Skamp

Kovas, Balandis: Daina “Skamp is in the house” yra pasiūloma į RADIOCENTRO savaitės TOP20, bet, deja, ten nepatenka.
Radijo stotis M-1 taip pat leidžia savo klausytojams išgirsti “Nematomą priešą”. Muzikos leidybinė firma “KOJA RECORDS GROUP” susidomi grupės SKAMP kūryba bei idėjomis. Pradedamos derybos dėl sutarties tarp SKAMP ir KOJA RECORDS GROUP pasirašymo. SKAMP susitaria su lietuviškos šokių grupės SEL lyderiu E.Dragūnu dėl bendradarbiavimo įrašant dainą “Mes galim ir kitaip” ir netrukus seka įrašinėjimo darbai SEL garso įrašų studijoje. Tuo tarpu pavyksta susitarti ir su Andriumi Mamontovu dėl bendradarbiavimo įrašinėjant FOJE dainos “Nieko panašaus” naują versiją.

Pasirodžius debiutiniam grupės “Skamp albumui, “Lieptas” nusprendė pašnekinti vienintelę grupės merginą Eriką Jennings. – Papasakok apie save. – Esu Erika Jennings iš Dublino. Man 18 metų. Būdama trejų-pradėjau šokti baletą, septynerių-dainuoti, vėliau šokau modernius šokius, du metus lankiau dramos užsiėmimus. Nesu vienturtė. Turiu dvi seseris, 29 metų Annie, kuri dirba žurnaliste, ir 30 metų Deirdre. Ji mokytojauja Kuveite.

Anksčiau šią pynimo egzekuciją jis yra kentęs ir 14 valandų – tada kasyčių buvo kur kas daugiau ir, savaime suprantama, jos buvo gerokai plonesnės. Lietuvoje jam tokią šukuoseną yra padariusi “Skamp” vokalistė Erika Jennings su seserimi. “Erika gyveno Afrikoje, todėl žino, kaip tai reikia daryti”, – pasakojo jis. Pirmą naktį po kasų pynimo labai sunku miegoti – tempia galvos odą. Po to įpranti ir pamiršti visus nepatogumus. Nors, pavyzdžiui, Viktoro seseriai Gabijai pristigo kantrybės ir ji po dienos kasas išsipynė. Šįsyk jis kasytes išsipynė po pusantro mėnesio. “Maždaug po tiek laiko ir patartina išsipinti, nes plaukai gali susivelti į veltinį”, –
aiškino jis.

Vargu ar grupė “Skamp”, pristatydama savo naująjį albumą “Green” Operos ir baleto teatre, tikėjosi užsidirbti, tačiau jie priklauso tiems atlikėjams, kurie gerbia save tiek, kad realizuotų savo sumanymus. Operos ir baleto teatras po savo stogu dar niekada nematė panašios muzikos. Šiuo “Skamp” pasirodymu jam buvo nuplėšta nekaltybė. Tai buvo padaryta be smurto ar šiurkščių judesių. Viskas vyko labai švelniai ir mandagiai. Gal susirinkusi publika kur nors ne vietoje ir numetė nuorūką, tačiau žiūrovai nekėlė problemų rūmų darbuotojams, kurie galėjo tikėtis gaujos galvažudžių prie scenos, kaip paprastai būna jaunimo muzikos koncertuose. “Skamp” žiūrovai nebuvo ypač triukšmingi. Viena vertus, dėl šiek tiek įpareigojančios aplinkos – ten tokios gražios aksomu aptrauktos kėdės. Kita vertus, tarp publikos buvo reta audringų paauglių, šį kartą vietą užleidusių prakutusiems studentams, jauniems tarnautojams ir pramogų pasaulio klanui, atėjusiems su kvietimais.

Erikos Jennings balsą Lietuva išgirdo 1998-ųjų pavasarį – radijo stotys sutartinai suko “Summertime”. Kol melomanai traukė pečiais, iš kur atsirado šis įdomus, stiprus vokalas, airė Erika toliau plušėjo kartu su kitais dabar vienos populiariausių Lietuvos grupių “Skamp” nariais – Viktoru Diawara ir Viliumi Alesiumi. Šio darbo rezultatas – būriai “Nieko panašaus”, “U Say”, “Kingz n’Queenz” ir kitus tarp Lietuvos populiariausių dainų atsidūrusius “Skamp” kūrinius niūniuojančių gerbėjų. Praėjusiais metais “Skamp” pelnytai buvo pavadinti laimės kūdikiais: iš “Radiocentro” muzikinių apdovanojimų ’98” jie išėjo nešini dviem skulptūrėlėmis (už Metų debiutą ir Geriausią metų dainą “Summertime”), iš “Bravo ’98” ceremonijos – su viena (už Geriausią metų debiutą).

“Angata” – debiutinis internacionalinės trijulės SKAMP albumas, tačiau grupė jau praėjusią vasarą tapo viena mėgstamiausių lietuvaičių grupių. Tokios greitos sėkmės priežastis – puikios dainos “Summertime” bei “Nieko panašaus”, kurią įrašyti padėjo A.Mamontovas. Šias dvi dainas galima rasti ir “Angatoje”. Beje, jos ir yra geriausios albumo dainos. SKAMP “Angatos”įrašams pasikvietė visą būrį garsių atlikėjų – AIRIJĄ, REBELHEART, saksofonistą P.Vyšniauską, gitaristą M.Kuliavą, tačiau ir su jų pagalba briliantinių dainų sukurti nepavyko. ‘U say”, “Kingz N’ Queenz”, “Mary Had A Little Lamb” – geri, originalumu pasižymintis kūriniai, tačiau toli gražu neprilygsta pirmiesiems SKAMP hitams.

Dabar nesiaiškinsim, kas yra angata, nes ne tai esmė. Klausydamas šio albumo, užsimaniau stiklo viskio ir suktinuko kvapnaus tabako. Kaip jums atrodo—ar man paliko albumas gerą įspūdį ar ne?.. Žinoma, taip. Taip visa savo esybe dėl nepaprasto, o labiau neįprasto lietuviams vokalistės balso. Jau banalu kalbėti apie perfect dainininkės balsą, kalbėkime apie muzikos aranžavimą. Kam turėčiau būri dėkingas už pagundą išgerti taurių gėrimų ir užtraukti kvapnaus dūmo? Ginkdie, neagituoju skaitytojų, mano ir amžius – ne jų… Ar dėl to “kalti” muzikos aranžuotojai, ar minėta vokalistė, ar bendras leidybinės muzikos kompanijos ir visų jau minėtų institucijų darnus darbas ir noras atlikti viską taip puikiai, kaip dabar leidžia Lietuvos ekonominė situacija ir tautinis mentalitetas? “Blatnas” dainų stilius neskamba banaliai, tikrai dvelkia ir stipriai vakarietiška kultūra.

25 metų Justas Čekuolis anksčiau buvo žinomas kaip žymaus Sąjūdžio veikėjo bei žurnalisto Algimanto Čekuolio sūnus. Dabar šis energingas, visai iš minios neišsiskiriantis jaunuolis muzikiniame pasaulyje garsėja kaip itin ambicingas grupių “SKAMP” ir “EMPTI” vadybininkas. “Nebuvau pačiu pavyzdingiausiu mokiniu. Prisimenu, tėtis per televiziją kalbėdavo, o aš ne tik kad trejetais mokiausi, bet ir drįsdavau per diskotekas gerti”, – juokdamasis paauglystę prisiminė Justas. Dabar visiškai kitą gyvenimo sritį nei tėtis pasirinkęs jaunuolis džiaugiasi, jog tėvas toleruoja jo veiklą. “Tėtis turbūt ne visai supranta, ką aš darau, bet mane palaiko”, – sakė jaunuolis.

“Kosmopolitiškoji trijulė” – taip dabar populiariai muzikos pasaulyje vadinama viena įdomiausių Lietuvos grupių “Skamp”. Vos prieš pusmetį audringai į popmuzikos elitą įsiveržusi trijulė gali pasigirsti tokia spalvinga biografija kokią teturi tik keletas Lietuvos atlikėjų ir grupių. “Skamp” įkūrėjai Viktoras Diavara ir Vilius Alesius susitiko 1992 metais Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje. Į ją vaikinai pateko skirtingais keliais – Vilius atvažiavo mokytis iš Lietuvos, o Viktoras – net iš Afrikos, nedaug kam žinomos Malio valstybės. Lietuvės ir afrikiečio sūnus Malyje pragyveno devynerius metus, o vėliau, panoręs pamatyti daugiau pasaulio, atvyko į Vokietiją.

Savarankiškas gyvenimas, triukšmingi vakarėliai, muzikanto karjera, alkoholis ir narkotikai, rasistų išpuolis – visa tai dvidešimtmečio Viktoro Diavaros gyvenime jau buvo. “Galima sakyti, užaugau be tėvų, bet gyvenau nuostabų gyvenimą”, – šyptelėjo maliečio ir lietuvės sūnus, laisvai kalbantis angliškai, prancūziškai, vokiškai ir lietuviškai, truputį suprantantis rusų ir bambara – Malio gyventojų – kalbas. Viktoro tėvai susipažino studijuodami Maskvoje, vėliau atvyko gyventi į Lietuvą. Kai Viktorui buvo devyni mėnesiai, tėvai kartu su vaikais (Viktoras turi septyneriais metais vyresnę seserį) iš Vilniaus persikėlė gyventi į Afriką, Malio valstybę. Jos sostinėje Bamake vaikinas gyveno devynerius metus. Šeimos gyvenimas nebuvo lengvas – atlyginimai buvo nedideli, o ir jie kartais buvo išmokami 3-4 mėnesiais vėliau. “Tėvai mokė mane būti savarankišką. Jie negalėdavo nupirkti man Kalėdų dovanos, bet aš prie to anksti pripratau. Turėdavau suprasti, kad nėra pinigų”, – savo vaikystę prisiminė V.Diavara.