Tiesa slypi kažkur anapus: pasitinkant profesinę programuotojų šventę
| |

Tiesa slypi kažkur anapus: pasitinkant profesinę programuotojų šventę

Jie gyvena tarp mūsų, bet apie juos jau kuriami mitai. Žmonės kalba, kad jie – protingi, itin perspektyvūs šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau, ką tiksliai jie daro, taip niekas iki galo ir nesupranta. Sakoma, kad jie itin nereiklūs – iki visiškos laimės jiems užtenka kompiuterio, stalo su kėde ir kraštutiniu atveju – daug dešrelių ir alaus. Darbe jie bendrauja ne su gyvais žmonėmis, o su kompiuteriais. Po darbo… kažin ar bendrauja apskritai. Jie – programuotojai. Išties stereotipų, kaip, beje, ir anekdotų ar komiškų pasakojimų apie šios profesijos atstovus netrūksta. Pasak IT bendrovės „Blue Bridge Code” projektų grupės vadovo Valdo Laučio, dalis jų laužta iš piršto, o dalis – turi realų pagrindą. O atidžiau pažvelgti į programuotojų kasdienybę verta dar ir dėl to, kad šiemet rugsėjo 13-ąją jie mini savo profesinę šventę. Beje, ši data pasirinkta ne atsitiktinai – programuotojų šventė minima kiekvienų metų 256-ąją dieną. Šis skaičius, paprastam žmogui nesukeliantis per daug emocijų, programuotojams yra kone simboliškas. Skaičius 256 gaunamas 2 pakėlus 8-uoju laipsniu ir būtent tokį kiekį reikšmių galima pateikti viename baite. Baitas yra dvejetainis skaičius, sudarytas iš 8 bitų – mažiausių informacijos kiekio vienetų kompiuteryje. Pasak V. Laučio, programuotojai visame pasaulyje savo šventės proga ne tik rengia vakarėlius, bet ir linksminasi savotiškais ir, ko gero, tik jiems suprantamais būdais.