Skandalai

Radviliškio rajone Šiaulėnų kaime įsikūrusiam danų verslininko Jorgeno Anderseno valdomam kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį, kuris viršija projektinius įmonės pajėgumus. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra, patikrinusi UAB „Litpirma“ kiaulių kompleksą, nustatė, kad bendrovė vietoje leidžiamų 12 tūkst. kiaulių augina 17 378 įvairaus amžiaus kiaules. Vykdydama modernizaciją ir didindama kiaulių skaičių, bendrovė turėjo kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pakoreguoti jai išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus teigimu, norėdama plėstis bendrovė turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tačiau ji buvo nutraukta, o be poveikio aplinkai vertinimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo koreguoti negali. Norams auginti daugiau kiaulių aktyviai pasipriešino Šiaulėnų kaimo gyventojai, nebegalėję pakelti smarvės, kurią kelia kiaulių kompleksas. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, svarsčiusi įmonės savininkų prašymą, nusprendė nepritarti UAB „Litpirma“ planuojamai veiklai — išplėsti kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 54 tūkstančių užaugintų kiaulių per metus.

Danų kiaulės vis labiau apžioja Lietuvą, kuri pamažu tampa milžiniška užsienietiškų deglųjų kiaulide. Kiaulinami žmonės skambina pavojaus varpais, tačiau kiaulių karavanas eina – šįkart į Radviliškio rajoną.Dvoką, sklindantį nuo Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio pašonėje įsikūrusio danų kapitalo bendrovės “Litpirma” kiaulių komplekso, kasdien uostantys ir gokčiojantys šiaulėniškiai nustėro sužinoję apie šio komplekso planus plėstis beveik dvigubai. Žmonės baiminasi dėl galimos ekologinės katastrofos, todėl tokiems kiaulininkų planams žada užkirsti kelią bet kokia kaina. Kiaulių kompleksas, kuriame šiuo metu užauginama apie 25 tūkst. kiaulių per metus, yra vos už 700 m nuo Šiaulėnų miestelio. Nosis riečianti smarvė, pašlijusi sveikata ir baimė dėl teršiamos gamtos – tuo šiandien gyvena miestelis. Todėl šiaulėniškiams plaukai šiaušiasi nuo kiaulininkų ketinimų dar padidinti čia auginamų deglųjų skaičių. Minimalus planas – 40 tūkst. kiaulių per metus. Maksimalus planas – 54 tūkst. kiaulių per metus. Žmonėms nesuvokiama, apie kokią komplekso plėtrą dar gali būti kalbama, jei kiaulės čia auginamos ir taip per arti gyvenamųjų namų. Pasak Šiaulėnų bendruomenės atstovo Edvardo Stonkaus, kiaulių kompleksas, kuriame kriuksi daugiau nei 12 tūkst. deglųjų, nuo gyvenamųjų namų turi būti nutolęs mažiausiai per kilometrą. Tačiau Šiaulėnuose taip nėra. Nesuvokiama žmonėms ir tai, kokią plėtrą gali planuoti bendrovė, kurią gamtosaugininkai kone kasmet baudžia už įvairius pažeidimus.

Danų bendrovės kiaulės Lietuvoje turi daugiau teisių nei vietos gyventojai, kurie dėl nepakeliamo dvoko tampa tikrais ligų maišais. Klaikios smarvės kankinami žmonės dūsta ne tik lauke, kiaulių mėšlo kvapas prasiskverbia ir į jų namus, rašo „Panevėžio rytas”. Ankstesniais metais srutomis buvo tręšiami toliau nuo kaimo esantys javų pasėliai. Šiemet danų įmonės darbuotojai žarnas, kuriomis teka srutos į jomis kviečius laistantį traktorių su specialia įranga, ištiesė po visą kaimą, prie pat gyvenamųjų namų. Bendrovės “Saerimner” technikos direktorius Vaidotas Židonavičius “Panevėžio rytui” sakė, kad leidimą srutomis laistyti pasėlius išdavė aplinkosaugininkai. “Kiekvienais metais su jais deriname laistymo programą. Kviečių laukai aplink Kubiliūnų kaimą priklauso ūkininkams ir bendrovėms. Su jais sudarę sutartis pasėlius tręšiame nemokamai”, – sakė V.Židonavičius. Viename hektare kviečių danų įmonė išlieja iki 45 tonų srutų. Saločių ambulatorijos šeimos gydytoja Angelė Remeikienė neslėpė, kad smarvė nuo Šalnaičių kaime įsikūrusio kiaulių komplekso pasiekia ir maždaug už 2 kilometrų esantį Saločių miestelį. “Ir sveikam žmogui toks kvapas nemalonus, ką jau kalbėti apie sergančiuosius plaučių ligomis”, – sakė medikė. Bendrovės darbuotojai kiekvieną pavasarį ir rudenį dirba maždaug po dvi savaites, 24 valandas per parą. Pasak technikos direktoriaus, taip siekiama sukelti kuo mažiau nepatogumų vietiniams gyventojams. Tačiau laukus srutomis laistė ir per ilgąjį praėjusį savaitgalį.

Lietuvoje jau keturiose savivaldybėse – Kelmės, Ignalinos, Pakruojo, Pasvalio – išaugo danų kiaulių kompleksai. Žmonės išsigandę, pikti. Mažeikių savivaldybės Ruzgų, Bugenių, Pikelių gyvenvietėse bendruomenės apimtos nerimo dėl UAB „Bugenių Agro“ pageidavimo kiaulių komplekse auginti ne vieną dešimtį tūkstančių kiaulių ir galimų pasekmių. „Žmones jaudina oro, vandens užterštumas, poveikis sveikatai, pingantis nekilnojamasis turtas ir kita. Minėtų bendruomenių nerimas išaugo, kai jas pasiekė žinia, kad Mažeikių savivaldybės tarybos palankų žmonėms sprendimą teismas pripažino naikintinu“, – kovo 20 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Audronė Pitrėnienė. Politikė teigė, jog nėra nusiteikusi prieš verslą, kiaulių kompleksų statybą, tačiau norėtų apginti žmonių teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio nuomone, nauji kiaulininkystės, gyvulininkystės kompleksai visada susilaukia išskirtinio dėmesio. „Kvapas – sunkiai kontroliuojamas dalykas. Kartais žmones jaudina per didelė tokių kompleksų koncentracija viename ar kitame rajone. Pavyzdys – Pakruojo savivaldybė, kur buvo siūloma statyti per dešimt tokių kompleksų. Kaip žinome, juos bandoma koncentruoti derlingose žemėse – Vidurio Lietuvoje. Dėl to didėja rizika, nes šiame regione upės ir upeliai užteršti dar nuo sovietinių laikų“, – sakė aplinkosaugininkas.

Kalvarijos gyventojai toliau kariauja prieš danų kiaulių augintojus. Jiems įtarimų kelia, ar teisėtai ir skaidriai danai gavo leidimus plėsti savo verslą. Kalvarijos kaimo bendruomenė į Jusevičių kaimo kaulių komplekso savininkus, danų verslininkus, paskutinį sykį kreipėsi prieš mėnesį. Gyventojai reikalavo pateikti kiaulidžių rekonstrukcijos projektą, pagal kurį per ketverius metus komplekse auginamų kiaulių skaičius padidėjo beveik dešimteriopai – iki 90 tūkst. Teigiama, kad tokio rekonstrukcijos projekto nematė ir atsakingos institucijos, nors leidimus veiklai išdavė. „Galima įtarti, kad tam tikros institucijos nesąžiningai arba aplaidžiai atlieka savo pareigas.Pasirodo, įstatymai gali būti traktuojami įvairiai, gali būti jų raidės keičiamos, perkeičiamos, punktai, papunkčiai gali būti traktuojami, kaip kažkam reikia”, – kalbėjo Kalvarijos savivaldybės Santakos bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkatienė. „Leidimai kaip kurių institucijų buvo duoti, rekonstrukcijos plano ir projekto jie nevykdė, atliktų darbų nepridavė. Aš manau, kad tam kompleksui reikėtų uždėt kryželį ir baigt visas kalbas”, – teigia Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Jonas Dzirmeika. Danų verslininkai nuo žurnalistų atsitvėrę tylos siena. Tiesa, rašte bendruomenėms jie žada apsaugoti gyventojus nuo dvoko – įrengti naują srutų perdirbimo sistemą, prie sodybų pasodinti šešias eiles medelių, esą sugersiančių smarvę.

Jau ne kartą per penkerius metus man džiūgaudami skambino žmonės, girdėję viešus kiaulininko Clauso Baltserseno pasisakymus ar skaitę spaudoje apie jo pažadą iškelti savo kiaulių verslą iš Lietuvos, neva jeigu lietuviai ir toliau būsią tokie nesvetingi, danų verslo išskėstomis rankomis laukią rusai. Tuo pat metu buvo samdomi nauji advokatai bylinėtis su mumis teismuose. Netgi tą pačią dieną, kai šis danas paskelbė išsikeliąs iš Lietuvos, pasirodė skelbimas, kad UAB „Saerimner“ ieško sekretorės, gerai mokančios lietuvių kalbą. Gal ir priimtų rusai, bet pabandykit nusipirkti teritoriją, kur pasistatysit kiaulininkystės kompleksą-fabriką ir gausit atsakymą: „My iskonno ruskix ziemiel niepradajom“; nesvarbu, kur norėtumėt jį įkurti, net jei okupuotame Karaliaučiaus krašte ar Kurilų salose. Danui būtų pasiūlytas kelialapis tik į vieną pusę. Savaime aišku, jūs nebuvot, kai Dievulis sąžinę ir garbę dalijo, bet vis dėlto gal pasakysit, kodėl Danijos valdžia, kuriai mokate keliskart didesnius pelno mokesčius negu Lietuvos valdžiai, negaili jums didžiulių išmokų, kad tik kiaules išvarytumėte iš Danijos? Taip gyrėtės, kad naudojat pažangiausias technologijas, neduodat kiaulėms antibiotikų, hormonų, modifikuotų sojų, kukurūzų rupinių! Jeigu kiaulininkystė toks niekam – nei Žemei, nei vandenims, nei žmonių sveikatai nekenksmingas verslas, tai kodėl geriamąjį vandenį imate iš 300 m gylio gręžinių? Kodėl jus guja iš Danijos?

Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo “Saerimner” kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų. Kiaulininkai nusprendė įsikurti šalia jaukaus pušynėlio. Tuomet Pakruojo valdininkai tik plojo rankomis – juk sulaukė užsienio investuotojų, o žmonės kovojo vieni. Iš dalies jiems pavyko – kompleksai buvo nukelti atokiau nuo vaizdingesnių vietų, tačiau srutų “aromatas” juntamas visame rajone. Antai Linkuvos miestelis nuolat kenčia smarvę, kuri verčia vemti. Bitininkystė rajone žlunga. Apie kaimo turizmą negali būti nė kalbos. Po metų ta pati įmonė susisuko lizdą kurortinėje Kelmės rajono vietoje – Tytuvėnų regioninio parko pašonėje. Čia žmonės užsienio kiaulininkams priešinosi silpniau. Gal dėl to, kad buvo griebtasi viešųjų ryšių akcijų – danai rėmė įvairias Kelmės ir Tytuvėnų šventes. O gal žmonės netikėjo, jog kiaulininkai gali būti tokie įžūlūs ir, svetingai priimti, pridergti vidury trobos? Dar ir kaip. Prieš pusantrų metų Tytuvėnų regioninio parko Vengrės ir Gryžuvos upeliais tekėjo ne vanduo, o srutos. Mat srutos išsiliejo, pasipylė lietus ir nuplovė jas į upelius, kurie suteka į Dubysą. Vandens užterštumas tąkart 116 kartų viršijo leistiną normą. Prieš porą savaičių 10 kubinių metrų to paties “Saerimner” komplekso srutų buvo išlaistyta Marijampolės apskrities Kalvarijos apylinkėse. Tikėtina, jog tyčia. Srutų transportavimo žarna galėjo būti prakiurdyta specialiai.

Lietuvoje tęsiasi karas su danų kiaulėmis. Pasvalio rajono Grūžių kaimo žmonės pasipriešino gyvenvietės pašonėje įsikūrusios daniško kapitalo bendrovės “Nissen farm” užmojams per metus užauginti 12 tūkst. riestauodegių. Pasvaliečiai piktinasi, jog šalies įstatymai nėra palankūs žmonėms ginantis nuo srutų smarvės bei jos poveikio sveikatai. Oficialiai įsteigtos kaimo bendruomenės neturėję Pasvalio rajono Grūžių kaimo gyventojai rugpjūčio pradžioje akimirksniu pradėjo telkti jėgas. Skubiai vienytis juos privertė šalia gyvenvietės jau ne vienerius metus dirbančios ir augalininkyste besiverčiančios danų firmos “Nissen farm” sumanymas rekonstruoti senas fermas ir pradėti auginti kiaules. Ką reiškia pašonėje esantis intensyviai auginamų kiaulių kompleksas, pasvaliečiai žino: kita šalyje pagarsėjusi danų bendrovė Šalnaičių kaime augina kiaules. Riestauodegių smarvės jie sako prisiuosto ir nuvykę į kaimyninį Pakruojo kraštą. Todėl iš rajono savivaldybės atėjęs signalas apie danų ketinimus sukėlė ant kojų žmones. Ši informacija netrukus pasirodė ir vietinėje spaudoje. Gyventojai nustėro perskaitę, jog “Nissen farm” ketina auginti kiaules ir tam jau beveik įjungta žalia šviesa – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadą, kad bendrovei nereikia atlikti poveikio aplinkai tyrimo. Bendrovė aplinkosaugininkams buvo pateikusi informaciją, jog vienu metu komplekse bus 2900 kiaulių, o per metus jie ketina išauginti apie 12 tūkst. riestauodegių.