| | |

A.Zuokas bando laistyti savo svylančius padus

Prieš dienraščio “Respublika” vadovą Vitą Tomkų užsimojęs sostinės meras Artūras Zuokas naudoja išbandytą taktiką ir taip bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo jį patį krečiančio skandalo. Tai vakar “Vakarų ekspresui” pareiškė prieš keletą metų to paties liberalcentristų vado A.Zuoko užsipultas ir gerokai aptalžytas Kretingoje išrinktas parlamentaras Egidijus Klumbys. Jo žodžius patvirtina ir tai, kad net porą metų apie tariamą turto prievartavimą tylėjęs Vilniaus vadovas prabilo tuomet, kai ėmė minti Specialiųjų tyrimų tarnybos slenkstį ir duoti parodymus prieš jį patį nukreiptoje byloje. Po “Respublikos” rašinio apie A.Zuoko užmojus į kalėjimą pasodinti V.Tomkų, vakar minėto dienraščio redakcijoje visą dieną netilo telefonai: žmonės skambino ir rėžė visą jiems žinomą tiesą apie sostinės mero darbelius.

| | |

A.Zuoko “kompromatas” juokina prokurorus

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarinėjamas ir tardomas A. Zuokas savo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neva V. Tomkaus vykdomo turto prievartavimo adresavo Vilniaus miesto apygardos prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). FNTT pareigūnai tik gūžčiojo pečiais ir nesuprato, kuo tariamas reketas gali būti susijęs su finansiniais nusikaltimais. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. Jancevičius vakar dienraščiui sakė, kad A. Zuoko kreipimasis buvo svarstytas. “Svarstėm, svarstėm, bet nespėjome “išsvarstyti”. Persiuntėme į Generalinę prokuratūrą, ten ir bus priimti sprendimai. Tačiau taip elgiamės ne dėl to, kad kažkas mums rankas laužo, šis mūsų sprendimas – grynai procedūrinis”, – sakė prokuroras. “Vakarų ekspreso” paklaustas, ar matytame skunde galima įžvelgti kokių nors rimtų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakymą pasiūlė pasižiūrėti “Respublikoje”.

A.Zuoko proteguojama firma Vilniuje galės nemokamai “užstatyti” 45 hektarus žemės
| | |

A.Zuoko proteguojama firma Vilniuje galės nemokamai “užstatyti” 45 hektarus žemės

Artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybai bus pateiktas tvirtinti projektas “Dėl sutarties su UAB “Ogmios Astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimo”. Šiai sutarčiai jau pritarė savivaldybės kolegija, ir neturėjo jai jokių priekaištų. Kaip žinia, pernai spalio 4 d. Vyriausybė perdavė Vilniaus miestui valdyti 60 hektarų žemės Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžoje pagal patikėjimo teisę. Savivaldybė šį sklypą perdavė valdyti UAB “Ogmios Astra” pramogų centras” (toliau – OAPC), kuris įsipareigojo minėtoje teritorijoje pastatyti universalią areną, vandens parką bei šeimos pramogų centrą. “Laisvam laikraščiui” pavyko gauti akylai nuo visuomenės slėptą Vilniaus savivaldybės bei UAB “Ogmios Astra pramogų centras” (OAPC) sutarties projektą. Dabar paaiškėjo, kodėl ši sutartis buvo taip slepiama nuo visuomenės.

Artūras Zuokas apsiskelbė kovotoju su korupcijos vėjo malūnais
| | |

Artūras Zuokas apsiskelbė kovotoju su korupcijos vėjo malūnais

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ruošiasi rimtai kovai su žemės sklypų grąžinimo procedūrose egzistuojančia administracine korupcija ir kyšininkavimu. Apie antikorupcinius veiksmus Vilniaus miesto meras kalbėjosi susitikime su korupcijos atvejus tiriančios tarptautinės visuomeninės organizacijos „Transperency International“ vadovais. A.Zuokas domėjosi pasauline ir rytų Europos šalių su korupcija patirtimi bei jos pritaikymo galimybėmis grąžinant žemę Vilniuje ir Lietuvoje. „Transperency International“ Lietuvos skyriaus eksperto Aleksandro Dobrynino teigimu, Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, jog Lietuvos savivaldos institucijos yra pirmajame labiausiai korumpuotų institucijų sąrašo penketuke. Vilniaus miesto meras pritardamas „Transperency International“ iniciatyvai paprašė atlikti Vilniaus miesto savivaldos veiklos analizę ir parengti rekomendacijas kovai su korupcija Vilniaus mieste.

| | |

K.Prunskienė triumfuoja, o V. Čepaitis ir toliau “lieka su KGB kupra”

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų gegužės 15-ąją panaikino prieš dešimt metų (1992-aisiais) paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Taigi ekspremjerė po dešimties metų bylinėjimosi atsikratė KGB kupros. Svarbiausias įkaltis 1992-aisiais buvo pačios K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas, jog ji sutinka talkinti sovietų saugumui. Dokumente, kurį 1980 metais pasirašė K.Prunskienė, teigiama, kad ji sutinka “padėti Valstybinio saugumo organams spręsti kai kuriuos juos dominančius klausimus”. 1992-aisiais Lietuvos teismai nustatė, jog pasižadėjimas – nesufalsifikuotas. Tačiau K.Prunskienė visąlaik kategoriškai neigė, jog raštelis – jos pasirašytas. Ji teigė, esą tuometinio Valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio tuometiniam Aukščiausiosios Tarybos Komisijos KGB veiklai tirti pirmininkui Baliui Gajauskui paduotas ją kompromituojantis raštelis – pati tikriausia klastotė, pats tikriausias falsifikatas. Bet kas tada pasižadėjimą parašė? Kodėl parašė? Šiandieninis teismas į tokius klausimus nesigilino. Pati K.Prunskienė po reabilitacijos teigė įtarianti, jog ją sukompromituoti tais laikais norėjusi profesoriaus V.Landsbergio aplinka. Jos nuomone, žmogus, rašęs ją kompromituojantį pasižadėjimą, šiuo metu gali būti kur nors Maskvoje.

| | |

Antanas Terleckas apie Vasario 16-ąją, iškraipomą istoriją ir dabarties pavojus Lietuvos valstybingumui

Knygoje “Lietuvos Laisvės Lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę” A.Terleckas pateikia istorikų išvadas, kad kovą už Lietuvos nepriklausomybę pradėjo Lietuvos laisvės lyga (LLL), o ne Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Štai istorikas Česlovas Bauža knygoje “Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas” rašo: “Kiek nelauktai brežneviniu speigmečiu 1979 m., kaip iššūkis visuotinei abejingumo atmosferai, buvo paskelbtas Baltijos tautų 45 atstovų memorandumas (…). Memorandumo nuostatomis Sąjūdžio teisės ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruošdami Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų paketą”. Č.Bauža teigia, kad Memorandumas “Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryškesnis tautinis savimonės blyksnis (…). Šis ir vėlesni LLL dokumentai per porą dešimtmečių kreipimųsi į užsienio valstybių ir TSRS vyriausybes dėl sovietinės okupacijos bei aneksijos padarinių panaikinimo pranoksta kitus disidentų bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokios politinės minties brandumo”.

| | |

Algirdas Brazauskas (Biografija)

Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1965 m. A. Brazauskas, sukaupęs darbo statybinėse organizacijose patirties, buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Lietuvos Sąjūdis. A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime A.Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu, A.Brazauskas tapo 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru.

| | |

Valdas Adamkus

Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių; gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą.
1949 metais atvyko gyventi į JAV. Iš pradžių Valdas Adamkus dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje. Vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais baigė Ilinojaus universitetą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją- Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais Valdas Adamkus tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.
Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto veiklos dalyvis ir organizatorius. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. Buvo Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto generaliniu sekretoriumi ir pirmininku.

| | |

V.Adamkus – už Vorutos pilį

Prieš kopdamas į Šeimyniškėlių piliakalnį, esantį Anykščių rajone, šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė, kad ši vietovė jam asocijuojasi su karaliaus Mindaugo Vorutos pilimi bei Lietuvos valstybingumo ištakomis. Netrukus Prezidentas pratęsė prieš kelias savaites prasidėjusį ir vis atsinaujinantį žodžių mūšį su premjeru Algirdu Brazausku dėl Valdovų rūmų Vilniuje statybos. Išgirdęs apie anykštėnų ketinimus jau kitąmet ant šio piliakalnio pastatyti pirmąjį Vorutos pilies kuorą, V.Adamkus pritarė šio statinio idėjai. Lygindamas karaliaus Mindaugo laikų medinės Vorutos pilies ir Valdovų rūmų statybas, šalies vadovas pareiškė: “Būtent statykite, o ne ką nors atstatinėkite!” Tačiau anykštėnai neskubėjo džiaugtis valstybės vadovo suteiktu prioritetu Vorutos piliai prieš Valdovų rūmų statybą Vilniuje. Miestiečiai, gausiais būriais laukę Prezidento kiekvienoje numatytoje jo trumpo vizito vietoje, pirmiausia pasigedo šalies vadovo pokalbio su jais apie sunkų dabartinį gyvenimą. Algų laiku negaunantys Anykščių rajono mokytojai Prezidento atvykimo proga ketino surengti piketą, tačiau vėliau nusprendė nedrumsti šalies vadovo ramybės.

| | |

Pirmosios premjerės prisiminimai

Lietuvos AT rinkimams 1990 m. neteko ruoštis kažkaip ypatingai. Tuo metu dirbau vicepremjere ir praktiškai diena iš dienos perėmiau iš jau atsipalaiduojančios ir bejėgiškos senosios Vyriausybės vadovavimo iniciatyvą.
Sąjūdžio vyrai pasirūpino, kad man atitektų labai nelengva Vilniaus (Verkių) apygarda, kur lietuviai tesudarė tik apie 25%, o su manimi konkuravo net 6 vyrai. Susirinkus tik ką išrinktiems deputatams, nustebino tai, kad didžioji jų dalis man buvo niekada nematyta. Paskui supratau, kad tuo pasirūpino tie, kurių svarbiausias rūpestis buvo suburti sau palankius ir paklusnius asmenis, tapusius naujosios balsavimo mašinos sraigteliais ir vadų valios vykdytojais. Kovo 11 d. tapo lemtinga data Lietuvos valstybės istorijoje. Didžiulį džiaugsmą ir susijaudinimą išgyveno visa Lietuva, viso pasaulio lietuviai, mūsų sprendimus stebėjo išorinis pasaulis. Niekas negalėjo būti visiškai tikras, kad pavyks pereiti visus išbandymus, išvengti didelių aukų ar net susinaikinimo, kurį šiandien, deja, matome Čečėnijoje, buvusios Jugoslavijos regionuose. Mes prisiėmėme atsakomybę prieš tautą, prieš pasaulį ir pasiekėme tikslą, nors ir nepavyko išvengti žmonių aukų, nors patyrėme didžiulius materialinius ir dvasinius nuostolius.