Spaudos laisvės pasaulyje – dar mažiau
|

Spaudos laisvės pasaulyje – dar mažiau

Spaudos laisvės padėtis daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Rusijoje, pernai pablogėjo, sakoma „Freedom House” ataskaitoje. Lietuva su Čekija pagal spaudos laisvę atsidūrė 29 vietoje. Labiausiai spaudos laisvės principų paisoma Suomijoje ir Islandijoje. Tačiau nerimą kelia veiksmai prieš žiniasklaidą – ypač kai kuriose Azijos bei Pietų Amerikos valstybėse, taip pat Rusijoje. Rusijos vyriausybė vis labiau mėgina užspeisti nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Be to, Maskva nori apriboti interneto naudojimą, teigiama pranešime. Likus dviem dienoms iki visame pasaulyje minimos Spaudos laisvės dienos, „Freedom House” vadovė Jennifer Windsor antradienį įspėjo, kad „po išpuolių prieš žiniasklaidą neišvengiamai reikia laukti išpuolių prieš kitas demokratines institucijas”. Valstybinės žiniasklaidos darbas pernai buvo ribojamas ir Pietų Amerikos valstybėse Venesueloje, Argentinoje ir Brazilijoje. Azijos šalyse – Kinijoje, Vietname ir Irane – 2006 metais vėl įkalinta daug žurnalistų ir interneto vartotojų, teigia „Freedom House”. Tailande, Šri Lankoje ir Filipinuose spaudos laisvė kentėjo nuo politinių perversmų, Malaizijoje ir Pakistane – nuo griežtesnės žiniasklaidos kontrolės. Tuo metu Nepale, Kambodžoje ir Indonezijoje žiniasklaidos padėtis pagerėjo. Vertinant spaudos laisvę, prasčiausia padėtis yra Šiaurės Korėjoje. Tarp penkių šalių, kuriose spaudos laisvės padėtis yra blogiausia, dar yra Birma, Turkmėnija, Kuba bei Libija.

Tarp skaitomiausių šalies leidinių – studentų leidžiamas laikraštis
|

Tarp skaitomiausių šalies leidinių – studentų leidžiamas laikraštis

Pagal naujausius tyrimus, didžiausias šalyje laikraštis studentams “Studentų era” pagal skaitytojų skaičių nurungė beveik visus šalies jaunimo leidinius ir atsidūrė šalia populiariausių. Pagal naujausius rinkos tyrimų bendrovės “TNS Gallup” duomenis, “Studentų era” – pagal vidutinę auditoriją penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose 18 – 25 metų amžiaus grupėje užima 3-iąją, o visoje Lietuvoje minėtoje amžiaus grupėje tarp leidinių, skirtų jaunimui – 2-ąją vietą. Iš šešių šalies jaunimo leidinių “Studentų era” – antroje vietoje pagal populiarumą. Ją skaito daugiau nei 6 procentai 18 – 25 metų jaunimo. Pirmąją vietą užėmė žurnalas “Panelė”. Apklausoje dalyvavo 200 Lietuvos jaunuolių. Didžiausias laikraštis studentams lyderio poziciją – trečią vietą – užėmė ir tarp 62 šalies mėnesinių žurnalų. Pasak tyrimo, 38,4 tūkst. jaunimo skaito “Studentų erą”. Daugiau jaunų žmonių skaito tik žurnalus “Panelė” ir “Cosmopolitan”. Ši apklausa vykdyta penkiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. “Džiaugiamės, kad nelengvas darbas kas dvi savaites leidžiant nemokamą laikraštį visos Lietuvos jaunimui atneša tokius įspudingus rezultatus. Tokios statistikos tikrai nesitikėjome.

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą
|

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą

Seimo nario kėdė vertinama labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – Seimo paleisti praktiškai neįmanoma,- tikina Indrė Kumpikevičiūtė. Skaitytojų dėmesiui – antroji niekur nepublikuotų, autentiškų prisiminimų apie Laikinosios Vyriausybės veiklą „rudųjų“ okupacijos akivaizdoje, dalis. Archyvinę medžiagą komentuoja istorikas Arvydas Anušauskas. Lietuvos įvaizdis užsienio investuotojų akyse smunka dėl to, kad nesugebėjome įsivesti euro, bet labiausiai – dėl mūšių ir griūčių Lietuvos Vyriausybėje. Džina Donauskaitė aiškinasi, ar neįsivedus euro Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas. Mūsų šalies padangę saugo „akli“ – gendantys arba sugedę – radarai, – pasakoja Ieva Baubinaitė. Žiniasklaidos įtaka pervertinama. Politikai į žiniasklaidos pranešimus dažniau reaguoja žodžiais nei veiksmais – atlikusi mokslinį tyrimą išsiaiškino Jurgita Kuzmickaitė. Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentu neseniai tapo Rusijos magnatas Kirsanas Iliumžinovas. Apie rinkimų peripetijas bei lietuvių nesėkmes Turino olimpiadoje Ričardas Čekutis kalbasi su Lietuvos šachmatų čempionu Vidmantu Mališausku.