Joninės – viena gražiausių vasarvidžio dienų
|

Joninės – viena gražiausių vasarvidžio dienų

Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė pagal baltiškąją tradiciją vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis, o katalikų bažnyčios liturgijoje – šv. Jono Krikštytojo gimimo švente. Šiandien, tiesa, gražūs baltiški pavadinimai gerokai primiršti. Kad ir kaip ten būtų, Joninių laukia, jas švenčia ir paparčio žiedo ieško ne tik varduvininkai. Senovėje Joninių išvakarėse moterys laukuose ir miškuose rinkdavo vaistažoles, nes anuomet tikėta, kad surinktos žolės turi gydomąją galią. Viena jų – jonažolė, neva išgydanti net 99 ligas. Tuo tarpu netekėjusios merginos pindavo vainikus iš devynių ar dvylikos skirtingų žolynų. Nusipynusios po du, vienu pasipuošdavo, o kitu spėdavo ateitį. Per Jonines ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui – jis turi galią apvaisinti žemę, suteikti jėgų, todėl Joninių išvakarėse arba ankstų rytą, prieš saulės patekėjimą, žmonės eidavo į upes ar ežerus maudytis – sergantieji tikėdamiesi pasveikti, o sveikieji apsisaugoti nuo ligų, sustiprinti sveikatą. Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventę visada lydėjo burtai bei magija. Ligi šių dienų didžiausią paslaptį slepia naktis. Ir anksčiau, ir dabar vidurnaktį švenčiantieji Jonines eina ieškoti paparčio žiedo – laimės ir aiškiaregystės simbolio. Sakoma, kad jį radęs, įgyja antgamtinių jėgų, tampa protingas, laimingas ir turtingas, girdi kitų mintis ir supranta gyvulių kalbą. Žmonės taip pat tikėjo, jog saulė ir ugnis per Jonines įgyja ypatingą reikšmę.

|

Abiturientus gegužės 12-ąją išlydės visuotinis „Paskutinis skambutis”

Įpusėjus gegužei, dvyliktokams į pamokas kviečiantis skambutis aidės paskutinį kartą. Kiekvienoje mokykloje ši šventė susijusi su skirtingomis tradicijomis. Projekto „Drąsinkime ateitį” organizatoriai metų apdovanojimų proga nusprendė surengti Paskutinio skambučio šventę visiems esamiems, būsimiems bei buvusiems abiturientams, jų mokytojams, tėveliams bei draugams. „Kiek žmonių iš vienos mokyklos gali atvažiuoti?”, „Kada prasideda renginys?”, „Ar visi tilpsime „Siemens” arenoje?”, – tokiais ir panašiais klausimais kelios savaitės iki renginio organizatorius užvertė būsimi dalyviai. Niekas negalėjo patikėti, kad gegužės 12-ąją Vilniaus „Siemens” arenoje rengiamas grandiozinis koncertas bus nemokamas ir skirtas moksleiviams iš visos Lietuvos, ne tik renginių persisotinusiems vilniečiams. Renginys vyks kaip įprasta mokykloje – bus teatralizuotos pamokos ir pertraukos. Kiekvieną dalyką „dėstys” vis kita pramogų pasaulio žvaigždė – Mantas, YVA, Vaidas, „Lemon Joy”, Alanas Chošnau, Augustė, realybės šou „Dangus2″ superfinalo dalyviai. Koncerto dalyviai vieni pirmųjų galės išvysti naują grupės „InCulto” programos pristatymą, kuriame – net šešios naujos įvairiausių stilių dainos. Pasak grupės lyderio Jurgio Didžiulio, žiūrovų laukia tikra muzikos „ekspozicija”. „Pamokų” metu skambės iš mokyklos laikų prisimenamos dainos, o per „pertraukas” dešimtyje nominacijų bus apdovanotos geriausios šalies mokyklos, dalyvaujančios projekte „Drąsinkime ateitį”.

|

Jono Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje pristatomoji spaudos konferencija

Vasario 20 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 1-joje TV studijoje įvyks tiesioginis TV tiltas Vilnius – Niujorkas ir Jono Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje pristatomoji spaudos konferencija. Vizualiųjų menų centro organizatoriai pristatys centro planus ir veiklos gaires, o TV tilto pagalba Jonas Mekas iš Niujorko tiesiogiai bendraus su spaudos konferencijos dalyviais bei žurnalistais. Konferencijoje dalyvaus: prodiuseris Kristijonas Kučinskas, režisierius Arturas Jevdokimovas, kompozitorius Vidmantas Bartulis, Vilniaus miesto savivaldybės kultūros ir meno skyriaus vedėjas Vytautas Toleikis. Maloniai kviečiame apsilankyti, susitikti su Jono Meko vizualiųjų menų centro organizatoriais ir pabendrauti su Jonu Meku.

|

Projekto KETURI ELEMENTAI paslaptis atsiskleis Forum Palace

Vasario 20 d., 19 val. „Forum palace“ klube „Galaxy“ vyksiantį „Metų muzikos kūrinių” apdovanojimų renginį vainikuos unikalus lietuviškas world music projektas KETURI ELEMENTAI.
„Ši misterija buvo specialiai sukurta festivalio „Sostinės dienos 2006“ uždarymui, tačiau tokia ypatinga proga nusprendėme perkelti ją į uždarą erdvę“, – sakė Kompozitorių sąjungos pirmininkas Remigijus Merkelys, intriguodamas, jog „Galaxy“ klube projektas atgims kiek pasikeitęs. Muziką specialiai šiam projektui kūrė keturi jaunosios kartos lietuvių kompozitoriai su Linu Rimša priešakyje. „Misterijos pagrindas – augalas, medis: jo gyvybė prasideda nuo Vandens elemento (pirmai daliai muziką kūrė Giedrius Svilainis), tada jis smelkiasi į Žemę (muzikos autorius Martas B.), kyla į Orą (Jonas Jurkūnas)“, – pasakoja KETURI ELEMENTAI muzikos vadovas Linas Rimša, kūręs muziką paskutiniajam – visa apimančios ir naikinančios Ugnies elementui. Šiame bene originaliausiame metų world music projekte dalyvauja ir žinomi Lietuvos atlikėjai: Aistė Smilgevičiūtė, Loreta Sungailienė, dainų ir šokių kolektyvas LIETUVA. Svarą iš G&G SINDIKATO bus galima išvysti neįprastame vaidmenyje. Specialiai šiam projektui buvo sukurtas mušamųjų instrumentų orkestras „Hand Voices“, kurį sudaro septyni bene geriausi Lietuvoje perkusininkai. Vienas projekto autorių, kompozitorius Martas B. liko labai patenkintas bendradarbiavimu su naujuoju orkestru.

Lietuvių kalendorinės šventės. Rėdos ratas

Žmogus, panašiai kaip ir medis, šaknimis remiasi į žemę, o šakomis bando siekti dangų. Senieji papročiai, šventės, apeigos, visa kultūra ir iš protėvių paveldėta prigimtis yra dirva, kurioje auga mūsų sielos medžio šaknys. Šia prasme senoji mūsų kultūra mums reiškia labai daug, nors dažniausiai tos reikšmės mes nesuvokiame, kaip nesuvokiame ir oro reikšmės tol, kol jo netrūksta. Ar galėtume užsitikrinti ateitį, jei neturėtume mums protėvių paliktos gyvenimiškos patirties? Netekę praeities mes liktume be šaknų, be siekių ir taptume lengvu ateities ir naujo grobiu. Nauja visada yra abejotina ir reiškia tai, ką reikia išbandyti. Juk naujas kelias gali būti ir klystkelis. Todėl tikroji pažanga galima tik remiantis istorijos tęstinumu ir nuomonės brandumu. Suvokus, kad senieji papročiai pagrįsti gyvybės vieningumu ir dora, ilgai nedavė ramybės jų kilmės klausimai. Kaip atsirado apeigos ir papročiai? Kas juos sugalvojo? Gal kas nors nurodė ar atnešė iš kažkur? Kas buvo jų autorius? Atsakymas rastas gilinantis į psichologiją, sąmonės ir pasąmonės ryšį. Norint atsakyti į kilusius klausimus, pirmiausiai reikia suvokti, kad žmonių, gyvenusių šiais papročiais, sąmonė ir mūsų sąmonė yra kitokios, net labai skirtingos. Senosios apeigos, papročiai ir šventės kilo iš kitokio gyvybės, pasaulio ir žmogaus būties suvokimo.

Kaip ir kur atsirado Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
|

Kaip ir kur atsirado Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas

Nepriklausomybės arba Vasario 16 d. Aktas atsirado itin sudėtingomis tarptautinėmis ir vidaus sąlygomis. Trūkstant svarbių Lietuvos Valstybės Tarybos protokolų (Nr. 55-63) istorikai iki šiol dokumentaliai šio proceso neaprašė. Buvo likusi tik viena galimybė – pasiremti aktą pasirašiusių asmenų (signatarų) atsiminimais. Tačiau jie mažai kalbėjo apie Akto atsiradimo istoriją ir peripetijas arba rašė gana skirtingai. Štai kaip tą dieną prisiminė dr. J. Šaulys: “Susirinkę vasario 16 dieną priešpiet A/ Smetonos kabinetan Lietuvių Komitete, Didžioji g. 30, pasirašėme visi santarmingai vasario 16 d. Deklaraciją. Jau be konvencijų (gruodžio 11 d. Pažadų Vokietijai), palikdami Steigiamajam seimui nustatyti santykius su kitomis valstybėmis. Diena buvo ūkanota, beveik lietinga, be saulės. Nuotaika buvo nekokia, nes visi jautėme, kad dar reikės daug pakelti, kol atgysime tikrąją savo nepriklausomybę”. Tuo tarpu dr. J. Basanavičius teigė, jog Taryba buvo susirinkusi pas jį, Lydos skg. 7: “Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min.dieną, kada man pirmininkaujant Taryboje ir skaitant paskelbimo formulę, tai ir atlikta tapo Visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant”. M. Biržiška tvirtina, kad aktas tikrai buvo pasirašytas ne J. Vileišio, o A. Smetonos bute, kun. P. Dogelio duota paprasčiausia plunksna”.

Vasario 16-toji: Nepriklausomybės paskelbimas
|

Vasario 16-toji: Nepriklausomybės paskelbimas

Nepriklausomybės paskelbimas. Tos sunkios derybos sukėlė nesantaiką ir pačioj Taryboj. Kairioji dalis atsisakė dėtis prie kompromiso ir išstojo iš Tarybos. Bet ir likusioji Tarybos dalis greit įsitikino, kad vokiečiams terūpėjo gauti iš Tarybos sau argumentų prieš Rusijos delegaciją; o kai derybos su rusais nutrūko, Berlyno akcionistai visai pamiršo Lietuvos nepriklausomybę.Taryba ryžosi atgaivinti savo vienybę nauju, visai savarankišku pareiškimu, kurs tapo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu (1918 m. vasario 16 dieną). Šito paskelbimo okupacinė valdžia neleido iškelti į viešumą. Berlyno vyriausybė atsisakė pripažinti pagal tą paskelbimą Lietuvos valstybę ir reikalavo grįžti prie gruodžio 11 dienos formulės, kuri numatė artimus santykius su Vokietija. Kovo mėn. 23 dieną Tarybos delegacija pranešė Vokietijos kancleriui Hertlingui nepriklausomybės paskelbimą tokį, koks jis buvo padarytas vasario 16 dieną, tačiau pažymėjo, kad būsimieji santykiai su Vokietija bus svarstomi gruodžio 11 d. Pagrindais. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II tą pačią dieną pasirašė pripažinimo aktą, surišdamas tą pripažinimą su artimų santykių užmezgimu su Vokietija. Tarybos paskelbtas 1918 m. vasario 16 d. Aktas.

Vasario 16-toji: Vilniaus konferencija
|

Vasario 16-toji: Vilniaus konferencija

Okupacinė valdžia karo sąlygose ne tik nenorėjo leisti kokių nors rinkimų, bet ir apskritai susirinkimų. Vis dėlto 1917 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Vilniaus lietuvių būriui pasisekė sušaukti negausų susirinkimą iš 5 vilniečių ir 16 provincijos atstovų. Tačiau karo administracija griežtai pareiškė, kad negalėsią būti jokios kalbos apie bet kokį tolesnį politinį veikimą, jei nebūsią sutikta prisijungti prie Vokietijos.Susirinkimas, pasivadinęs Organizaciniu Komitetu, nenorėjo pertraukti savo politinės veiklos, ir todėl šiek tiek atsižvelgė į tą atšiaurų reikalavimą – pareiškė, jog būsią galima glaudžiau santykiauti su Vokietija. Vykdomasis komiteto biuras (A.Smetona, J. Šaulys, kun. Stankevičius, M. Biržiška ir P. Klimas) po to išsirūpino leidimą sušaukti platesnę konferenciją. Iš Organizacinio Komiteto pateiktų kandidatų, kurie priklausė įvairioms politinėms pakraipoms ir luomams, biuras sudarė konferencijos atstovų sąrašą – maždaug po 5-8 atstovus iš kiekvienos apskrities ( šių buvo sudaryta tuomet 33). Iš 264 kviestų atstovų 1917 m. rugsėjo mėn. 18 d.į Vilnių atvažiavo 214 asmenų , kurie už uždarų durų posėdžiavo iki rugsėjo mėn. 22 d. Biuro mėginimai susisiekti su lietuviais Rusijoje ir santarvės šalyse Buvo vokiečių sutrukdyti; visgi į pačią konferenciją atvyko keletas atstovų iš užsienio.

Vasario 16-toji: Pradžia
|

Vasario 16-toji: Pradžia

Kelis amžius buvusi galinga Vidurio Europos valstybė, vėliau nesibaigiančių karų išsekinta, vidinių prieštaravimų draskoma ir galiausiai Rusijos okupuota, XX amžiaus pradžioje Lietuva atsitiesė. Bet labai neilgam. Kai 1915 m. rugsėjo mėn. 18 d. buvo paimtas Vilnius, visa Lietuvos teritorija visuomeniniam darbui. Visi lietuviški laikraščiai buvo uždrausti. Vien tik vokiečių štabas spausdino lietuvišką laikraštėlį “Dabartis”. Tik 1917 metais buvo gautas leidimas griežtoj cenzūroj leisti “Lietuvos Aidą”. Lietuva vokiečių okupacijoje. Ekonominis krašto gyvenimas buvo suardytas apskričių izoliavimu ir rekvizicijomis. Javai, gyvuliai ir paukščiai, – visa, kas tik tiko maistui, buvo atimama iš žmonių, dažniausiai be jokio atlyginimo. Miškai buvo kertami, neatsižvelgiant į jokias kultūrinio ūkininkavimo taisykles. Ūkiai, likę be šeimininkų, buvo eksploatuojami karo administracijos. Kaimas, visokiomis prievolėmis apkrautas, pasijuto lyg sugrįžęs į senus baudžiavos laikus. Jį vargino įvairiausios bausmės už vokiečių įsakymų nevykdymą. Miestams, izoliuotiems nuo kaimo, dažnai trūko maisto. Vilniuje 1916 metų pradžioje buvo tikras badas: žmonės mirė gatvėse, nes vokiečiai iš sodžių visą maistą vežė į Vokietiją. Už reikalingas prekes, net druską ir cukrų, okupantai dešimteriopai pakėlę kainas, iš žmonių išviliojo auksą ir rusiškus pinigus.

|

Vasario 16 d. Akto veikos politinis ir etninis arealas

Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. Aktu paskelbimas yra didelė lietuvių tautos, Lietuvos Valstybės, jos politinės raidos, kultūros, mokslo, ekonomikos šventė. Kartu įsidėmėtina, kad nei šios datos 50-metis, nei 60-metis, nei 70-metis nebuvo švenčiamas. Sovietinės okupacijos metais šios šventės prisiminimas ir viešas jos šventimas buvo nusikaltimas, nes bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji Mokslų akademijoje įvykusiame posėdyje buvo paminėta 1989 metais. Šios šventės prasmė ir reikšmingumas suprantamas ir aiškus kiekvienam laisvam Lietuvos piliečiui. Ypač svarbus Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės tęstinumas yra mokslui ir mokslininkams. Jis betarpiškai suaugęs su akademine laisve, užtikrinančia mokslininkams laisvą bendravimą su viso pasaulio mokslininkais, naudotis pasaulio mokslo laimėjimais ir patiems aktyviai dalyvauti pasaulinio mokslo procese, laisvai formuluoti mokslo raidos diktuojamus tyrimus, pasirinkti tinkamiausius metodus ir metodiką. Šių teisių ir laisvių užtikrinimas yra pats svarbiausias mokslo ir mokslininkų laimėjimas. 1990 m. atkuriant Nepriklausomybę, Lietuva turėjo konkrečias sienas, teritoriją ir administracinio valdymo tinklą, turėjo miestą, kuris atliko sostinės funkcijas. Didžioji valstybinių sienų dalis jau iki okupacijos buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.