Kaip užkariauti romantikės širdį?
|

Kaip užkariauti romantikės širdį?

Net jeigu mergina nepripažįsta romantikos ir sako nežinanti, kas yra meilė, ar dar blogiau – yra ja nusivylusi, – netikėk! Didžiausia tikimybė, kad ji tiesiog slapukauja, o gal jos ankstesnis draugas tiesiog nesugebėjo būti romantiškas. Tau tai turėtų būti privalumas, juk šansai tapti jos nuostabiausiu princu labai padidėja… Apie ką, be namų jaukumo ir tikro vyro, dar svajoja merginos? Žinoma, apie malonius siurprizus, kuriais ją džiugintų tas tikras vyras. Kiekviena mergina turi keletą svajonių, kurias išpildę tapsite svarbiausias jos gyvenime. Prasidėjus rudeniui lis itin dažnai, taigi išnaudok tinkamą progą. Gali rinktis vieną iš šių variantų. Pasiūlyk pasivaikščioti be skėčio, o paskui šokinėkite per balas ir bučiuokitės lyjant lietui. Po tokio „šlapio“ pasivaikščiojimo belieka bėgti namo (pas tave ar ją, o gal jau turite ir savo bendrus namus?) ir šildytis po pūkine antklode. Galimas ir „sausesnis“ variantas. Nupirk (ar iškepk) draugei patį skaniausią pyragą ir pakviesk ją į svečius išgerti arbatos. Sėdėkite prie lango, o dar geriau – ant palangės ir svajokite apie nuostabią ateitį, apie atostogas, kurias praleisite kartu, kai į langą beldžias lietaus lašai ir siaučia šaltas rudens vėjas. Trečias variantas – iškyla automobilyje. Kaip miela sėdėti mašinoje, plepėti apie nieką, mėgautis greitu maistu, kai už lango siaučia gamtos stichija, o viduje taip sausa, šilta ir jauku. Paskambink į radijo stotį, kuri labiausiai patinka tavo išrinktajai.

Liūdna, vieniša ir romantiška
|

Liūdna, vieniša ir romantiška

Niekas nedarė jokių sociologinių tyrimų, tačiau sparčioji peržiūra paprastojo stebėjimo būdu leidžia apytikriai spėti, kad lietuviškame interneto dienoraštyne populiariausias gyventojas – liūdna, vieniša ir romantiška -niolikmetė. Įdomi būtų ir interneto dienoraštyno (galima, pavyzdžiui, pabandyti čia įdaiginti sąvoką „blogija”) žodyno studija. Jos irgi niekas neatliko, bet paviršinis pačiupinėjimas, tai yra palpacija, leistų sakyti, kad žodynas guli padėtas ant tokių kertinių prasminių plytų: „tai va štai ir aš”, „šiandien aš jo nenoriu matyti”, „lyja lietus ir pučia vėjas”, „kodėl mes gyvename?”. Maždaug tokiuose semantiniuose plotuose guli ir visa kita „blogijos” literatūra. Pasišlaistę po anglakalbių dienoraštyną ir, kad išlaikytume pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų civilizacijų, paganę akis po rusų internetinius dienoraščius, jau galime palyginti. Lyginimo rezultatas toks: taip, internetas Lietuvoje prasiskverbė į mokyklas (pagrindines, gimnazijas, aukštąsias ir kitas). Ten ir liko. Laisvo ir gyvo, bet brandaus gyvos minties sūkuriavimo lietuviškame internete kol kas nerasta. Ir technologinės priežastys čia ne tokios svarbios, kiek kultūrinės ir visuomeninės – yra jau tų kompiuterių, yra, turbūt dabar bemaž visi raštingi žmonės savo tekstus renka ne spausdinimo mašinėlėmis.