Žyma: Politikai

Disidento, Seimo nario Vytauto Bogušio kalba, pasakyta iškilmingame susirinkime: „…mes pabudinom Atgimimo Aušrą“

Šiam mitingui pamatus paklojo 1979-aisiais rugpjūčio 23-ąją pasirašytas „45-ių pabaltiečių memorandumas", kuriuo buvo kreiptasi į TSRS, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybes, šalių, pasirašiusių Atlanto Chartą, vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kurtą Valdhaimą. Memorandume VFR ir VDR vyriausybių buvo prašoma viešai paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir padėti TSRS vyriausybei likviduoti minėto pakto pasekmes - išvesti svetimą kariuomenę iš Pabaltijo. O Atlanto Chartą pasirašiusių valstybių vyriausybių - kad jos iš moralinių pozicijų ryžtingai pasmerktų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo...

Pirmąjį mitingą prisimenant

Prieš 20 metų Lietuvos laisvės lygos surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimo mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo tapo disidentinės veiklos Lietuvoje kulminaciniu veiksmu. Vienas iš šio mitingo organizatorių parlamentaras Vytautas Bogušis praėjus 20-čiai metų prisimena laikotarpį po garsiojo mitingo. Po mitingo tuometinės LSRS partinės ir vykdomosios valdžios nurodymu organizatorių ir mitinge dalyvavusių žmonių darbovietėse turėjo įvykti „pasmerkimai". V. Bogušis tuo metu dirbo Jaunimo teatre. Teatro profsąjungos paliepimu visi administracijos darbuotojai ir aktoriai 1987 rugsėjo 11 dieną susirinko smerkti V. Bogušio. Kaip šiandien mano...

Istorinį mitingą drabstė purvais

Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas "Tiesa". Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją "Tiesa" spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. "Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją", - juokėsi V.Bogušis....

LTV įžeidė disidentą

Lietuvos televizijos informacinėje laidoje „Panorama" buvo pranešta, jog buvęs disidentas Vytautas Bogušis nedalyvavo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo paminėjime, nors jis ten buvo. Pats politikas pasidžiaugė tik tuo, kad jo dar nepavadino „buržuazine atgyvena" ar „erke ant sveiko visuomenės kūno". Paaiškėjus klaidai vietoj to, jog būtų viešai atsiprašyta artimiausioje LTV informacinėje laidoje, buvo pasitenkinta tik pakoregavus reportažą - buvo išimtas sakinys, kur teigiama, jog V. Bogušio nebuvo minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo. Tačiau nebuvo pasakyta, kad jis ten dalyvavo. "Deja, Lietuvoje, o ypač...

Revoliucionieriui profesionalui revoliucijų gana

1979 metais, būdamas BAM statybose, kariuomenėje, pasirašiau Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šiaip mane KGB kas mėnesį profilaktiškai kviesdavosi "praplauti" smegenų - tai darydavo toks nepiktybinis kapitonas. Ir staiga sulėkė šeši ar septyni pulkininkai ir pradėjo tardyti po dvylika valandų. Aiškino, kad kažko turiu atsižadėti, rašyti kažkokius pareiškimus, bet iki galo vis tiek nesupratau, ko jie iš manęs norėjo. Vertė pasižadėti, jog daugiau nebekovosiu prieš tarybų valdžią, net atostogų siūlėsi išleisti, jei Lietuvoje nesusitikinėsiu su ekstremistais Terlecku...

V.Bogušis: Kodėl pilietiškumas prilyginamas nusikaltimui?

Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos...

V.Bogušis: Seimas turi būti suinteresuotas kuo spartesniu parlamentiniu tyrimu dėl VSD

Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, - mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant...

Biografija. Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje. 1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją "M. K....

Pavojų kelia ne agresija, o depresija (Interviu)

Į Sausio 13-osios agresiją vedė ne vienas totalitarinės sistemos, į savo sferą įtraukusios daugelį tautų (ir šalių), išskirtinis imperinis požymis. Kokie buvo 1990 m. kovo 11-ąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos atsiskyrimo nuo SSRS ypatumai? Mes laikėmės labai aiškių nuostatų, kad tai jokiu būdu ne „atsiskyrimas“ – atseit, dalis valstybės atsiskiria, išeina iš jos sudėties, - bet Lietuvos valstybės, kuri teisiškai nebuvo SSRS dalis, o tiktai okupuota ir jėga įjungta (inkorporuota) tolesnis buvimas vėl pagal savo pačios suverenumo teisę, savo konstituciją ir įstatymus. SSRS tegul...

Interviu „XXI amžiaus” priedui „Atodangos”

Ar teisūs politikos apžvalgininkai, tvirtinantys, kad šiandien Lietuvoje teisėsaugos ir valstybės interesai neretai išsiskiria? O gal visuomenė neturėtų įpiršinėti teisėsaugai savo lūkesčių ir piktintis dėl jų neatitikimo teismų sprendimams? Ne tik šiandien. Valdžiai ir teisėsaugai (tai antrosios ir trečiosios valdžių hibridas) kartais kiek pasistumdant, bet Lietuvoje paprastai susitariant, valstybė lieka trečioji pralaimėjusioji. Mat nereikia painioti valstybės (visi šalies piliečiai) su valdžia (ne visi piliečiai). Valstybės piliečių interesas antai buvo atgauti nors dalį per EBSW – Kauno holdingą nušvilptų pinigų. Valdžios interesas, kad to...