Dailusis čiuožimas
|

Dailusis čiuožimas

Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kur dalyviai čiuožia ledu figūrinėmis pačiūžomis skambant muzikai. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų varžybos bei porų ledo šokiai. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštelėje. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Ledo šokiuose vertinamas artistiškumas ir techniškumas. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra privalomoji bei laisvoji programos, ledo šokiuose – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Dailusis čiuožimas minimas jau XII amžiuje, manoma, jog atsirado Olandijoje. 1742 m. Edinburge įkurtas pirmasis klubas. Nuo 1891 m. rengiami Europos čempionatai, nuo 1896 m. – pasaulio. 1908 ir 1920 m. dailusis čiuožimas įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą, nuo 1924 metų dailusis čiuožimas įtrauktas į pradėtų rengti žiemos olimpinių žaidynių programą. Ledo šokiai į olimpinių žaidynių programą įtraukti nuo 1976 metų. Lietuvoje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu prasidėjo 1923 m, 1924 m. surengtos varžybos. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Žymiausi dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, ledo šokių varžybų Europos ir pasaulio bronzos medalių laimėtojai.

Dviračių sportas. Istorija
|

Dviračių sportas. Istorija

1924 m. Lietuvos dviratininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1991 m. Berlyne buvo atkurta Lietuvos dviračių sporto federacijos narystė UCI (Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje). Dviračių sportas, 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo viena iš rezultatyviausių sporto šakų ir buvo atstovaujamas 4-jose vasaros olimpinėse žaidynėse.
2001 m. Pasaulio plento čempionate (Lisabonoje, Portugalijoje) Rasa Polikevičiūtė tapo pasaulio grupinių lenktynių čempione bei iškovojo 4 vietą asmeninių lenktynių laikui rungtyje. Tame pačiame čempionate Edita Pučinskaitė tapo pasaulio grupinių lenktynių vicečempione. 2002 m. Pasaulio jaunimo plento čempionate (Zolder, Belgijoje) Tomas Vaitkus tapo pasauliojaunimo asmeninių lenktynių laikui čempionu. 2003 m. Pasaulio treko čempionate Edita Kubelskienė iškovojo sidabro medalį grupinių lenktynių rungtyje. Vyrų komanda (Tomas Vaitkus, Aivaras Baranauskas, Linas Balčiūnas, Raimundas Vilčinskas) iškovojo 5 vietą komandinėse lenktynėse. Diana Žiliūtė asmeninių persekiojimo lenktynių rungtyje buvo 5, o Tomas Vaitkus grupinėse lenktynėse užėmė 5 vietą.
2003 m. Pasaulio jaunių treko čempionate dvi Lietuvos dviratininkės merginos iškovojo sidabro medalius: Agnė Bagdonavičiūtė – grupinėse lenktynėse, o Eglė Cekanauskaitė – asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Darts taisyklės
|

Darts taisyklės

Šios taisyklės yra bendros visiems žaidimams su metalinėmis strėlytėmis ir standartiniu anglišku taikiniu. Be abejo, taisyklės gali skirtis priklausomai nuo regiono, pačio žaidimo ir žaidėjų, kurie žaidžia šį žaidimą. Čia išrinktos pačios bendriausios smiginio taisyklės. Galima naudoti bet kokias strėlytes, kurių svoris neviršyja 55 gramų. (Elektronikoje iki 18 gr.) Žaidėjų eiliškumui nustatyti metama po vieną strėlytę į centą (jei tai komandinis žaidimas, tai meta vienas iš komandos). Jei pirmasis žaidėjas pataikė į centrą, jis gali pasirinkti: palikti strėlę taikinyje ar ištraukti. Kitam žaidėjui pataikius į centrą, jei pirmojo strėlė taikinyje, antrasis žaidėjas laimi teisę pradėti žaidimą. Jei strėlė buvo ištraukta, tai abiems reikia pakartoti metimą. Žaidėjas, laimėjęs “centro” žaidimą, įgauna teisę pasirinkti – pradėti pirmam, ar antram. Kiekvienas žaidėjas meta iki 3 strėlių, pagal žaidimo taisykles. Jei metimo metu žaidėjo pėda užmynė liniją, skaitoma klaida ir neužskaitomi viso metimo taškai. Žaidėjas gali stovėti pasviręs pirmyn, tik nededant pėdos per liniją. Jei strėlė neįsmigo arba iškrito žaidėjui jos nepalietus imant iš taikinio, jos taškai neskaičiuojami ir negalima jos mesti antrą kartą.

Žolės riedulio istorija
|

Žolės riedulio istorija

Žolės riedulio šaknys yra žiloje senovėje. Istorikai teigia, kad šis sportas Egipte buvo žaidžiamas dar 4000 metų prieš Kristų, o Etiopijoje – 1000 metų prieš Kristų. Lietuvoje pirmą kartą žolės riedulys išmėgintas prieš pusę amžiaus, tačiau žaidimas pas mus prigijo tik iš trečio karto. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias pasaulyje žaidimas, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose muziejuose netrūksta įrodymų, kad šį žaidimą po egiptiečių ir etiopų pamėgo graikai ir romėnai. Dar prieš Kristupo Kolumbo kelionę į Naująjį pasaulį ten žolės riedulį žaidė actekai. Užsienyje šis žaidimas vadinamas tiesiog “hockey”, nors mums šis žodis labiau siejasi su ledo rituliu. Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio “hoquet”. Taip prancūzai viduramžiais vadino žaidimą su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje Anglijos mokyklose, o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai. Tada pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje – “Blackheath”. Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas – “Teddington” – parengė pirmąsias taisykles. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. 1886 metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos žolės riedulio asociacijos taisykles.

Fechtavimas. Istorija
|

Fechtavimas. Istorija

Šaltojo ginklo valdymo menas siekia gilią senovę. Žmogus privalėjo gerai valdyti ginklą , jį tobulinti tam, kad susirastų maisto, apgintų būstą, žemę kurioje gyveno, galiausiai užgrobtų naujas teritorijas ir įsigytų didesnę valdžią. Taikiu metu kariai taip pat norėdavo išbandyti savo jėgas. Tuo tikslu buvo vykdomos varžybos. Seniausias šaltinis, bylojantis apie vykusias fechtavimo varžybas yra bareljefas, rastas 1190 m. pr. Kr. Ramzio III statytoje šventykloje (aukštutiniame Egipte). Ištyrus jį paaiškėjo, kad fechtavimosi varžybos buvo vedamos 400m. anksčiau nei pirmosios Olimpinės žaidynės senovės Graikijoje. Viduramžiais vykdomi riterių turnyrai, dvikovos. XVIa. išradus paraką fechtavime įvyko didelis lūžis. Žmogui vis labiau pradėjo tarnauti šaunamasis ginklas. Kalaviją pakeitė lengvesnė špaga. Ją naudojant veiksmai tapo greitesni ir įvairesni. Šaltasis ginklas dažniausiai buvo naudojamas dvikovose. XVIIa. viduryje Europoje fechtavimas špaga vis tobulėjo. Ypač vertinami buvo italų ir prancūzų fechtavimo mokytojai. Italų fechtuotojai daugiau dėmesio skyrė pačiai dvikovai, prancūzų mokyklose vyravo išorinė kovos forma, kuri dažnai virsdavo manieringumu. XVIIa. viduryje fechtavimo mokymui pradėta naudoti sutrumpinta špagą (floretę), kuri buvo šiuolaikinės rapyros prototipas.

|

„Ratuto“ istorija

Vilniaus sportinių šokių kolektyvas “Ratuto” įkurtas 1983 metais. Nuo 1995 metų jis vadinamas Vilniaus miesto sportinių šokių klubu “Ratuto”. Jo įkūrėjai Aušra ir Virginijus Visockai. Klubo treneriams – A. ir V. Visockams, 1997 metais už aukštus sportinius rezultatus ir indėlį vystant šokių sportą suteikti nusipelnusių Lietuvos sporto trenerių vardai ir trenerio eksperto kategorija. Sportinių šokių klubas “Ratuto” yra savarankiška visuomeninė sporto organizacija, vienijanti asmenis, propaguojančius sportinius šokius ir sveiką gyvenimo būdą. Klubas “Ratuto” yra Lietuvos sportinių šokių federacijos narys. Klubo pagrindiniai tikslai – rengti aukštos klasės sportinių šokių atlikėjus, organizuoti sportinių šokių varžybas, sporto ir kultūros renginius, seminarus, padėti klubo nariams realizuoti olimpines idėjas, turiningai praleisti laisvalaikį ir pailsėti. Per visą gyvavimo laikotarpį Vilniaus sportinių šokių klube išugdytas nemažas būrys aukštos klasės šokėjų, kurie ne kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais, sėkmingai atstovavo Lietuvos rinktinei įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija
|

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija

1940m. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės, kuriose dalyvavo tik kauniečiai. 1957m. Europos čempionatas, Gentas: A. ir M. Rudzinskai K-4 1000 auksas.
1958m. Pasaulio pirmenybės, Praha: Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V.Zvezdkin ir V.Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 10000 bronzos medalius. 1959m. II TSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas. 1960m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, truko tik 0,14sek. iki medalio. 1960m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Panavėžyje. 1971m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: Vladui Česiūnui C-1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis. 1971m. V TSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas V. Česiūnas. 1972m. V. Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000m., 3.52,60. 1972m. pradėta rengti tarptautinė “Galvės regata”. 1973m. Pasaulio čempionatas, Tamperė: V. Trukšinas K-1 4×500 auksas ir K-1 500 sidabras, V. Česiūnas C-2 10000 auksas ir C-2 1000 sidabras, R. Vienažindis C-1 1000 sidabras.

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų žiemos lenktynės ,,Sartai” Dusetose
|

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų žiemos lenktynės ,,Sartai” Dusetose

Patikėkite, būtina Zarasų krašte apsilankyti viduržiemio pirmąjį vasario šeštadienį ir tam yra ne viena priežastis: jeigu norite sutikti kone „pusę“ Lietuvos, o per metus pasiilgote vientelio šalyje tokio smagaus susibūrimo, nuoširdžiai žirgų lenktynėms besirengiančių dusetiškių bei šventinio šurmulio oaze tampančių Dusetų – ruoškitės į kelią! Ar gali tapti kliūtimi gamtos išdaigos, permainingi orai ir kiti netikėtumai – jūs turite būti Dusetose, tą dieną tampančiose visos Lietuvos dėmesio centru. Turi kuo didžiuotis čia gyvenantys: tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės seniai peržengė Zarasų rajono ribas, tapo vienu įspūdingiausių renginių Lietuvoje, žinomu ir užsienyje: mat, vis dažniau jomis besidomintys žurnalistai atvyksta iš svetur stebėti ne tik pačių lenktynių, bet ir pasirengimo joms. Šventės rengėjai supranta savo atsakomybę – juk šiemet rengiamos žirgų lenktynės skaičiuoja 210 metus ir net 100 –uosius kai jos paskelbtos tradicinėmis. Tokia ilga lenktynių istorija paženklinta legendomis, pasakojimais ir ryškiais herojais. Nuo seno pagrindinė lenktyniaujančių vieta kovai – gražuolis Sartų ežeras. Apmaudu, bet permaingos žiemos ima ir „pakiša koją“ – ežero ledas tampa pavojingu. Bet išradingi rengėjai rado išeitį – varžybas rengia čia pat, Sartų ežero pašonėje įrengtame hipodrome ir nesiruošia nuolaidžiauti inoringai žiemai ir nenuspėjamai jos nuotaikai.

|

Vilkaviškio rajono slidininkų klubas

Rajone, kaip ir visoje Respublikoje, kalnų slidinėjimas atgimė apie 1996m., kai Vilkaviškietis Stanislovas Petrukaitis savo autobusu pradėjo vežti grupes slidinėti į Slovakiją. Nuo 2000 m. žiemos Vištyčio apylinkėse keltuvą slidininkams prie savo namelio įrengė ir eksploatuoja iki šiol čia gimęs ir užaugęs Eduardas Žinevičius. Idėja įrengti rimtesnę slidinėjimo trasą Vištyčio apylinkėse brendo seniai, deja neatsirado tos idėjos vykdytojų- kolūkių ir valstybinių įmonių laikai baigėsi seniai, o vietos savivaldos valdžia, kaip visada, tam neturi pinigų. Iniciatyvos “pajudinti reikalą iš vietos” ėmėsi Linas Dubickas- vienas iš slidinėjimo entuziastų, susižavėjąs šiuo aktyviu žiemos poilsiu ir sportu 1997m. 2001 m. pavasarį su grupe bendraminčių Vištyčio regioniniame parke buvo rasta vieta, kur buvo nutarta toliau ieškoti būdų, kaip galima būtų įrengti slidinėjimo trasą, keltuvą ir t.t. 2001 06 22 d. Vilkaviškio raj. savivaldybėje, kaip visuomeninė organizacija, buvo įregistruotas Vilkaviškio rajono slidininkų klubas, kurio tikslas- suburti aktyvaus žiemos sporto ir poilsio mėgėjus ir organizuoti slidinėjimo bazės Vilkaviškio rajone įrengimą. Klubo nariais tapo 25 žmonės iš Marijampolės apskrities. Klubui vadovauja jo pirmininkas Linas Dubickas. Atlikus visą eilę derinimų ir gavus suinteresuotų žinybų sutikimus, Klubas konkurso būdu išsinuomojo 5 ha miško plotą prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone. Vietovės aukštis yra vid. 200 m.virš jūros lygio, todėl sniegas čia išsilaiko žymiai ilgiau, nei vidutiniškai Lietuvoje.

Kosminės technikos būrelis
|

Kosminės technikos būrelis

Į būrelį priimami 4-12 klasių moksleiviai. Jie susipažįsta su raketų skridimo teorija ir aerodinamika, reaktyviniais varikliais, paleidimo įrengimais, išmoksta konstruoti raketų modelius, atlikti sudėtingus techninius skaičiavimus ir eksperimentus.

Būrelio nariai dalyvauja įvairiose kosminių modelių varžybose, parodose, konkursuose.

Mėnesio mokestis – 30 Lt.

Plačiau apie modeliuotojų pasaulio naujienas rasite http://www.modeliai.eik.lt