Psichologija

Kažkada labai seniai, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, kaip ir daugelis paauglių, nemėgau jokių privalomai brukamų taisyklių. Etiketo taisyklės pirmiausiai asocijavosi kaip tik su tuo, vadinasi, ir jos pateko į tą „nereikalingų reikalavimų” rinkinį, kuris ilgam buvo nukištas kažkur kuo toliau. O va psichologija – čia jau kas kita, juk tai – įdomioji ir tiek daug lemianti bendravime ir šiaip gyvenime disciplina. Ji turėtų padėti pasiekti tai, ko nori, ir, žinoma, ją išmanydamas gali greit išmokti gerai jaustis tarp žmonių… Tokios ar panašios mintys nesvetimos ne tik paaugliams. Daugelį iš mūsų jos lydi ilgai. Štai ateina į seminarus pardavimų vadybininkai, jie nori išmokti bendrauti su klientais taip, kad pavyktų užmegzti gerus ryšius ir kuo daugiau bei dažniau parduoti. Ateina vadovai – jiems irgi reikia efektyvaus bendravimo įgūdžių – kad galėtų tinkamai priimti, motyvuoti, girti, kritikuoti ar atleisti savo darbuotojus. Kitiems specialistams, atvirkščiai, norisi lavinti bendravimo įgūdžius kaip tik tam, kad sudarytų gerą įspūdį savam ar potencialiam darbdaviui, ir kad tai padėtų sėkmingai kilti karjeros laiptais. Vienaip ar kitaip, paprastai dauguma kažkodėl pirmiausiai ieško kuo gudresnių bendravimo metodų ar juos aprašančių teorijų – nagi kaip čia išmokus kažką tokio, ko kiti dar nežino, taigi, būčiau gudresnis, ir tuo pasinaudočiau. O jau tai, kas „ant bangos” – žinoti, atrodo, būtinai reikia.

Ankstesnysis mokslas net nesuvokė instinktų esmės žmogaus bendravime. Buvo manoma, kad instinktai yra valdantys žmogaus fiziologiją tik ne aukštesnius reiškinius. Instinktai yra būtinybė išgyvenimui. Kas yra bendravimo instinktas? Bendravimo instinktas yra įsiūta programa į smegenis kuri atlieka sudėtingą operaciją nesuvokiant žmogui. Bendravimo instinktai pakeičia emocijas ir psichologinius santykius. Aišku ne protinių savybių visiškai pakeistini neįmanoma, nes neprotinės savybės turi lankstumą ne būdingą instinktams. Bendravimo instinktas suvokia žmogaus veido formas, nustato žmogaus asmeninius santykius, natūralizmą ir kitus psichologinius reiškinius, taip pat instinktas sukuria santykius ir bendravimo elgesį. Instinktas yra regimosios atminties zonoje ir užima labai mažai žmogaus smegenų vietos. Instinktai nėra primityvūs jie yra pritaikyti prie tam tikrų standartinių sąlygų. Instinktai gali valdyti regimąją zoną ir nukreipti apdoroti jos informaciją. Voltero tipas ir Linkolno tipo moteris turi bendravimo instinktą, savo lyties Vinerio-Optimisto draugų instinktą, Linkolno tipo vyras turi bendravimo instinktą, savo lyties Vinerio-Optimisto draugų instinktą ir Vinerio-Natūralo moteriškos lyties meilės instinktą. Bendravimo instinktas užsiima santykiais: seksualine meile, meile, neapykanta, teigiamais draugiškais santykiais, vidutiniais santykiais. Instinktas neigiamai suvokia 50% priešingos lyties žmonių. 25% priešingos lyties atstovų myli, pusę iš jų seksualine meile.

Pokalbis dėl darbo? Susitikimas su klientu? Pokalbis su bosu? Jūsų bendravimo sėkmė labai priklauso nuo jūsų komunikacinių įgūdžių. Deja, daugelis žmonių bendravimą įsivaizduoja kaip kalbėjimą ar susirašinėjimą. Jiems komunikacija – tik žinutės kitam asmeniui perdavimas. Tai didelė klaida. Kaip išmokti puikiai bendrauti? Išmokite išklausyti. Jei suvoksite, ką mąsto pašnekovas, galėsite suprantamiau išreikšti ir savo mintis.Tai geriausias efektyvaus bendravimo būdas. Taigi kaip tapti geru klausytoju? Tikriausiai žinote, kaip nemalonu kalbėtis su žmogumi, kuris dairosi po kambarį ar žvilgčioja į laikrodį… Žinoma, karts nuo karto reikia nukreipti žvilgsnį nuo pašnekovo – nemandagu spoksoti be pertraukos. Taigi sutelkite savo dėmesį į pašnekovą. Pasimokykite palaikyti akių kontaktą bendraudami su draugais ar kolegomis. Greitai jausitės jaukiai bet kokioje situacijoje. Kažkas yra pasakęs: “Joks žmogus nesiklausytų jūsų šnekų, jei nežinotų, kad turės į tai atsakyti.” Skamba žiaurokai, tačiau yra tiesos. Kartais dar nebaigus kitam žmogui šnekėti, mes imame sukti galvas, ką atsakyti. Galbūt šnekatės su svarbiu klientu ir nekantraujate pareikšti savo nuomonę. Bet būkite atsargus. Nesistenkite nustebinti savo erudicija, nekreipdamas dėmesio į tai, ko tiksliai esate klausiamas. Nebijokite tylos. Kai žmogus baigia šnekėti, keletą sekundžių pamąstykite ir tada atsakykite. Įsiklausykite į pašnekovo balso toną. Ar žodžiai ir tonas dera? Tai tas pats, kaip demaskuoti netikrą šypseną.

Skirtingos asmenybių dalys mūsų viduje su aplinkiniais žmonėmis bendrauja kiekviena savaip. Štai kodėl galite kartais jaustis sutrikę dėl savo santykių su aplinkiniais. Vieną dieną vertinate kai kuriuos savo draugo ar artimo žmogaus bruožus, o kitą dieną jie Jus erzina. Suvokdami, kaip Jūsų vidiniai „aš” galvoja, jaučia ir bendrauja su žmonėmis, pradėsite suprasti savo santykių komplikacijas ir pakelsite juos į visai kitą lygį. Tvarkdarys. Jis realizuoja save toje terpėje, kuri apibrėžta taisyklėmis – šeimos ar socialinės grupės. Šis žmogus pasirinks tokį gyvenimą, kuris išpildys jo šeimos ar socialinės grupės viltis jo atžvilgiu, sėkmingai dirbs savo sferoje. Jeigu identifikuojate save su šia subpersonalija, bus lengviau įtikti savo giminaičiams ar kolegoms. Maištautojas. Jis laužo taisykles. Tai asmenybės dalis, kuri trukdo gerai sutarti su šeima ar bendruomene. Maištautojas dažnai elgiasi neprognozuojamai ir šokiruoja aplinkinius. Jis galvoja, kad neturi jokių taisyklių, tačiau vis dėlto turi vieną, bet esminę – laužyti visas taisykles. Atsargus stebėtojas. Žmogus, kuriam svarbu saugumas ir garantijos mėgsta prieš kažką darydamas išsiaiškinti visą situaciją. Jis laikosi nuošalyje nuo visų įvykių ir gali nepelnytai būti palaikytas droviu, bet jam tiesiog būtina viską žinoti. Spontaniškasis. Tokia asmenybė pirmiausia daro, o tik po to galvoja, ką padarė. Jis greitai susižavi žmonėmis ir imasi veiksmo. Jis nesvarsto savo veiksmų pasekmių. Toks žmongus gyvena šia minute.

Bendravimas su žmonėmis – tikras menas. Ypač su nepažįstamaisiais. Ir būtinybė laviruoti tarp to, kas privalu ir būtina norint užmegzti kontaktą, kai kuriems tampa dideliu išbandymu. Nes kiekvieną kartą esi priversta improvizuoti, pasikliaudama per ilgą laiką įstrigusiais atmintin bendravimo modeliais ir tam tikromis priimtinomis taisyklėmis. Tik štai kurią kada taikyti – turi nuspręsti pati. Priklauso nuo situacijos. Nuo žmogaus, kurį ketini užkalbinti charakterio ypatybių. Ir tavo improvizacijoms ir elgesio modelių pasirinkimui vėlgi įtakos turės dar vienas svarbus veiksnys – tavo pačios asmenybės ypatumai. Štai taip grandine nuvilnija tiesiai nuo tavo žvilgsnio, lūpų, gestų „bandymas užmegsti kontaktą”. Žemiškai kalbant, – užkalbinti kol kas nepažįstamą žmogų. Viskas gerai ir labai smagu, kai esi komunikabili ir iš vieno žodelyčio išraityti visą istoriją tau yra vienas malonumas. Tačiau ką daryti, jeigu esi drovi ir kas kartą, kai tik reikia žengti pirmą žingsnį, tave suparalyžiuoja, kalbos dovana nuslysta į nebūtį, o rankos ima tirtėti taip, kad kavos puodelis atrodo padėtas lyg ant išsiveržti pasiruošusio ugnikalnio viršūnės. Tai trukdo. Kad netrukdytų, pasinaudok žurnalo „Forbes” siūlomais patarimais. Atrask pažįstamų bruožų. Jeigu nuo streso beveik kaleni dantimis, prieš prsistatydama nepažįstamajam, pasinaudok viena gudrybe. Įdėmiai įsižiūrėk į jį ir pabandyk atrasti ką nors matyto, pažįstamo.

Kažkada labai seniai, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, kaip ir daugelis paauglių nemėgau jokių privalomai brukamų dalykų. Etiketo taisyklės pirmiausia asocijavosi kaip tik su tuo, todėl ir jos pateko į tą „nereikalingųjų” rinkinį, kuris ilgam buvo nukištas kažkur kuo toliau. Etiketas tuo metu man neatrodė nei kuo nors naudingas, nei įdomus, skirtingai nei, pavyzdžiui, psichologija. Tokios ar panašios mintys nesvetimos ne tik paaugliams. Daugelį mūsų jos lydi ilgai. Sakykime, ateina į seminarus pardavimo vadybininkai, jie nori išmokti bendrauti su klientais taip, kad pavyktų užmegzti gerus ryšius ir kuo daugiau bei dažniau parduoti. Ateina vadovai – efektyvaus bendravimo įgūdžiai jiems reikalingi, kad galėtų tinkamai priimti, motyvuoti, girti, kritikuoti ar atleisti savo darbuotojus. Ateina ir tie patys darbuotojai – išmokti bendrauti taip, kad sudarytų gerą įspūdį savo ar potencialiam darbdaviui ir galėtų sėkmingai kilti karjeros laiptais. Daugelis paprastai pirmiausia ieško kuo gudresnių bendravimo metodų ar juos aprašančių teorijų – kaip čia išmokus kažką tokio, ko kiti dar nežino, kad būčiau už juos gudresnis ir tuo pasinaudočiau. Ir ypač žinotina atrodo tai, kas „ant bangos”. Koučingas, NLP ir panašūs mokymai tikrai gali suteikti daug naudos, tik… Na, jei namą, kad ir labai įmantrios architektūros, pradėsime statyti neturėdami tinkamų pamatų, galima jo taip ir nepastatyti. „Pamatais” čia pavadinau paprasčiausio etiketo žinojimą ir jo laikymąsi.