Pasaulyje yra daugybė satanistinių brolijų, vienos iš jų vadina save ordinais, kitos gi bažnyčiomis. Satanistines grupuotes galima suskirstyti į keturis lygius, priklausomai nuo veiklos rimtumo ir žmonių pritraukimo: Pirmasis lygis – tai asmeniškai studijuojantys, mėgėjai. Šiam lygmeniui priklauso individai, kuriuos pritraukė populiarios knygos ar kiti prieinami šaltiniai. Antrajam priklauso psichopatiniai satanistai, kuriems atrodo, jog satanizmas skatina taurius ir kilnius jausmus, kurie jau yra pačiuose individuose. Trečiasis – vadinamas religiniu satanizmu. Jam priskiriamos gerai žinomos grupuotės, tokios kaip Šėtono bažnyčia, Seto šventykla, Pietų kryžius....
Satanizmas atsirado 15 – 16a. Prasidėjus renesanso epochai ir humanizmui atsirado žmonių, kurie nusisuko nuo bažnyčios ir teigė: „Tu pats sau esi Dievas. Gyvenk taip, kaip nori. Neribok savęs. Nesi atsakingas prieš nieką. Gyvenki sau ir būki sau tiesa“. Satanizmo pradininkais laikomi Iliuminatai (apšviestieji) ir laisvųjų klubų pavyzdžiu veikiantys masonai. Satanistai savo ideologijas skleidė žaibišku greičiu, jų pagalba žmonės aukščiau visko iškėlė savo ego. Satanizmas visuomenėje išryškino nihilizmą. Bažnyčia stengdamasi kovoti su vis labiau besiplečiančia organizacija apšaukė satanistus – šėtonais, baudė juos mirtimis....
Kas yra satanizmas? Daugeliui ši sąvoka siejasi, maždaug, su tokiu paveikslu: tamsiame kapinių fone keletas jaunuolių, murmančių makabriškus užkeikimus, aukoja šėtonui juodą katę arba nekaltą mergelę, o visa tai vainikuoja „iškilminga" seksualine orgija velnio garbei. Neretai satanizmui priskiriama ir tokia atributika, kaip ilgi vyrų plaukai, tamsūs drabužiai, apversti kryžiai, sunki muzika. Tokius vaizdinius pateikia populiarioji kultūra, o pagimdo – mitologinė sąmonė, linkusi konkretizuoti abstrakčias sąvokas. Norima, kad mįslingas ir sunkiai apčiuopiamas reiškinys būtų kuo lengviau atpažįstamas pagal konkrečius bruožus. Tokiu būdu, kažkada raganos...
Satanizmas dažniausiai laikomas religine srove. Iš tiesų, tai - daugiau, nuostata, galinti įgauti tiek religinę, tiek sekuliarią (pasaulietinę) išraišką. Satanizmo formų spektras gali būti itin platus: nuo patologinės agresijos, iki gan užslėptų formų. Tas, kuris planuoja prisistatyti nauju žmonijos lyderiu - negali rinktis atgrąsių priemonių. Bent jau - iki laiko. Žmonija prie satanistinių vertybių turi būti pratinama labai palaipsniui, idant - ilgainiui, pati nebesugebėtų atsirinkti gėrio nuo blogio. Tam pasitarnauja nihilizmas. Tai - bene subtiliausia satanizmo forma. Tačiau nihilistinės pasaulėžiūros ideologai - pvz.,...
Daugelis religijų daugiau ar mažiau kalba apie lemiamą mūšį tarp gėrio ir blogio jėgų. Krikščionybėje tai išsakoma ypač aiškiai. Čia įvardinamas konkretus asmuo - Antikristas, ateisiąs ir įsiviešpatausiąs laikų pabaigoje, iki būsiąs sunaikintas Dievo. Akivaizdu, jog, siekiant pasaulinės valdžios, reikalinga vieninga sistema. Viena religija, viena valstybė, vieninga ekonomika. Beje - pastarasis, atrodo, visiškai nedvasinis aspektas, minimas ir Biblijoje, kalbant, jog niekas negalės nieko pirkti ar parduoti, neturėdamas Žvėries ženklo (Apr 13:16-18). Antikristas Biblijoje įvardinamas konkrečiu simboliu - Žvėris. Pati Biblija - aiškiai atsako...
Visos šios mintys gali pasirodyti keistokos tiems, kurie nelaiko šėtono realia asmenybe, tačiau - patinka mums tai, ar ne, krikščionybė būtent tokiu jį ir pristato. Žinoma, galime kalbėti apie šėtoną ir kaip apie abstrakčios blogio jėgos personifikaciją. Esmės tai - nekeis, o tik dar labiau pabrėš. Įdomiausia, kad satanizmas, atrodo, ir nesiekia asmeninio šėtono garbinimo. Bent jau - kol kas. Tiesiog, „daryk tai, kas tau patinka". Nėra pats svarbiausias satanizmui ir Dievo, kaip asmens, paneigimas. Daugelis satanistų - tiki Dievu (pasak Biblijos, tiki...
