|

Skolininkai pelnosi kreditorių sąskaita

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje ima slopti verslininkų optimizmas vertinant savo finansines galimybes. Tačiau globalūs finansų rinkų iššūkiai bei Lietuvos ekonomikos sunkumai vienus verslininkus užgrūdina, skatina ieškoti netradicinių išeičių ir kūrybiškesnių sprendimų, kiti tuo tarpu išeitį mato ieškodami įstatymo spragų. Šiuo laikotarpiu pastebima tokia tendencija, kad vis daugiau verslininkų delsia grąžinti skolas, kreditoriaus pinigus naudojant apyvartinėms lėšoms, savo finansinėms problemoms spręsti ar net asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo atveju, kai kreditoriai kreipiasi į skolininkus dėl vėluojančių atsiskaitymų, skolininkai kaip pagrindinį motyvą dažniausiai nurodo tai, kad neturi pinigų, o kaip vieną iš pagrindinių priežasčių – delsiama, nes jiems yra skolingi jų produkcijos pirkėjai. Kaip taisyklė, tuo grindžiami ir tie atvejai, kai nenorima mokėti, t.y. sąmoningai vengiama atsiskaityti. Sutrikę atsiskaitymų srautai sukelia nepatogumų ne vienai bendrovei. Ypač priklausomos nuo pastovių piniginių aktyvų yra statybų bendrovės. Anot Lietuvos statybininkų asociacijos atstovo spaudai Juozo Stražnicko, vis dažniau tenka girdėti apie tokią verslininkų strategiją, kai skolos piktybiškai negrąžinamos tam, jog būtų galima disponuoti kreditoriui negrąžintais skolos pinigais, pavyzdžiui laikyti terminuotuose indėliuose. Tačiau dažniausiai šį reiškinį lydi priežasčių grandinė.

|

Didysis kino kombinatorius R. Urbonas galutinai prasiskolino

Atgimstantį Lietuvos kiną ir jo kūrėjus gali sužlugdyti šiame versle įsisukęs prodiuseris R. Urbonas – pamėgęs finansinę riziką, jis įklimpo į didžiules skolas. Didysis kombinatorius Ostapas Benderis turi konkurentą Lietuvoje, ne mažiau kongenialų ir nuolat lošiantį va bank. Tai – Robertas Urbonas, vadovavęs Lietuvos kino studijai ir palikęs ją “su trenksmu”, dabar žinomas kaip kino prodiuseris. Jį “pagimdė” tam tikros sąlygos – nuožmi komercija, užvaldžiusi kiną ir jo finansavimą Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje). R. Urbonas, prodiusuodamas kino produkciją, nutarė nepaisyti tokios “smulkmenos”, kaip finansinės ribos: pinigų visada išleisdavo daugiau nei turėjo ar galėjo surinkti. Jis buvo filmų “Dievų miškas”, “Snapphanar”, “Štiortebekeris” ir kitų, kurtų Lietuvoje kartu su užsienio kompanijomis, koprodiuseris. Deja, visi šie kino projektai, džiuginę žiūrovus ir suteikę viltį, kad kinas Lietuvoje toliau gyvuoja, poną R. Urboną surietė į ožio ragą ir ubagais paleido daugybę žmonių, be kurių filmo nepastatysi – dailininkų, fotografų, redaktorių. Nesumokėta liko net lietuvių kino klasikui režisieriui Algimantui Puipai. Dabar R. Urbonui nebeliko nieko – tik milijoninės skolos bei menkai su realybe susiję užmojai – ir su tokiomis kortomis jis lošia toliau. Deja, nukentėjusių ir apgaudinėjamų žmonių sąskaita.

|

Aš bankrutuoju. Ką daryti?

Latvija stebi pirmuosius fizinių asmenų bankrotus, o Lietuvoje tokiam reiškiniui teberuošiami juridiniai instrumentai. Pasak projekto rengėjų, sunkmečio laikotarpiu asmeninio bankroto galimybė galėtų pasitarnauti tiek kreditoriams, tiek skolose paskendusiam asmeniui, bet paruošta koncepcija iki šiol dulka stalčiuose. Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička Alfa.lt aiškino, kad galintis bankrutuoti fizinis asmuo galėtų būti ir akcininkas, ir gydytojas, ir ūkininkas, ir žurnalistas. „Tarkime, žmogus prisiėmė kažkokių įsipareigojimų ir dabar nebeišgali jų vykdyti. Galbūt jis pasiėmė paskolą namui, o dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių tapo nemokus. Jis negali atiduoti bankui pinigų. Tada kreditorius turtą parduoda iš varžytinių, o tas žmogus nueina į darbo biržą, tampa bedarbiu, užsikaria ant sprando valstybei, kuriai tenka išlaikyti jį ir jo šeimą.” Fizinio asmens bankroto atveju, jam būtų paskirtas administratorius ir skolos būtų restruktūrizuotos taip, kad asmuo atiduotų jas visas ar sutartą jų dalį per ilgesnį laiką, atidedant skolos išmokėjimą. „Kreditoriui naudingiau atgauti didesnę dalį skolos per ilgesnį laiko tarpą, nei nuvaryti asmenį į bankrotą, atgaunant tik mažą jos dalį, surinktą išvaržius turtą. Tokio projekto esmė – nauda ir kreditoriui, ir įsiskolinusiam asmeniui, – teigia R. Velička. – Kas iš to, kad žmogui paliksi šaukštą, kėdę ir karvę.” Verslo administratoriaus manymu, toks įstatymas paskatintų verslumą. „Įstatymo priešininkai kalba, kad iškart atsiras aferistų, kurie ims naudotis šiuo įstatymu. Bet žmonės nebijotų imtis veiklos, o kalbant apie įstatymų apėjimą, juos visus kažkas bando apeiti. Bankų įstatymai egzistuoja ne šimtą metų ir ne du, bet niekas nesiūlo jų išbraukti. Toks teisės aktas yra reikalingas ypač šiuo metu”, – aiškino R. Velička.

|

“Žvilgsnis iš arčiau”: dažniausias skolininkų išsisukinėjimo būdas – “būti išvykusiems”

Didžiausia Lietuvoje kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovė “Žvilgsnis iš arčiau” pastebi, kad apie 30 proc. piktybiškų skolininkų vengia bendravimo su skolų išieškotojais meluodami, kad yra išvykę iš savo biuro ar Lietuvos. Panašus kiekis – maždaug trečdalis – įsiskolinusių įmonių direktorių neatsako į telefoninius skambučius jeigu žino ar įtaria, kad skambina skolų išieškojimo bendrovių darbuotojai. “Jeigu skambiname iš to paties numerio ne pirmą kartą, skolininkai užfiksuoja jį ir vengia atsiliepti. Po kurio laiko susisiekę iš kito telefono, kai prisistatome, pašnekovas išsisukinėja, kad yra ne biure, išvykęs ir šiuo metu negali kalbėti. Jie žada perskambinti vėliau, tačiau šio pažado piktybiškieji niekada neištesi”, – sakė “Žvilgsnis iš arčiau” Skolų išieškojimo departamento direktorius Rolandas Rakauskas. Pasak bendrovės “Žvilgsnis iš arčiau” atstovų, kas šešta Lietuvos bendrovė yra buvusi skolų išieškotojų akiratyje dėl laiku neatliktų atsiskaitymų. Tokia tendencija išlieka pastaruosius kelerius metus. Anot R. Rakausko, meluoti, kad vadovas yra išvykęs, kartais įsiskolinusioje įmonėje nurodoma ir administratorėms.

|

Skolų išieškojimas

Firmos, kurios per ilgai iš pirkėjų laukia apmokėjimo už prekes ar paslaugas, didina savo pačių galimybę bankrutuoti. Pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonėms tenka skolintis iš bankų ir pačioms tapti skolininkėmis. Nuolatinis skolų turėjimas stabdo įmonės strateginį planavimą, mažina pelningumą ir konkurencingumą. “Creditreform Lietuva” ne tik padeda nustatyti momentą, kada verta kreiptis į skolas išieškančią firmą, bet ir išieško debitorinius įsiskolinimus. Gerai išmanantys ekonomiką, teisę, psichologiją vadybininkai, dirbantys dvejomis pamainomis, veda derybas dėl tūkstančių skolų grąžinimo. Turėdama didžiausią Lietuvoje šios srities patirtį, “Creditreform Lietuva” ne tik užtikrina atsiskaitymų spartinimą, bet ir padeda išlikti dalykiškiems kreditoriaus ir debitoriaus santykiams. Prireikus “Creditreform Lietuva” teisininkai sėkmingai atstovauja klientų interesams teismuose. Mūsų darbuotojų tikslas – ne paprastas skolos prisiteisimas, o realus lėšų atgavimas. Beveik kiekvienai įmonei tenka susidurti su beviltiškomis skolomis arba su atvejais, kai skolos išieškojimas gali būti brangesnis nei pati skola. “Creditreform Lietuva” sprendžia ir šias problemas – padeda pagal Lietuvos finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 351 paruošti dokumentus skolos beviltiškumui pripažinti ir/arba vykdo “skolų monitoringą”, t.y. nuolatinę išieškojimo galimybės atsiradimo kontrolę.

|

Dirbantys skolininkai mažiau mokės antstoliams

Dirbantiems ar pensijas gaunantiems skolininkams išlaidos už priverstines antstolio paslaugas sumažės. Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas įpareigojo administracines nuobaudas skiriančias institucijas kartu su baudų išieškojimo vykdomaisiais dokumentais antstoliams pateikti ir informaciją, kad skolininkas nedirba ir negauna pensijos. Tais atvejais, kai skolą galima išieškoti iš atlyginimo ar pensijos, skolininkams nebereikės mokėti už antstolių kreipimąsi į bankus ir kitas įstaigas. Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Dainiaus Radzevičiaus, iki šiol ministerija neretai sulaukdavo skundų, kad darbą turinčiam asmeniui priskaičiuojamos gana didelės išlaidos už antstolio veiksmus išieškant skolą. Kaip pabrėžia ministerijos atstovas, priėmęs vykdyti dokumentą dėl 200 litų neviršijančios baudos išieškojimo, antstolis negali iš karto taikyti priverstinio vykdymo priemonių. Prieš tai darydamas antstolis privalo skolininkui nusiųsti nustatytos formos siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Be to, jeigu baudos išieškojimo suma neviršija 200 litų, atskirų antstolio vykdymo veiksmų išlaidos negali viršyti 100 litų. Iki šiol tokios išlaidos, kurias turėdavo kompensuoti skolininkas, kartais išaugdavo net iki kelių šimtų litų.

|

Kaip elgtis turint skolų

Pripažinkite savo problemą laiku, neignoruokite jos. Žinoma, sunku pripažinti, kad kažkas vyksta ne taip, kaip mes to norėtume. Tačiau nereikia bandyti slėptis nuo savo problemos, ypač kai tai liečia Jūsų pinigus. Juk problema niekur nedings, o ilgainiui ims kelti Jums vis daugiau vargo ir rūpesčių. Sudėliokite savo įsiskolinimus pagal jų svarbą. Kai yra keletas įsiskolinimų, visi jie dažniausiai būna įvairaus pobūdžio. Kai kurie iš jų gali palaukti, kiti ne. Sudėliokite savo įsiskolinimus pagal prioritetus. Kaip tai padaryti, galite perskaityti straipsnyje Kaip grąžinti skolas. Susisiekite su savo kreditoriais. Nelaukite, kol baigsis jų kantrybė ir jie paduos Jus į teismą. Jei kreditoriai bus nusiteikę priešiškai Jūsų atžvilgiu, nenorės eiti į jokius kompromisus. Susisiekę su kreditoriais pirmieji, suteiksite daugiau pasitikėjimo savimi. Vėliau bus lengviau palaikyti nekonfliktiškus santykius su kreditoriumi. Parodykite, kad Jums grąžinti skolą yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir jam ją atgauti. Tačiau nereikia pamiršti ir kitų savo kreditorių. Susisiekti bei grąžinti įsiskolinimus reikės kiekvienam iš jų, todėl susisiekite su jais visais.

|

Kaip grąžinti skolas

Neatiduokite paskutinių pinigų. Jei visus savo pinigus sumokėsite tik vienam kreditoriui, kuris griežčiausiai reikalauja, nuskriausti liks kiti. Neapsikentę kreditoriai gali pareikalauti sumokėti bent mažą dalį, kitaip paduos jus į teismą. Jei neturėsite jokio rezervo, visos jūsų pastangos gali nueiti perniek. Pasidarykite skolų grąžinimo grafiką. Kai žinosite, kiek planuojate uždirbti pinigų ir kiek jų galite skirti skoloms, kai susidėliosite savo kreditorius pagal prioritetus, galėsite suplanuoti, kiek, kam ir kada galite mokėti. Šiuo atveju svarbu, kad matytumėte bendrą vaizdą: jei kiekvienam pažadate mokėti po 1000 Lt per savaitę, iš viso susidarys keliolika ar keliasdešimt tūkstančių. Jei kažkuriam kreditoriui sumokėsite daugiau, kažkam pinigų neliks. Visada įvertinkite, kieno sąskaita didinsite mokėjimus. Įvertinkite, kam ir kokias skolas galite sumažinti. Gal pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos? Gal galite padaryti užskaitą ar grąžinti prekes? Jei taip, nelaukite, kol į jus kreipsis kreditorius, parodykite iniciatyvą patys. Tokiu būdu laimėsite laiko ir kreditoriaus palankumą.

|

Skolų konsolidavimas

Jei Jūs skolingas keliolikai ar keliasdešimt kreditorių, Jūs nebeturite kada dirbti ir uždirbti. Visa, ką Jūs darote, – atsakinėjate į kreditorių laiškus, skambučius ir pretenzijas. Visa, apie ką Jūs, galvojate – kaip grąžinti vieną ar kitą skolą. Tačiau tokiu būdu savo įmonės iš “balos” neištrauksite. Norint išsikapstyti, reikia turėti laisvas rankas ir blaivų protą. Šiuo tikslu Jums padės skolų konsolidavimas. Skolų konsolidavimas (angl. – apjungimas, sujungimas) – tai centralizuotas Jūsų įsiskolinimų valdymas, o kartu ir skolinių problemų sprendimas. Naudodamiesi skolų konsolidavimo programa Jūs visus skolinius reikalus, taip pat ir bendravimą su kreditoriais, perleidžiate kitai įstaigai – skolų konsolidatoriui. Skolų konsolidatorius įvertina Jūsų finansinę situaciją ir sudaro finansinį skolų grąžinimo planą. Jums tereikia atsakyti į vieną pagrindinį klausimą – kokią pajamų dalį per savaitę / mėnesį Jūs galite skirti skolų grąžinimui. Įvertinęs Jūsų finansines galimybes skolų konsolidatorius nustato, kokią pajamų dalį per savaitę / mėnesį reikėtų skirti kiekvienam kreditoriui. Planas sudaromas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, įsiskolinimų eiliškumą, baudas, delspinigius, kitas sankcijas, į gresiančius teismus ir daugelį kitų aplinkybių.

Kaip bendrauti su kreditoriumi
|

Kaip bendrauti su kreditoriumi

Imkitės iniciatyvos. Parodykite savo kreditoriui, kad Jūs nesislėpsite ir nevengsite skolos grąžinimo, o bandysite surasti būdų, kaip pasiekti abiem šalims priimtino rezultato. Tuomet ir kreditorius bus labiau linkęs suteikti Jums galimybes „pasitaisyti“. O Jūs, susisiekę su kreditoriumi pirmieji, suteiksite daugiau pasitikėjimo savimi. Darykite tai raštu. Nusiųskite kreditoriui laišką, kuriame nurodykite priežastis, kodėl Jūs šiuo metu negalite įvykdyti visų savo įsipareigojimų. Parašykite, kokių priemonių Jūs imatės, kad galėtumėte kuo greičiau atsiskaityti. Geriausia yra tuo pačiu ir pasiūlyti galimą problemos sprendimo variantą, pavyzdžiui, pirminį mokėjimų grafiką, dėl kurio vėliau galėtumėte derėtis su kreditoriumi, arba kurį kreditorius galėtų iš karto patvirtinti. Tuo pačiu turėsite galimybę laimėti trūkstamo laiko. Būkite sąžiningi. Nežadėkite kreditoriui to, ko negalėsite padaryti. Nesakykite kreditoriui tai, ką jis nori iš Jūsų girdėti, o sakykite tai, ką galėsite įvykdyti, kad Jūsų ginčas realiai pasibaigtų. Jeigu nuolat svaidysitės tuščiais pažadais, prarasite galutinį kreditoriaus pasitikėjimą. Kreditorius bus linkęs su Jumis bendradarbiauti tik tol, kol matys Jūsų pastangas ir realius jų rezultatus. Visa kita kreditorius tik nervina. Taip tik paaštrinsite ir taip jau įtemptus santykius, paskatinsite imtis prieš Jus radikalesnių veiksmų (kreiptis į teismą, nunešti vykdomąjį dokumentą antstoliui).