Su niekuo nėra taip sunku kalbėtis kaip su savo sąžine. Kaip jau žinote, žmogus iš prigimties nemėgsta sunkumų, todėl sąžinė jo namuose retas svečias. Aukščiausia savi-apgaulės forma ir iliuzija, kurioje žmogus gali gyventi yra taip lyg sąžinė net neegzistuotų. Išties, kam ta sąžinė jei su ja taip sunku? Kam tas vidinis patarinėjantis balsas ką daryti? Juk yra televizija, kuri gali tau „patarti“ ką vartoti ir į ką tikėti. Juk aplink pilna pažįstamų, draugų, giminių, kurie tau gali duoti dešimtimis „gerų“ patarimų kaip gyventi,...
Skaičiau, ką protingi žmonės rašo leksikonuose. Jie apibrėžia sąžinę taip: Sąžinė yra vidinis balsas mumyse, kuris įvertina mūsų elgesį ir verčia mus daryti tai, ką mes manome esant teisinga ir ragina mus nedaryti to, kas neteisinga. Paprastai mes jaučiamės gerai, kai elgiamės pagal savo sąžinę. Tada kalbame apie švarią arba tyrą sąžinę. Bet kai elgiamės priešingai savo sąžinei, tada kalbame apie blogą, nešvarią sąžinę, apie sąžinės graužatį. Pati sąžinė nesako, kas yra gerai, o kas -blogai. Ji tik skatina mus daryti tai, ką...
Nauja, pranašišką tarnavimą vertinanti karta kartais nepakankamai vertina žmogaus sąžinės vaidmenį. Trokšdami įspūdingo reginio, jie dažnai prasilenkia su tikrai antgamtiniais dalykais. Ar prisimenate Balaamą, kuris garsėjo antgamtine dovana pranašauti (Sk 22-24 sk.)? Nors jis buvo apdovanotas, vis dėlto jis prarado ryšį su Dievu, nes nesuprato savo sąžinės vaidmens. Angliškas žodis conscience, reiškiantis „sąžinė", yra kilęs iš lot. k. žodžio conscientia, kuris turi tris reikšmes. Visų pirma, tai yra vidinis žinojimas, antra, įvardija moralės sritį ir trečia, tai yra skirtumų tarp gėrio ir blogio...
Kalbėsiu apie sąžinę ir Bažnyčios autoritetą. Norėčiau pradėti su gerai žinomu pasakojimu kaip tik ta tema. Tame pasakojime, Jėzus antrą kartą ateina ant žemės Didžiosios Inkvizicijos metu ir skleidžia savo mokslą. Jis yra Inkvizitoriaus areštuojamas ir įvyksta pokalbis. Inkvizitorius paaiškina Jėzui, jog paprastam žmogui Jo mokslas neša tik kančią, o ne laimę. Paprastas žmogus tikrai nenori sąžinės laisvės nes ta laisvė neša atsakomybę. O atsakomybė susijusi su priekaištais, sąžinės graužimu ir liūdesiu. Verčiau, žmogus norėtų kad Bažnyčia ant savo pečių pasiimtų atsakomybę už...
Sąžinė yra moralinė proto arba intelekto funkcija. Tai ta prigimtinių mūsų savybių sritis, kuri susijusi su moralės klausimais - moralės principais ir religija. Ši sritis duoda mums moralės įstatymą bei įsipareigojimus; iš jos kyla supratimas, kas yra gerai ir kas blogai, kada kažkas yra vertas pagyrimo, o kada - priekaištų. Ji apima visas intelekto intuicijas, susijusias su moraliniais klausimais (taip dažnai apibūdinamos emocinės būsenos, kurios yra susiję ar kurias sukelia sąžinės veiksmas, nors visgi terminas „sąžinė" apibūdina intelektą, o emocijos į apibrėžimą nėra...
Vokiečių filosofas Imanuelis Kantas sakė, kad pasaulyje yra tik du dalykai, pripildantys sielą nuostabos ir pagarbos: žvaigždėtas dangus virš mūsų ir moralės įstatymas mumyse. Ar jūs pagalvojote apie tai, kodėl moralės įstatymas veikia net ir nežmoniškomis sąlygomis? Kodėl netgi savisaugos instinktas (egoizmas) pasitraukia užleisdamas kelią aukojimosi instinktui (altruizmui)? Kas gi yra tas "moralinis įstatymas" genetikos požiūriu? Ar būtent genetikams gyvenimas nesuteikė pagrindo suabejoti jo egzistavimu, jo neišvengiamu veikimu? Jūsų dėmesiui - pokalbis su biologijos mokslų daktaru, socialinės genetikos specialistu Jaroslavu Gorbunovu. Iš kur...
„Laimingas tas, kuris savy sutramdė žvėrį, iškirtęs gūdų mišką savo sieloj!“ Šį įsimintiną filosofo Henry Davido Thoreau (1817–1862) posakį galime pritaikyti sau ir kitiems. Kai kartais pakankamai subrendęs žmogus savo susijaukusių minčių tankmėje pastebi besiveržiantį neigiamų emocijų žvėrį, jis jam neleidžia nė uodegos pro laisvės duris iškišti. Juk jei jis įsisiautėjęs ištrūktų, kiek eibių pridarytų. Deja, Sausio 13-osios įvykių kaltininkai savo sąžinę paskandino Laisvės gynėjų nekaltame kraujyje. Nė viena rusė motina, laukdamasi vaikelio, nebuvo gavusi jokios pranašystės, kad jos išaugintas sūnus kėsinsis į...
Svarbi žmogaus moralinio veido dalis yra jo sąžinė. Tai gili ir intymi asmenybės sritis, kurioje integruojama visa dorovinė veikla. Sąžinės problema, tiksliau, problemos dėl sąžinės neretai atveda žmogų į sudėtingą situaciją. Dažnai vieni žmonės, nenorėdami eiti į kompromisą su sąžine, teisingumo, meilės, tikėjimo vardan aukoja daug ką, net savo gyvybę. O kiti, teisindamiesi sąžinės liepimu, pasielgia niekšiškai. Paradoksalu, bet vienam jo sąžinė liepia mylėti priešus, o iš kito reikalauja nuiminėti priešų skalpus. Dėl savo įvairiapusiškumo sąžinė yra painus ir sudėtingas fenomenas. Bet akivaizdus...
Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti sąžinę yra ženklas, jog ji egzistuoja – tai reiškia, kad nesate į nieką dėmesio nekreipiantis sociopatas. Iš tiesų esate normalus žmogus, kuriam iki neseniai padarytos klaidos gyvenimas buvo visai gražus. Tokia jau ta žmogiška prigimtis. Sąžinės apvalymas – nelengva užduotis, bet tai padaryti yra be galo svarbu, nes kitaip ji gali sudrumsti...
