Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas
|

Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas

Kauniečio Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis pedofilai.com jau uždarytas. Šiame tinklapyje D.Kedys publikavo ne tik esą įsivėlusių į pedofilijos skandalą nuotraukas, bet ir vaizdo medžiagą, kurioje D.Kedžio dukrytė pasakoja, kaip ją tvirkino. Tinklapis buvo uždarytas penktadienį, 9 val. Įtariama, kad tai padaryta Lietuvos prokurorų prašymu. Apie tai paklaustas Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas teigė apie tinklapio uždarymą nieko nežinantis. “Kas atidarė, tas ir uždarė. Prokuratūra tinklapių neuždarinėja”, – kalbėjo jis. Viešą laišką kartu su mažametės mergaitės pasakojimu Drąsius Kedys visai žiniasklaidai, politinėms partijoms, Seimo nariams, teisėtvarkai ir europarlamentarams išsiuntinėjo rugpjūčio viduryje. “Šią medžiagą nusiunčiau ir Naujosios sąjungos pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis yra buvęs generalinis prokuroras, gal padės”, – lankydamasis “Karšto komentaro” redakcijoje sakė Drąsius Kedys. Tačiau nei A.Paulauskas, nei kiti politikai į šį laišką nesureagavo – apie pedofilijos bylą prabilta tik dabar, kai Kaune buvo nušautas laiške minimas teisėjas J.Furmanavičius.

|

Pedofilijos ir žmogžudysčių skandalas atvėrė akis: valstybė patiria krizę

Teisininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad visuomenės sprendimas palaikyti dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsių Kedį rodo, kad šalies teisinę sistemą yra ištikusi krizė. Skandalingoje pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės istorijoje visuomenė greit apsisprendė – linčo teismą įvykdęs Drąsius Kedys yra herojus, tinkamai apgynęs savo dukterį. Tokia piliečių reakcija demokratinėje valstybėje nėra normali, nes pateisinimo žmogžudystei nėra. Vis dėlto tūkstančiai piliečių viešojoje erdvėje remia įtariamąjį, nes laiko jį teisėsaugos auka – laiku nesulaukęs teisingumo D.Kedys jį vykdyti ėmė pats. Apie teisinės sistemos krizę ir valdžios institucijų bei visuomenės priešpriešą kalbamės su teisininku, aktyviu visuomenės teisių gynėju Kęstučiu Čilinsku. Jūsų nuomone, kodėl didelė dalis visuomenės palaiko dviejų žmonių nužudymu įtariamą D.Kedį? Sunku suvokti, kodėl visuomenė palaiko neteisėtą veiklą. Galbūt ji ir nemano, kad toks D.Kedžio poelgis yra teisingas – sunkiai beišgyventume, jeigu prasidėtų žudynės. Tokią kraštutinę, nepageidaujamą visuomenės reakciją sukėlė užuojautos jausmas, suvokimas, kad yra daug neteisybės. Žmonės tikriausiai supranta, kad ne taip reikėtų spręsti problemas, bet užjaučia ir supranta įtariamąjį. Vis dėlto žmogiškumas reikalauja užjausti ir žuvusiųjų artimuosius. Akivaizdu, kad žmonių pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis silpsta. Galbūt tai yra tik viena priežasčių, dėl kurių visuomenė stojo D.Kedžio pusėn?

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių
|

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

Jau greit bus 20 metų kaip Lietuvoje „atstatomas teisingumas”, atsieit grąžinamas okupantų iki 1940m. jos piliečių nacionalizuotas ar priklausantis įpėdiniams nekilnojamas turtas – žemė. To „grąžinimo” grimasos seniai šiurpina žemės savininkus ir teisių į ją paveldėtojus. Sakau „šiurpina”, nes tik Lietuvoje įmanomi tokie iš mokslinės fantastikos literatūros atėję terminai – „žemės neliko”, „žemės perkėlimas” ir nusikaltėlių pasaulio vis labiau įsigalėjantis teisinis nihilizmas – visiškas LR Konstitucijos nepaisymas. Bet pradėkime iš pradžių. Normaliose valstybėse nė vienas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, o iš to išplaukia, kad žemės savininkų ir jos paveldėtojų teisinė padėtis, prieš atkuriant teisėtam savininkui nuosavybės teises, mano nuomone, yra tokia: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” ir „1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas” preambulėje LR Seimas aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą”.

Atnaujinama K. Prunskienės byla
| | |

Atnaujinama K. Prunskienės byla

Praėjusią savaitę Liustracijos komisija pareiškė, kad pirmoji Lietuvos premjerė, buvusi žemės ūkio ministrė ir Seimo narė, šiuo metu siekianti šalies prezidento posto Kazimira Prunskienė sovietmečiu bendradarbiavo su KGB. Liustracijos komisijos paskelbtoje išvadoje rašoma, kad „K. Prunskienės neprisipažinimas bendravus su KGB palieka naują galimybę užsienio spectarnyboms ją pakartotinai šantažuoti”. O praėjusios savaitės ketvirtadienį spaudos konferencijoje Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas sakė, kad Saugumo (KGB) darbuotojai ją vertino ir gaudavo premijas. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Liustracijos komisija nutarė kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti K. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su KGB bylą. Liustracijos komisija taip pat prašys Generalinę prokuratūrą įvertinti dviejų teisėjų, prieš 6-erius metus nagrinėjusių politikės bylą ir ją išteisinusių, veiklą. 1992 metais Aukščiausiasis Teismas pripažino K. Prunskienę bendradarbiavus su KGB, o Vilniaus apygardos teismas (VAT) 2002-aisiais paskelbė visiškai priešingą sprendimą – teisėjai Konstantas Ramelis (šiuo metu – Seimo narys) ir Giedrius Baziulis, nagrinėję vadinamąją Šatrijos bylą, priėmė K. Prunskienei palankų išteisinamąjį sprendimą. Liustracijos komisija K. Prunskienės bylos ėmėsi, kai pernai rugsėjį LNK „Žiniose” buvo parodyta ištrauka iš 1991 metų Italijoje politikės duoto interviu, kuriame ji dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais.

|

Princas pamilo princą…

Tai ne vienas iš tų skandalų, kurie vienas po kito drebina Lietuvą, ne viena iš sensacijų, kuriomis žiniasklaida maitina visuomenę. Jis kelia didelį nerimą, nes tarsi voratinklis bando apraizgyti mūsų šeimas, vaikus, netgi pačius mažiausius – darželių auklėtinius. Pasirodo, vaikų darželiuose buvo ketinta pradėti diegti kelių Europos Sąjungos valstybių propaguojamą „Gender Loops” projekto programą, skirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Suprantama, šiose įstaigose vaikams suvokiamu ir priimtinu būdu turėtų būti aiškinami lyčių skirtumai ir mokoma pagarbos kitai lyčiai. Bet štai mūsų šalies darželių auklėtojoms jau išplatinta 108 puslapių „Projekto „Gender Loops” programos – idėjos, metodai ir klausimai pedagogų ugdymui” ir 45 puslapių „Priemonių rinkinys lyčių lygybės, sąmoningumo stiprinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose”. Programoje siūloma vaikams nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa „šeima”, Karaliumi ir Karaliumi. Toks požiūris esą padidina supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei. Vaikučių auklėtojoms, pedagogams siūloma skaityti paveiksliukais iliustruotą knygelę „Karalius ir Karalius”. O kitoje pasakoje teigiama, kad vaikų pamėgtoji Raudonkepuraitė yra visai ne mergaitė, o berniukas. Maža to, auklėtojos skatinamos leisti berniukams segėti sijonėlius, o mergaitėms mūvėti berniukiškas kelnes.

V.Tomkus daro gėdą Lietuvos žurnalistikai

V.Tomkus daro gėdą Lietuvos žurnalistikai

Lietuvos Žurnalistų draugija ir Žurnalistų sąjunga skelbia, kad dienraščio „Respublika” redaktorius ir savininkas V.Tomkus piktnaudžiauja žodžio laisve ir užtraukia gėdą visai Lietuvos žurnalistikai. Taip Žurnalistų draugijos ir Žurnalistų sąjungos pirmininkai Marytė Kontrimaitė ir Dainius Radzevičius reagavo į vasario pradžioje internetiniame dienraštyje Balsas.lt patalpintą Vito Tomkaus straipsnį ir seną „Respublikos” karikatūrą su prierašu. Dėl tos karikatūros su ją lydinčiu tekstu 2004 m. išsakyta daug kritikos, pasirodė smerkiančių pareiškimų, teismas skyrė baudą. Pareiškime teigiama, kad „V.Tomkus, kaip visada, siekdamas pigaus populiarumo, eilinį kartą peržengė pilietinės ir žurnalistinės etikos ribas. Galima būtų nuleisti tai negirdomis ir nedaryti jam nemokamos reklamos, tačiau V.Tomkus – ne šiaip marginalas, o vieno didžiųjų Lietuvos dienraščių redaktorius ir akcininkas – tad jo straipsnyje be užuolankų reiškiama parama fašistuojančioms grupuotėms, skanduojančioms šovinistinius bei antisemitinius šūkius yra veiksmas, nesuderinamas su patriotizmu ir vadintinas provokacija, viešai išplatinta internete. Toks veiksmas dar kartą suteikia progą apkaltinti Lietuvą antisemitizmu, seksualinių mažumų netolerancija. V.Tomkus, piktnaudžiaudamas žodžio laisve, užtraukia gėda visai mūsų žurnalistikai. Esame įsitikinę, kad didžioji dauguma Lietuvos žurnalistų nepritaria jo propaguojamoms idėjoms.

Kas apmokės kampaniją?

Kas apmokės kampaniją?

Žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas. Iš pažiūros – lyg ir nieko ypatinga. Tiesiog apie tai, kad „Respublikos” vyriausiuoju redaktoriumi po penkerių metų dirbti grįžta Vitas Tomkus. Paklausite, ar jis buvo kur dingęs? Ir būsite teisūs, taip stebėdamiesi. Nes V. Tomkus niekur toli dingęs nebuvo, ir svetimi „Respublikos” nevaldė – leidyba ir redakcija visuomet buvo jo rankose. Kas, kad pavardės kitos. Bet visiškai ne tai įdomu. Įdomiausia, su kokia žinia „grįžta” Vitas Tomkus. Toji žinia, kaip čia pasakius, taip pat nelabai nauja. Na, kad jis myli lietuvius, savo šalį, gimtąją kalbą ir tradicinę šeimą. O būtent tai ir verta rimtesnio aptarimo, nes, mano manymu, būtent taip V. Tomkus pradėjo rinkimų kampanijos batalijas. Kitaip tariant, išsiviešino. Be jokių abejonių, žodis „tradicija” būsiąs vienas iš svarbiausių Prezidento rinkimuose. Tradicinė šeima. Tradicinis gyvenimo būdas. Kas labiau myli Lietuvą. Kas yra labiau lietuvis. Kam tai reikalinga? Netruksime sužinoti, kad šiais argumentais remsis asmuo, kurį Vitas Tomkus reklamavo savo žiniasklaidos puslapiuose nuo pat sausio 16-osios kruvinųjų riaušių. Taip, taip – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas. Nors ir labai sumenkusiais reitingais ir praretėjusiomis gerbėjų gretomis, bet A. Valinskas tikisi rimtos kovos dėl prezidentūros. Šiai kovai, atrodo, jis nepagailės nieko.

|

„Maximos“ savininkai – FNTT akiratyje

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė. „Balsas.lt” žiniomis, tyrime, kurį atlieka pareigūnai, minimi ir verslo pasaulyje gerai žinomi žmonės: AB „Kauno tiltai” generalinis direktorius Mindaugas Aniulis bei buvusi „Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė. Į FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjų akiratį pateko bendrovė „Tikras kelias” – viena didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje. Keli su ja siejami asmenys įtariami organizavę vadinamąjį „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. Trims asmenims – Mindaugui Laurinaičiui, Arūnui Tebelškiui ir „Tikro kelio” pardavimų vadovui Gintarui Steponavičiui – jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. FNTT tiria šių įtariamųjų veiklą. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų už daugiau kaip 5 milijonus litų, o valstybei nesumokėta daugiau kaip 772 tūkstančiai litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pareigūnų duomenimis, klaipėdietis M.Laurinaitis pasirūpino kelių įmonių sostinėje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigimu. Jis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko tapti šių, kaip vėliau paaiškėjo, jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių direktoriais. Jie klusniai pasirašinėjo M.Laurinaičio pateikiamus dokumentus, kuriuose buvo fiksuojami realiai nevykę sandoriai.

|

Sukčių byloje – garsūs pavadinimai

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vagysčių tyrimas teisėsaugininkus nuvedė iki bendrovės “Tikras kelias”, tarp kurios steigėjų – VP grupės savininkai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius. Latviškais produktais, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prekiavo didžiausi prekybos tinklai: “Maxima”, “Iki”, “Norfa”. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriuje nuo praėjusių metų pabaigos tiriama vadinamojo karuselinio sukčiavimo byla. Klaipėdiečiams 31 metų Mindaugui Laurinaičiui ir 45 metų Arūnui Tebelškiui bei 39 metų vilniečiui Gintarui Steponavičiui jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Negalutiniais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. litų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 772 tūkst. litų PVM. Sukčiai Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigė keletą įmonių, M.Laurinaitis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių direktoriais ir pasirašinėti dokumentus. Beje, dalį buhalterinių dokumentų A.Tebelškis laikė savo draugų namuose. Supratęs, kad juo susidomėjo FNTT, draugams jis liepė dokumentus sunaikinti. Bet pareigūnai apie tai sužinojo labai greitai: į A.Tebelškio pažįstamų namus FNTT darbuotojai su kratos orderiu atlėkė nespėjus visko sunaikinti. Dalis dokumentų jau buvo sukišta į krosnį – dalį apsvilusių popierių pareigūnai spėjo ištraukti. Didžioji dalis dokumentų dar buvo maiše.

|

Nusikalstamoje karuselėje – „maximų“ savininkų pėdsakai?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad Klaipėdos apskrities FNTT skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame grupė asmenų įtariami organizavę „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. FNTT akiratyje atsidūrė ir su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė „Tikras kelias”. Vienos didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje akcininkų sąraše dar prieš kelis metus buvo visi pagrindiniai „Vilniaus prekybos” savininkai: Nerijus, Julius ir Vladas Numavičiai, Žilvinas, Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Mindaugas Bagdonavičius,o taip pat buvęs „Tikro kelio”, dabar „Kauno tiltų” valdybos pirmininkas Mindaugas Aniulis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad realios veiklos nevykdančios Lietuvos bendrovės pirko latviškus žuvų konservus. Juos pardavusios Latvijos įmonės vadinamuoju „karuseliniu” sukčiavimu iš „Tikro kelio” pirko augalinį aliejų Latvijos rinkai. Tačiau pardavimo sąskaitos buvo įforminamos per tarpininkus – realios veiklos nevykdančias Latvijos bendroves. Tokiu būdu tiek Latvijos, tiek Lietuvos bendrovės išvengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. Lt, o valstybei nesumokėta beveik 0,8 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis Mindaugas Laurinaitis organizavo ir kontroliavo penkių Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje registruotų įmonių steigimą.