|

Klaipėdos klube „Global” – pavasaris iš Luis Paris rankų

„Cela sent le printemps”*, – dabar kartoja paryžiečiai. Jeigu prancūziškai nemokate ir net pavasario dvelksmo dar nepajutote – ne bėda. Vieną žodį prancūzų kalba – „Paris” – moka visi klubo „Global” lankytojai, skanduosiantys jį ir kovo 28-ąją, mėnesio vakarėlyje su geru bičiuliu Luis Paris. Renginio „Spring from Paris” metu rezidentas Manchini didžiojoje salėje išpurens dirvą pagrindiniai mėnesio pasirodymo viniai: „Global” krikštatėvis Luis Paris, atspindėdamas vakarėlio pavadinimą, savo setu šokių aikštelėje paskleis gaiviausios sezono muzikos gūsį. Nuo 1990-ųjų didžėjaujantis britas, karjerą pradėjęs nelegaliuose paauglių vakarėliuose, rieškučiomis sėmė patirtį ir prisidėjo prie to, kad elektroninė šokių muzika nebesislapstytų požemyje ir įgytų begalę gerbėjų visame pasaulyje. Lietuvos klubinėtojų mėgstamas Luis Paris yra grojęs įvairiausiuose planetos taškuose nuo Amsterdamo iki Niujorko ir išleido krūvą kūrinių. Švelnius jausmus mūsų šaliai puoselėjantis prodiuseris yra senas „Global” draugas, mėgstantis sugrįžti į Klaipėdą pristatyti klubinės scenos naujienų. Meilės miesto vardą populiarinančiam didžėjui talkins gausi „Pure Star Agency” šokėjų komanda, kuriai taip pat nesvetima prancūziška dvasia. Jau kelerius metus gražuolės šoka vakarėliuose, kurie tarptautinio Kanų kino festivalio metu vyksta šiame prašmatniajame prancūziškosios Rivjeros kurorte.

Šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė gyvuoja ir nuolat kinta

Viena iš ryškiausių Vilniaus tradicinių švenčių – Kaziuko mugė skaičiuoja 405-uosius metus ir yra tapusi labai įdomiu etninės kultūros reiškiniu – gyvu ir nuolatos kintančiu. Tai pabrėžia etnologas profesorius Libertas Klimka, prieš šių metų Kaziuko mugę, kuri vyks kovo 6-8 dienomis, palydėdamas Eltos agentūros, muziejinėmis ir mugės rengėjų nuotraukomis iliustruotą knygą “Kaziuko mugė” (Kaziukas’ Fair) lietuvių ir anglų kalbomis. Išleistą nedideliu 800 egzempliorių tiražu, šią gražią knygą bus progų įsigyti Kaziuko mugės dienomis. Pasak etnologo, Kaziuko mugė, mūsų laikais virtusi labiau komerciniu renginiu, yra kilusi iš daugiau kaip keturis šimtmečius gyvuojančios bažnytinės šventės – Šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, todėl labai sveikintinas tradicinių eisenų atgaivinimas ir tradicinių Vilniaus amatų skatinimas. “Aš šį unikalų reiškinį stebiu nuo pokario metų, jo evoliuciją ir raidą, kintančias verbų – Vilnijos krašto puošmenos – madas ir meninius ieškojimus. Kaziuko mugė atsirado iš kermošiaus – bažnytinę šventę lydinčios prekybos. Iš tos prekybos pamažu išaugo ir komercinė mugės dalis, nes reikėdavo parvežti lauktuvių namiškiams iš kermošiaus, o neužtenka vien riestainių virtinės ant kaklo ar didelės Kaziuko širdies, kuri būdavo nuo delno didumo iki pusmetrio skersmens, su užrašais “Myliu”, “Ilgiuosi”, “Priimk mano širdį”, moteriškais ir vyriškais vardais.

Kaziuko mugė 2009

Kovo 6-8 dienomis Vilniuje vyks Kaziuko mugė 2009. Kaip ir kiekvieną pavasarį į Vilniaus senamiesčio gatves sugrįžta šurmuliuojanti Kaziuko mugė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ši šventė buvo ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris, sutraukdavęs amatininkus iš atokiausių Lietuvos kampelių bei kaimyninių šalių, bet ir smagus mugės lankytojų bei dalyvių pasibuvimas su įvairiausių žanrų muzikantais, artistais. To pasibuvimo netruks ir šiemet, nes Vilniaus etninės kultūros centras šių metų Kaziuko mugei rengia specialią kultūrinę programą. Kultūrinė Kaziuko mugės programa vilniečius bei miesto svečius kviečia – į Gedimino prospektą (prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro), Pilies gatvės pradžią, Rotušės aikštę, Tymo kvartalą, Maironio gatvę, kavinę „Pas Kaziuką“ („Aula“, Pilies g. 11). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog palikti savo pėdsaką tūkstantmetį skaičiuojančioje valstybės istorijoje yra be galo sudėtinga. Tam reikia atlikti didžius darbus, sukurti įspūdingus kūrinius ar išsiskirti kurioje nors srityje. Tačiau yra ir kitas variantas – tiesiog apsilankyti Kaziuko mugėje, pasidabinti verba bei papozuoti prieš objektyvą čia pat įsikūrusioje LT 1000 palapinėje. Projekto LT 1000 palapinė bei čia besidarbuosiantys fotografai Kaziuko mugės svečių ir dalyvių lauks itin patogioje vietoje – Rotušės aikštėje šalia didžiosios scenos. Čia šurmuliuos pagrindinis mugės sambrūzdis, skambės koncertai, vyks įvairūs rinkimai, konkursai ir kitos atrakcijos.

Kaziuko mugė gręžiasi į savo ištakas ir kratosi kinų prekių turgaus įvaizdžio

405-uosius metus skaičiuojanti ir Vilniaus simboliu tapusi Kaziuko mugė šįmet gręžiasi į savo šimtmečių istorines ištakas ir daugiau dėmesio skirs tradiciniams amatams. Pasak rengėjų, šįmet norima suteikti tradicinei mugei unikalumo – kad ji netaptų paprastu kinų prekių turgumi, bet atspindėtų šimtametes Vilniaus amatininkų cechų ir Vilniaus krašto tautodailininkų tradicijas. Pasak šįmet Kaziuko mugę, vyksiančią kovo 6-8 dienomis, rengiančios UAB „Concept events & media“ generalinio direktoriaus Tado Rimdžiaus, dabar norinčiųjų dalyvauti mugėje aktyvumas panašus į pernykštį – mugėje bus apie tūkstantį pardavimo vietų, pasirašyta 750 sutarčių, tačiau neturint prekių ir gaminių sertifikavimo sistemos, pardavėjai prekybos vietose bus kontroliuojami, kuo prekiauja. „Atsirado daug norinčiųjų prekiauti gaminiais iš lino, vilnos, medžio, molio, vario, odos, kailio, kalvystės kūriniais, verbomis ir floristikos dirbiniais, duonos ir pyrago gaminiais. Šių metų mugės naujovė – prekyba Tymo kvartale ūkininkų maisto produktais, kurių kokybę garantuoja Lietuvos kulinarinio paveldo ženklas. Pirmą kartą prekybos vietos mugėje atskirtos nuo maitinimo vietų“, – pabrėžė T. Rimdžius. „Sertifikuotiems meistrams, amatininkams, ūkininkams, Žemės ūkio ministerija Kaziuko mugėje išpirko vietas garbingiausioje Gedimino prospekto dalyje, todėl šie meistrai dalyvaus nemokamai, rodys savo dirbinių gamybos procesą, naudojamus įrankius ir žaliavas“, – sako Libertas Klimka.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga
|

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

Mieli Lietuvos žmonės, Mes visi savo širdy nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo šalies gerovę, ūkį, meną ir tikintys Lietuva. Mūsų Tėvynė gimė 1918 m. vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su Vinco Kudirkos „Kelkime, kelkime“, „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse ir sąmonėje. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, dvasią ir viltį. Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Tad Vasario 16-osios suteikiama viltis – ne tušti žodžiai. Tai – galimybė gyventi geriau, šviesiau, drąsiau. Tikiu, kad eidami geresnio ir drąsesnio gyvenimo keliu, liksime tokie pat stiprūs dvasia, vieningi darbais ir tikintys savo jėgomis. Sveikindamas Jus Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems laimės, sveikatos, šventinio džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi. Tegul Vasario 16-oji mus dar labiau suburia naujiems darbams Tėvynės ir žmonių labui. Šiandien minime ypatingą progą – mūsų valstybės atkūrimo dieną – vieną įsimintiniausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų ir mažai valstybei nepalankių aplinkybių, susitelkę iškovojome gimtosios šalies laisvę ir nepriklausomybę. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų.

|

Naujieji metai ateis vėliau

Šių Naujųjų metų vakarą laikas vienai sekundei sustos – šventė ir kitų metų laukimas tęsis akimirką ilgiau, nes reikės suderinti galingiausius pasaulio laikrodžius. Papildoma sekundė prie 2008 metų prisidės, kad Žemė galėtų „pasivyti” ypač tikslius laikrodžius, cituodamas Space.com rašo interneto portalas „Yahoo”. Tarptautiniu sutarimu pasaulio „laiko prižiūrėtojai”, kad suderintų pačius galingiausius laiko skaičiavmo mechanizmus su laipsniškai lėtėjančiu Žemės sukimusi, paskelbė, kad tarp šių ir kitų metų bus įterpta viena papildoma akimirka. Ši sekundė, apie kurią pranešė pasaulio laiką skaičiuojanti Žemės sukimosi ir susijusių sistemų tarnyba (Earth Rotation and Reference Systems Service), oficialiai bus paminėta Grinviče, Anglijoje, kurį kerta nulinis dienovidinis, nuo kurio skaičiuojamos laiko juostos. Čia Naujųjų metų vakarą 23 val. 59 min. 60 s. laikas sustos – prieš kitų metų pradžią laike bus laikrodžiu nefiksuojama akimirkos „tuštuma”. Toks atvejis bus 24 nuo tada, kai ši praktika pradėta taikyti 1972 metais, ir pirmas per pastaruosius trejus metus.

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.
|

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

Anot tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos” nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis”. Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.

Hermanas Virtas, Šventoji prokalbė. Naujųjų Metų mitai. Šventasis Julis.
|

Hermanas Virtas, Šventoji prokalbė. Naujųjų Metų mitai. Šventasis Julis.

Juliu senieji germanai vadino Žiemos Saulėgrįžos šventę. Naujųjų Metų šventimo tradicija sutinkama visose tautose, tačiau, priklausomai nuo regiono, šventės data gali kisti. Kai kurios tautos (pavyzdžiui, persai) Naujuosius Metus švenčia pavasario lygės dieną, tai yra, Rytus atitinkančiame taške. „Pavasariniai” Naujieji Metai remiasi ta pačia logika kaip ir „žiemiškieji”. Egzistavo ir mažiau žinoma tradicija švęsti Naujuosius metus vasarą. Tai buvo būdinga Egipto civilizacijai. Čia Naujieji Metai sutampa su Vasaros Saulėgrįža. Iš esmės visi keltų kryžiaus taškai, kur vertikalė ir horizontalė kerta ratą, yra labai svarbūs. Todėl nenuostabu, kad egzistuoja ir tradicija švęsti Naujuosius Metus rudenį – pavyzdžiui, keltų kultūroje ir semitų tradicijoje. Judėjo kalendorius yra sudarytas Mėnulio, tiksliau, Mėnulio ir Saulės pagrindu, todėl jis irgi turi tam tikrų fiksuotų soliarinių bruožų. Perėjimas per juos – žydų Naujieji Metai, Roš Ašana. Švenčiama ši šventė rudens lygės metu. Sąlyginiai kalendoriaus taškai visomis istorinėmis epochomis buvo laikomi šventiškais. Be to, kalendoriniame rate yra fiksuojami ir tarpiniai taškai, kurie žymi antraeiles šventes. Pavyzdžiui, kinų Naujieji Metai, prasidedantys vasario mėnesį (pietryčių taškas), arba Naujieji Metai vėlyvajame keltų kalendoriuje, sutampantys su Visų Šventųjų diena. Naujųjų Metų padėčių migracija siejama su fundamentaliais ir sakraliniais tos ar kitos tradicijos aspektais.

Ką mums reiškia Naujieji metai?
|

Ką mums reiškia Naujieji metai?

Knygos “Lietuvių papročiai ir tradicijos” autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks – būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra – vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu – reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas – visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų
|

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų

Šventinė nuotaika retai ateina pagal užsakymą. Nebent vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje, kada jūsų nervų sistema jauna, nenualinta kovos dėl kasdieninio duonos kąsnio, nekenčia nuo neurozių bei kompleksų. Štai kodėl vaikai beveik visuomet šypsosi, jų nuotaika puiki. Iš tiesų jiems kiekviena diena – šventė.
Su amžiuje mūsų nervai nusialina (ypač, jei pasirenkame netinkamą gyvenimo būdą, nevaldome savo emocijų). Nerviškai pervargęs žmogus gali pakelti savo tonusą tik alkoholio arba narkotikų pagalba. Jo nervų sistemos būsena jau nebeleidžia patirti gyvenimo džiaugsmo “tiesiog šiaip sau”, vos atmerkus rytą akis. Patys esame kalti dėl to, kad šventė apleidžia mūsų gyvenimą (dėl ko eikvojame savo nervus? Dėl ko taip stipriai kasdien pergyvename?). Bet ar tai reiškia, kad tik alkoholis, narkotikai suteikia “žvalumo” mūsų nervams? Bėgant metams pasidaro labai svarbu išmokti sukurti sau (ir aplinkiniams) šventinę nuotaiką. O tam reikia žinoti, nuo ko tai priklauso. Vita T. rašo: „Štai jau penkiolika metų sutinkame Naujuosius metus mano vyro tėvų namuose. Tai už šimto kilometrų nuo Kauno. Tokia pas juos tradicija, dar nuo senų laikų, atvažiuoti naujiems metams pas tėvus su šeimomis, ir kada mes susituokėme, Darius norėjo, kad ji nenutrūktų. Pirmaisiais metais sutikdavau, vyro spaudžiama, paskui ėmiau protestuoti, bet kaskart susidurdavau su vyro pasipriešinimu. Matydama, kaip tas jam svarbu, nusileidau. Vardan taikos šeimoje (turime tris vaikus).