Šizofrenija

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba. Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę. Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais. Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.