Rytietiški šokiai

Jaunimo kultūros centre “Orbita” (Visagine) įvykęs tarptautinis festivalis “Rytų žvaigždė 2006” nustebino ne tik programos įvairove, bet ir puikiu organizatorių darbu. Mūsų nuomone, tai geriausiai organizuotas renginys, kuriame iki šiol teko dalyvauti. Po beveik tris valandas trūkusios kelionės iš Kauno į Visaginą buvome pasitikti maloniai, su šypsenomis – pasijutome ypatingais svečiais. Iš karto buvome nuvestos į tik mums skirtą pakankamai erdvų persirengimo kambarį (kurį, tiesa, paskui teko draugiškai pasidalinti su dviejų Vilniaus kolektyvų šokėjomis). Vėliau nuskubėjome apžiūrėti scenos. Likus dviems valandoms iki renginio pradžios, jaukioje salėje svečių jau laukė užkandžiais ir gėrimais nukrauti stalai. Pradžioje į sceną pakviesti visų dalyvaujančių šokių kolektyvų atstovai buvo pasveikinti aplodismentais, o renginys prasidėjo nuo raiškiai skaitomos poetinės įžangos, kuri suteikė vakarui arabiško jausmingumo, paslapties bei išbaigtumo. Kadangi Visagine gyvena daugiau rusų tautos atstovų nei lietuvių, visas renginys buvo vedamas rusų kalba, kas šiek tiek sutrukdė kelioms mūsų šokėjoms, nes jos negalėjo suprasti eilių lydėjusių kiekviena šokį. Renginio vedėjo skaitomomis eilėmis išaukštintus šokėjų klubų judesius stebėjo scenos pakraštyje įsitaisęs, smagiai nusiteikęs „sultonas“ kartu su keliomis savo „žmonomis“. Pasibaigus pirmajai daliai, turėjome progos ir pačios prisidėti prie renginio, įnešdamos specialiai paruoštą plovą.

Mielosios, Jūs jau man atleiskit, tačiau svečiuodamasi sostinėje nenugirdau jokių neoficialių „pletkiukų“, o ir blogų žodžių apie vakarėlį pasakyti negaliu, todėl net nebežinau, kaip Jus sudominti be tokių kompromituojančių ir atraktyvių smulkmenų…. Tiesa, ir buhalterijos vesti nemoku, todėl negalėsiu atskleisti kiek kam kainavo naujas kostiumas ar bateliai, o juk žinau kaip jums, Damos, tai rupi… Na, ateityje pažadu pasitaisyti, o dabar stengsiuos sužavėti Jus savo paprastu ir nuoširdžiu pasakojimu apie puikų Boženos organizuotą vakarėlį Vilniuje :). Tik atvykusias į sostinę, mus pasitiko svetingai nusiteikusi Božena. Ji nuoširdžiai rūpinosi, kad mums būtų suteiktos sąlygos ne tik persirengti ar šiek tiek parepetuoti, turėjome laiko pasimėgauti itin gardžiais armėniškos virtuvės patiekalais 🙂 taigi, Vilniečiai ir miesto svečiai, restorane „Sevano ežeras“ ne tik puikus interjeras, bet ir maistas labai gardus (čia patarimas ateičiai 🙂 ). Renginys neskubėjo prasidėti, tačiau juk padorioms ponioms pridera vėluoti! Argi ne? 🙂 Žodžiu, kiek palūkėję, pabendravę išgirdome pirmuosius akordus, o neilgai laukus aplink mus sužibo tūkstančiai, gal net milijonai karoliukų ir deimančiukų, kuriais spindėjo prabangūs ir kaskart vis kitokie dalyvių apdarai. Žinoma, tie apdarai kerinčiai atrodo tik tuomet, kai puošia tokių dailių merginų kūnus… Ne bet kokių merginų, o šokėjų – rytietiško meno meistrių. Asmeniškai mane sužavėjo ne tik dalyvių, bet ir šokių stilių gausa.