Šachmatai

Apie žaidimo įstoriją sklinda daug legendų, viena iš jų yra visiems labai gerai žinoma – apie radžą. Kartą pas galingą indų valdovą atėjo išminčius ir pasakė, kad šis be savo liaudies nebūtų galėjęs pasiekti nė vienos pergalės. Pareikalavus įrodyti šiuos žodžius, išminčius pristatė šachmatų žaidimą, kuris labai patiko radžai ir paklausė, kokio jis atlygio norėtų. Išminčius pasirodė labai kuklus ir paprašė nedidelio kiekio grūdų. Grūdų kiekį reikėjo apskaičiuoti: į pirmą šachmatų lentos laukelį reikėjo padėti 1 grūdą, į antrą 2, į trečią 2 x 2 = 4, į ketvirtą 4 x 2 = 8, į penktą – 8 x 2 = 16 ir taip iki 64 langelio. Suskaičiavus, kiek gi grūdų reikės iš viso, pasirodė, kad paskutiniame langelyje turi būti padėti 9 223 372 036 854 775 808 grūdus, o iš viso grūdų skaičius siekė 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm3 telpa 15 grūdų, toks kiekis užims 12 000 000 000 000 m3. Norint gauti tiek grūdų, reikėtų visą Žemės paviršių 8 kartus apsėti javais. Jei sandėlio, kuriame norėtume sutalpinti visus grūdus, aukštis būtų 4 m, o plotis – 10 m, tai sandėlio ilgis būtų 300 000 000 km, t.y. du kartus daugiau, nei nuo Žemės iki Saulės.

Patikimų duomenų apie šachmatų žaidimo pradžią Lietuvoje nėra. Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas XIII a. yra viso labo arba nesusipratimas (tuo laiku šachmatai nebuvo paplitę net Vakaru Europoje), arba vaizduotės, gerokai nutolusios nuo mokslinių samprotavimų, vaisius. Nemaža tikimybė, kad šachmatai atkeliavo į Lietuvą XVII a., kai Lietuvos didikai rungtyniavo tarpusavyje dėl prabangos ir mielai perimdavo išorinius Vakaru kulturos renesanso požymius. Jei nuspręstume palikti visas spėliones nuošalyje ir pereitume prie patikimu faktų, tai galėtume pateikti tik vieną abejonių nekeliančią datą: 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Deja, apie jo veiklą pasakyti ką nors daugiau taip pat nelabai yra ką. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Kažin ar jis buvo rengiamas dėl šachmatų populiarumo Lietuvoje. Viskas buvo daug paprasčiau. Carinėje Rusijoje vidinės rungtynės buvo rengiamos vadinamujų „sėslumo teritorijų“ ribose, kad nekiltu papildomų sunkumų kviečiant į turnyrus žydų kilmės dalyvius. Į turnyrą susirinko šachmatų „žvaigždės“. Iš Varšuvos atvažiavo neįveikiamasis Akiba Rubinšteinas, kurį dar gyvą amžininkai vadino didžiuoju. Beje, jam ir atiteko pirmasis prizas – jau šeštasis tais metais didžiausiuose turnyruose. Iš Maskvos atvyko būsimas pasaulio čempionas Aleksandras Alechinas, iš Rygos – įžymus teoretikas Aronas Nimcovičius, palikęs neištrinamą pėdsaką šachmatų istorijoje. Iš Kijevo atvyko jau spėjęs įgyti tarptautinį pripažinimą meistras Osipas Bernšteinas. Šiame turnyre pirmąjį „kovos krikštą“ patyrė vėliau išgarsėję šachmatininkai Georgijus Levenfišas ir Aleksandras Bliumenfeldas.

Tarptautinė šachmatų diena švenčiama nuo 1966 m. Pasaulinės šachmatų federacijos FIDE sprendimu. Šachmatai – labai senas žaidimas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žaidimui apie 2000 metų. Šachmatai atsirado Indijoje. „Šach-mat“ reiškia „valdovas mirė“. Pasaulyje šachmatai paplito per paskutiniuosius du šimtmečius. Filidoro laikais (XVIII amžius) šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos šachmatininkai pradėjo rengti tarpusavyje turnyrus. XIX a. metais susiformavo dar keli šachmatų centrai: Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. XIX a. šachmatai išplito po visą Europą. Šiais laikais šachmatais žaidžiama beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Pasaulinė šachmatų federacija (FIDE) įkurta 1924 m. Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a.. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Šiuo metu Lietuvos šachmatų meistrai gerai žinomi ir lenkia Europos šachmatų žaidėjus. Žymiausi Lietuvos didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė, Dagnė Čiukšytė.

Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas” yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, kuri vienija daugumą Plungės rajono šachmatininkų ir koordinuoja šachmatų veiklą rajone. PVŠK “Bokštas” yra Lietuvos šachmatų federacijos narys. Klubo direktorius yra Lietuvos nusipelnęs treneris, Plungės rajono garbės pilietis, Plungės sporto mokyklos šachmatų treneris bei tarptautinių šachmatų turnyrų “Plungė’XX” organizatorius Vitalius Vladas Andriušaitis. Plungės visuomeninis šachmatų klubas “Bokštas” kasmet organizuoja tarptautinius šachmatų turnyrus “Plungė’XX”, kuriuose yra dalyvavę šachmatininkai iš JAV, Rusijos, Austrijos, Vokietijos, Anglijos, Norvegijos, Ukrainos, Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Moldovos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei, žinoma, Lietuvos. Šį turnyrą nuolat remia Plungės rajono savivaldybė ir AB “Linų audiniai”. Klubas taip pat kasmet organizuoja Plungės rajono suaugusiųjų asmenines pirmenybes, šeimų komandų pirmenybes, šventinius “žaibo” turnyrus bei kitas įvairias varžybas. Be to, organizuojamos vaikų vasaros treniruočių stovyklas, įvairūs mačai bei simultanai su tarptautiniais didmeistriais.

Šachmatai Lietuvoje žinomi nuo viduramžių. Atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje 1956 – 1957 m. buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrelės. Jos datuojamos XIV amžiumi. Organizuotos šachmatų judėjimo formos datuojamos XIX amžiumi, kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Iš tų laikų mus pasiekia ir pirmosios žinios apie šachmatų žaidimą paštu. Žinios apie pirmąsias korespondencinių šachmatų varžybas siekia 1866 metus. Tai buvo mačas iš dviejų partijų Klaipėda – Hanoveris. Antros žinomos varžybos įvyko 1888 metais. Tai buvo mačas Vilnius – Voronežas. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilnių atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai. Vilniečiai nugalėtojams turėjo sumokėti 25 rublius. Augant korespondencinių šachmatų populiarumui, po antrojo pasaulinio karo Lietuvos šachmatų federacijos sudėtyje buvo įkurta neakivaizdinių šachmatų komisija. Jai vadovavo vilnietis Leo Finkelšteinas (1922 – 1968).

Galimybės. Kelių kalbų palaikymas (tiek kliento sąsajoje, tiek serverio pranešimuose). Grafinio žaidėjo statuso rodymas (iš grafinio vaizdo galima suprasti ar žaidėjas šiuo metu žaidžia, ar kalbasi, ar stebi partiją). Virtualūs turnyrai, nuolat atnaujinama turnyrinė lentelė. Pokalbių kanalai. Kanalai turi moderatorius, galima vykdyti standartines IRC komandas (kick, ban, topic). ‘Antiflood’ apsauga (pasitelkus specialų robotą, kanale automatiškai užblokuojami specialiai daug teksto rašantys žaidėjai). Šachmatų robotai, galimybė žaisti tiek su gyvais žmonėmis, tiek su šachmatų programomis. Ne tik grafinė bet ir komandinė vartotojo sąsaja. Naudojant komandas galima lengviau išnaudoti šachmatų kliento teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, naudojant komandas galima siųsti laiškus kitiems vartotojams, gauti detalią informaciją apie konkrečius žaidėjus, peržiūrėti statistiką bei papildomą serverio informaciją. Norėdami gauli komandų sąrašą, teksto įvedimo lauke surinkite “/help”. Lanksti vartotojo sąsaja, galimybė keisti panelių išmatavimus. Turtinga kliento reprezentacija serveryje, saugoma ir laisvai peržiūrima tokia informacija, kaip stipriausias nugalėtas žaidėjas, maksimalus reitingas ir pan.. Galimybė žaisti/stebėti keletą partijų vienu metu. Lankstus žaidėjų sąrašas vartotojo sąsajoje, rūšiavimas pagal vartotojo pageidavimą, iš sąrašo išsirinkus žaidėją, galima sužinoti informaciją apie jį, stebėti šiuo metu jo žaidžiamas partijas. Galimybė sužaistą partiją išsaugoti, t.y. gauti el. paštu.

1997 m. pralošęs šachmatų mačą kompiuteriui Deep Blue, geriausias pasaulio šachmatininkas Garis Kasparovas pasibaisėjęs susiėmė už galvos. Tai buvo skausmingas bedvasės “geležies” akibrokštas žmogaus mąstymo galiai. 2003 m. jam pavyko pasiekti sunkias lygiąsias prieš kitą šachmatų programą – Deep Junior. Nepaisant to, dabar jis šneka, kad kompiuteriai šachmatams suteiks naują gyvenimą ir net patys šachmatai virs nauju žaidimu. Kodėl? Visa tai G. Kasparovas aiškina NewScientist žurnalo korespondentui Willui Knightui. Kodėl tiek daug dėmesio skiriate šachmatų žaidimui su kompiuteriu? – Nuo pat mažumės maniau, kad privalau pirmauti tarp tų žaidėjų, kurie tobulina šachmatus, o jie, mano supratimu, tampriai susiję su kompiuterine technika. 1984 ir 1985 m. pasirodė pirmosios šachmatų programos. Pats faktas buvo jaudinantis. Aš paraginau kelis pasiturinčius vokiečius pradėti kurti šachmatų duomenų bazę. Bandžiau juos įtikinti, kad būtų puiku turėti duomenų bazę, padėsiančią šachmatininkams tobulėti, ruoštis susitikimams ir analizuoti padėtis. Pirmoji 1987 m. sukurta duomenų bazė buvo labai primityvi, ja buvo galima naudotis tik Atari kompiuteriais. Nuo to laiko kompiuteriai, šachmatų programos ir duomenų bazės padarė milžinišką pažangą. Ne visi tikėjo, kad visa tai šachmatams bus svarbu, bet aš jaučiau, kad kompiuteriai turės didžiulės įtakos šachmatų vystymuisi. Taip ir atsitiko.

Po daugelio metų pertraukos Lietuvos šachmatų kompozicijos mėgėjai sulaukė naujo lietuviško leidinio apie šachmatų kompoziciją. Liepos mėnesį leidykla “Mintis”, užpildydama informacijos spragą, išleido A. Vilkausko knygą “Šachmatų kompozicijos pagrindai”. Knygos apimtis – 435 puslapiai. Joje rasite daugiau kaip 450 įvairių autorių kompozicijų. Pažintis su šiuolaikiniu uždavinių sudarymo reikalavimais ir paslaptimis bus naudinga daugeliui skaitytojų, besidominančiu tiek uždavinių sprendimu, tiek jų sudarymu. Knygoje pateikiama medžiaga, kurią turi žinoti kiekvienas šachmatų kompozicijos mėgėjas. Vieniems ji bus žinomų tiesų patvirtinimu, kitiems taps pirma pažintimi. Bet ji visada padės skaitytojui turtinti šachmatinį intelektą, tapti geru kompozicijos kūrybos istorijos žinovu, kūrinių vertintoju. Knygoje skaitytojas susipažins su šachmatų kompozicijos pagrindinių reikalavimų formavimosi trumpa istorine raida, plėtros kryptimis ir mokyklomis, kompozicijos sritimis ir žanrais.

Pirmuoju “Šachmatijos” žurnalo puslapiu, pirmuoju straipsniu prasideda įdomi Jūsų kelionė po šachmatų šalį. Kelionės vadovu Jums ištikimai tarnaus naujasis mūsų informacinis leidinys “Šachmatija”. Jo puslapiai atskleis naujo pasaulio paslaptis ir nepakartojamą jo grožį. Šis leidinys skiriamas Jums – šachmatų kompozicijos mėgėjai. Manome, kad jis taps ištikimu ir įdomiu Jūsų laisvalaikio draugu. Leidinių, skirtų šachmatų kompozicijai, Lietuvoje nėra. Užsienyje išleisti leidiniai į Lietuvą patenka atsitiktinai. Naujų knygų apie šachmatų kompoziciją neturime. Informacija nepasiekia kompozicijų mėgėjų, nes nėra galimybių ją perduoti. “Šachmatijos” tikslas – įveikti šias kliūtis. Leidinio puslapiuose skaitytojai ras informacijos apie šachmatų kompoziciją iš viso pasaulio, bus publikuojami įvairūs teoriniai straipsniai, geriausių kompozicijų pavyzdžiai, supažindinsime su naujomis knygomis pas mus ir užsienyje. Daug kompozicijų paslapčių sužinos pradedantieji. Nuolat vyks sprendimo ir kompozicijų sudarymo konkursai. Supažindinsime su užsienyje organizuojamais konkursais ir jų geriausiomis kompozicijomis.