PVM grobstymai

Antradienį Ukmergės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta uždarajai akcinei bendrovei „Statybos montavimo darbai“, dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Praėjusių metų pavasarį laikraštyje rašėme, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė 18 ukmergiškių. FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje kovo 19 dieną buvo pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalį dėl sukčiavimo, pagal 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pagal 300 straipsnio 1 ir 3 dalį dėl dokumento suklastojimo bei 203 straipsnio 2 dalį dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos. Pareigūnai įtarė, kad organizuota grupė pasisavino ne vieną milijoną litų pridėtinės vertės mokesčio. Netrukus po to, kai buvo pradėtas tyrimas, jį kontroliuojančios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius “Gimtajai žemei“ pasakojo, kad visose įmonėse, kurios pateko į teisėsaugininkų akiratį, įtariamųjų darbo vietose, namuose, kitur, jau atliktos kratos, paimti dokumentai. Visa ši medžiaga perduota analizuoti finansininkams. Prokuroro teigimu, tai didelis darbas ir jis užtruks, nes bylos apimtis yra didžiulė. Organizuotos grupės subūrimu bei aferos sumanymu įtariamą ukmergiškį verslininką V. V. teismas buvo leidęs suimti. Jis areštinėje praleido beveik du mėnesius. Vėliau įtariamajam teismas skyrė švelnesnę kardomąją priemonę.

Vien per šiuos metus mokesčių inspektoriai Kaune demaskavo įmonę, kuri, manipuliuodama kasos aparatu, bandė nuslėpti beveik milijoną litų pajamų. Pernai tokių buvo aptiktos kelios.„Į informacijos bloką, iš kurio skaičiuojami mokesčiai, yra įvedama žymiai mažesnė pinigų suma, nei buvo gauta už paslaugas“, – situaciją apžvelgė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda. Dėl šios priežasties Mokesčių inspekcija įpareigojo kasos aparatus kavinėms ir restoranams tiekiančias bendroves pataisyti programinę įrangą, kad neliktų galimybės nefiksuoti kai kurių pardavimų. Bendrovės savo ruožtu atkerta, jog toks programinės įrangos tobulinimas – kainuoja, o kaštai guls ant jų ir kavinių savininkų pečių. „Tai nėra paskutinis VMĮ nurodymas, jų tikrai bus daugiau“, – skeptiškai dėstė „UCS“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Aleksas Sugintas. Tad bendrovės, laukdamos naujų Mokesčių inspekcijos nurodymų ir nežinodamos, kas dar gali keistis, neskuba keisti programinės įrangos. Restoranų ir kavinių savininkai teigia, kad valdžia pradėjo ne nuo to galo. Anot jų, daugiau į biudžetą būtų surenkama sumažinus PVM aptarnavimo paslaugas teikiančiam verslui. „Jei būtų sumažintas PVM, tai restoranų sektoriuje, mūsų skaičiavimais, būtų sukurta nuo 5000 iki 10000 darbo vietų. Aišku, tai neįvyktų per naktį“, – „LNK“ žinioms sakė Vičiūnių restoranų grupės valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.

„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti nuo pusės iki vieno milijardo litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę. Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.