Lt per metus. Standartinis plaukiojimo sezonas Lietuvoje trunka apie penkis mėnesius.

Lietuvoje atgimsta slidinėjimo sportas
|

Lietuvoje atgimsta slidinėjimo sportas

Vasario 19–20 dienomis Ignalinoje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų slidinėjimo čempionatas. Varžybose dalyvavo net septynių Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkai. Daugiausia sportininkų atsivežė slidinėjimo specializaciją turinčios aukštosios mokyklos – Lietuvos kūno kultūros akademija (15 žmonių) ir Vilniaus pedagoginis universitetas (14 žmonių). Mūsų komandai atstovavo 12 slidininkų. Tarp šių komandų ir vyko pagrindinė kova – kas laimės bendrakomandinę pirmąją vietą. Minimalia taškų persvara laimėjo LKKA – 385 tšk., antri buvo VPU studentai – 378 tšk., o treti – mūsų Universiteto studentai – 272 tšk. Pirmą dieną gražus oras lepino individualių varžybų dalyvius – 10 km šliuožusius vaikinus ir 5 km turėjusias įveikti merginas. Čia iš 6 medalių net 5 laimėjo LKKA slidininkai, tik vieną medalį „atidavė“ VPU slidininkei J. Kančiauskaitei, laimėjusiai pirmą vietą. Iš mūsiškių geriausiai pasirodė Ekonomikos fakulteto pirmakursė Rima Siaurusevičiūtė, užėmusi 5 vietą. Puikiai pasirodė ir kitos mūsų komandos merginos: medikė Irina Balakina buvo devinta, dešimta – Filologijos fakulteto studentė Kristina Masevičiūtė, jau baigusi studijas Teisės fakultete Asta Eigelytė (18 vieta) bei Jolita Pipiraitė, Jonė Žilinskaitė. Merginų varžybose norą dalyvauti pareiškė net 34 slidininkės. Dvigubai ilgesnėje distancijoje dalyvavo nemažai vyrų – net 37.

Lietuvos futbolo istorija
|

Lietuvos futbolo istorija

1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas – Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda. 1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0. 1923 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją. Antrajame čempionate dalyvavo 4 komandos. 1923 m. dienos šviesą išvydo S.Garbačiausko paruoštos 20 puslapių “Oficialios futbolo taisyklės”. 1924 m. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno “Kovas” 2:1 įveikė Klaipėdos “Sportverein” vienuolikę. 1925 m. Lietuvos pirmenybės jau vyko trijose apygardose. Finale susitiko Kauno “Kovas” ir naujokė Šiaulių LFLS. Čempionais tapo “Kovo” futbolininkai. 1927 m. Lietuvos čempionato į finalą pateko Pagėgių “Sportverein” ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko tik 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. Lietuvos rinktinė žaidė dvejas rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5). Nustebino tik “Kovo” pergalė prieš pajėgią Vienos “Hakoach” vienuolikę rezultatu 2:1.

Anonsas: trečioji Turino olimpinių žaidynių diena
|

Anonsas: trečioji Turino olimpinių žaidynių diena

Vasario 13-ąją, trečiąją XX-ųjų Turino žiemos olimpinių žaidynių dieną, bus išdalyti dar 4 olimpinių medalių komplektai ketverių finalinių varžybų nugalėtojams. Šiandien Turine ir šešiose jo savivaldybėse vyks kur kas mažiau finalinių žiemos sporto šakų varžybų nei vakar. Prieš dieną olimpiečiams buvo įteikti net 9 olimpinių medalių komplektai. 13 val. popietę prie starto linijos stos dar viena Lietuvos slidininkė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė. Ji individualiose 15 km lentynėse, vyksiančiose Turino priemiestyje Cesana San Sicario, varžysis kartu su keturiomis kaimyninės Latvijos biatlonininkėmis – Anzela Brice, Gerda Krumina, Madara Liduma ir Linda Savlaka, este Eveli Saue bei kitų šalių sportininkėmis. Šias rungtynes nuo 13 val. tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija. Be to, tiesiogiai bus transliuojamos ir nuo 15 val. prasidėsiančios snieglenčių sporto finalinės rungtynės.

Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas”
|

Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas”

Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas” yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, kuri vienija daugumą Plungės rajono šachmatininkų ir koordinuoja šachmatų veiklą rajone. PVŠK “Bokštas” yra Lietuvos šachmatų federacijos narys. Klubo direktorius yra Lietuvos nusipelnęs treneris, Plungės rajono garbės pilietis, Plungės sporto mokyklos šachmatų treneris bei tarptautinių šachmatų turnyrų “Plungė’XX” organizatorius Vitalius Vladas Andriušaitis. Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas” kasmet organizuoja tarptautinius šachmatų turnyrus “Plungė’XX”, kuriuose yra dalyvavę šachmatininkai iš JAV, Rusijos, Austrijos, Vokietijos, Anglijos, Norvegijos, Ukrainos, Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Moldovos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei, žinoma, Lietuvos. Šį turnyrą nuolat remia Plungės rajono savivaldybė ir AB “Linų audiniai”. Klubas taip pat kasmet organizuoja Plungės rajono suaugusiųjų asmenines pirmenybes, šeimų komandų pirmenybes, šventinius “žaibo” turnyrus bei kitas įvairias varžybas. Be to, organizuojamos vaikų vasaros treniruočių stovyklas, įvairūs mačai bei simultanai su tarptautiniais didmeistriais.

Korespondenciniai šachmatai Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje
|

Korespondenciniai šachmatai Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje

Šachmatai Lietuvoje žinomi nuo viduramžių. Atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje 1956 – 1957 m. buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrelės. Jos datuojamos XIV amžiumi. Organizuotos šachmatų judėjimo formos datuojamos XIX amžiumi, kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Iš tų laikų mus pasiekia ir pirmosios žinios apie šachmatų žaidimą paštu. Žinios apie pirmąsias korespondencinių šachmatų varžybas siekia 1866 metus. Tai buvo mačas iš dviejų partijų Klaipėda – Hanoveris. Antros žinomos varžybos įvyko 1888 metais. Tai buvo mačas Vilnius – Voronežas. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilnių atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai. Vilniečiai nugalėtojams turėjo sumokėti 25 rublius. Augant korespondencinių šachmatų populiarumui, po antrojo pasaulinio karo Lietuvos šachmatų federacijos sudėtyje buvo įkurta neakivaizdinių šachmatų komisija. Jai vadovavo vilnietis Leo Finkelšteinas (1922 – 1968).

Valdas MALINAUSKAS – Praktinis šaudymas. Kas tai?
|

Valdas MALINAUSKAS – Praktinis šaudymas. Kas tai?

Praktinio šaudymo varžybų dalyviai yra skirstomi į atskiras grupes pagal naudojamų ginklų rūšis. Tokios grupės yra vadinamos divizionais. Mažiausias dalyvių skaičius divizione yra penki. NPŠA yra rengiamos trumpavamzdžių ginklų (pistoletai ir revolveriai), lygiavamzdžių ir graižtvinių šautuvų varžybos. Gali būti rengiamos ir visų minėtų ginklų kategorijų jungtinės varžybos – turnyras. Visi ginklai divizione dar yra skirstomi pagal šaudmens galingumą į MINOR (mažos galios) ir MAJOR (didelės galios) grupes. Šaudymas MAJOR ginklu suteikia pranašumą – dalyvis gauna daugiau taškų, nes tiksliai šaudyti didelės galios ginklu yra sudėtingiau. Taip yra realizuojamas vienas principų – premijavimas už galingumą. Kiekvieno diviziono ginklams yra keliami reikalavimai. PRODUCTION divizione naudojami 9 mm kalibro serijiniai ginklai. Vaizdžiai tariant, – pistoletai ir revolveriai “nuo konvejerio”, be jokių patobulinimų. STANDARD divizione šaudo kiek galingesniais 10 mm kalibro šoviniais. Leidžiami itin nežymus ginklo pakeitimai, pavyzdžiui, ryškiau nudažomas taikiklis. Dar daugiau ginklo pakeitimų leidžiama MODIFIVE divizione. Sportininkai tobulina taikiklį, pritaiko priedą, lengvinantį apkabos keitimą, montuoja kompensatorių, mažinantį atatranką šaudant 9 mm kalibro šoviniais.

Vandens slidininkų nuotykiai
|

Vandens slidininkų nuotykiai

Penktadienį 16.32 šeši vandens slidininkai (Agnė, Vaiva, Gintaras, Liova, Jonas ir aš) leidosi į neapsakomą avantiūrą – pasislidinėjimą per lietų. Deja, mūsų vadas nespėjo į traukinį(tiesą pasakius, aš ir pati vos nepavėlavau:), todėl žygį pradėti teko mums vieniems. Išlipę Pailgio stotelėje, pasukome prie Žeimenos upės, ketinome surasti tiltuką, užkurti laužą ir laukti vado. Bet netrukus paaiškėjo, jog nelabai kas iš mūsų žino, kaip rasti tą tiltuką. Kur eiti: į kairę ar į dešinę? Pasikliovę Jono nuojauta, pasukome į kairę. Žygiavome nešdamiesi savo vandens slides, gėrėdamiesi lietaus kaukšėjimu į jas, kol priėjome sodybą. Ilgai nesusimąstę, nusprendėme patrumpinti kelią prie upės tiesiai per ją. Bet sargybiniams šuniukams tai, matyt, nelabai patiko ir jie kaip įmanydami garsiau ėmė siųsti aliarmo ženklus savo šeimininkui. Gerai, kad spėjome pasprukti, nes piktas šeimininkas išėjo į lauką daryti tvarkos rimtai apsiginklavęs. Priėję prie upės, nustatėme, kad nuo tiltelio tolstame, vadinas, reiktų grįžt, bet niekas neturėjo noro akis į akį susidurt su apsiginklavusiu ir akivaizdžiai priešiškai nusiteikusiu žmogėnu, todėl padarėme nemažą lanką, bet galų gale radome savo tiltelį ir perėję jį, įkūrėme laužą. Per tuos klaidžiojimus vado teko laukti ne taip jau ilgai, o ir tą laiką mes efektyviai išnaudojome, pvz. taip išvaškavome slides, kad jos ėmė slysti ne tik į priekį, atgal, bet ir į šonus.