Pedagogika

Šalies valstybingumo paskelbimo dieną Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga ir projekto “Draugiška mokykla” globėja Švietimo ir mokslo ministerija skelbia “Jaunos laisvės dainos” konkursą. Jame dalyvauti ir savo kūrybines galias išbandyti kviečiami visi šalies mokiniai. “Esame įpratę Lietuvos valstybines šventes, taip pat ir nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo dienas, minėti liūdnais veidais. O juk turėtume džiaugtis, kad turime laisvę. Todėl šiais metais Kovo 11-ąją nusprendėme paminėti kurdami savo kartos laisvės dainas. Juk muzika puikiai išreiškia mūsų jausmus ir džiaugsmą laisve”, – sako viena konkurso sumanytojų, Lietuvos mokinių parlamento atstovė Eglė Remeikaitė. Dainų įrašų ir jų tekstų Švietimo ir mokslo ministerija lauks iki kovo 3 d. Kūrinius vertins kompetetinga komisija, kurios nariais tapti bus kviečiami žymiausi Lietuvos atlikėjai ir prodiuseriai. Kovo 11 d. geriausias dainas, atliekamas autorių, išgirs visi Lietuvos Radijo klausytojai. Jos bus įrašytos Lietuvos nacionalinio radijo Garso įrašų ir leidybos studijoje. Konkurso laureatai taip pat bus apdovanoti Švietimo ir mokslo ministerijos prizais.

Vasario 7-ąją, tarptautinę Saugesnio interneto dieną, Vilniuje pirmą kartą surengta vieša interneto saugumo pamoka, kurią vedė sostinės mokiniai. Netradicinės pamokos apie aktualias interneto naujoves dalyviais tapo mokytojai ir tėvai – taip buvo siekiama atkreipti jų dėmesį į jaunimui svarbias problemas. Ši pamoka buvo tiesiogiai transliuojama ir internete. Saugesnio interneto dieną kartu su daugeliu ES šalių Lietuva minėjo pirmą kartą. Šios dienos renginį organizavo telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių parlamentas. „Šiandien šalies moksleiviai bene aktyviausiai naudojasi internetu ir išbando jo naujoves. Malonu, kad būtent jaunimas aktyviai prisidėjo ir prie Saugesnio interneto dienos renginių organizavimo“, – sakė švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. Tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ liepos mėnesį atliktos apklausos duomenimis, internete naršo net 63 proc. Lietuvos vaikų ir paauglių. „Bitės“ grupės valdybos nario ir generalinio direktoriaus pavaduotojo privatiems klientams Žilvino Kučinsko teigimu, Saugesnio interneto dienos pamoka leido pažvelgti į internetą jaunimo akimis ir geriau suprasti, koks internetas jiems aktualus ir įdomus.

Šių metų balandžio 1 d. Vilniuje, „Karolinos“ viešbutyje vyks projekto „Aš galiu“: Pirmosios psichologinės pagalbos komandų patirtis ir galimybės“ rezultatų pristatymo ir įvertinimo konferencija. „Paramos vaikams centro“ inicijuotos ir pradėtos ruošti specialios Pirmosios Psichologinės Pagalbos (PPP) komandos Lietuvos mokyklose, siekiant spręsti žalingų įpročių, psichologinių krizių, smurto prevencijos mokykloje klausimus, įveikti mokykloje kylančius konfliktus, priešiškumą, patiriamą skriaudą ar neteisybę. Tai projektas diegiantis naują metodą Lietuvoje, kai mokykloje kylančias problemas sprendžia darbuotojų komanda: mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas, bendruomenės slaugytojas, vaikų teisių apsaugos darbuotojas, administracijos atstovas, o ne vienas už konkrečią sritį atsakingas asmuo. „Mes džiaugiamės šiuo puikiu projektu, PPP komandų laimėjimais bei tikime, kad mūsų bendros pastangos padės išspręsti pačias kebliausias situacijas mokyklos bendruomenių gyvenime.“ – teigia „Paramos vaikams centro“ direktorė, psichologė Aušra Kurienė.

Artėjant Vasario 16-ajai, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ir pirmą kartą po 1990 m. išleido plakatus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Plakatus gaus kiekviena Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinė mokykla. Plakatai – naujos „Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos“ viena iš priemonių. „Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą“ parengė švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymu sudaryta darbo grupė. Pagal programą, pilietinį ir tautinį vaikų bei jaunimo ugdymą skatinančioms priemonėms numatyta skirti finansavimą iš valstybės biudžeto. Šiemet skirta 690 tūkst. litų. Be to, pažintinei mokinių veiklai (ekskursijoms į muziejus, žymias vietas) finansuoti pirmą kartą mokinio krepšelyje šiemet skirta 2,5 mln. litų. „Tautinis ir patriotinis ugdymas mokyklose vyksta ir dabar, kai kuriose ugdymo įstaigose – itin patraukliomis jaunimui formomis, tačiau matome, kad to šiandien nebepakanka. Dabar parengta programa ir numatytas priemonių finansavimas iš valstybės biudžeto leis pilietinį ir ypač tautinį ugdymą mokyklose padaryti kryptingesnį, nuoseklesnį, patrauklesnį, bus parūpinta naujų tokio ugdymo šaltinių“, – sako švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybinėse profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose, ir Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse“ pakeitimo projektui. Projektas numato, kad lietuvių kilmės užsieniečiams, turintiems lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, studijuojantiems Lietuvos Respublikos valstybinėse aukštosiose mokyklose, atsižvelgus į jų studijų rezultatus ir materialinę padėtį, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama bus mokamos 1–3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpos. Taip pat Lietuvos mokytojams, dėstytojams, kultūros ir meno darbuotojams, išvykstantiems į užsienio šalis dirbti lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse mokamas atlyginimas už jų suteiktas paslaugas. Be to, skiriamos išmokos kelionės draudimo, vizų gavimo ir kelionės išlaidoms padengti.

Pastarųjų mėnesių politinio visuomeninio gyvenimo tendencijos iškelia klausimą – kokie mūsų visuomenės sugebėjimai kritiškai mąstyti? „Labai prasti”, – vieningai sako Atviros visuomenės kolegijos direktorius Artūras Vasiliauskas ir Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys. Kai kurie šio reiškinio tyrinėtojai sako, kad nesugebėjimas kritiškai mąstyti iš dalies atsiranda dėl žmonių biologinio ribotumo – sunku vienu metu nagrinėti daugybę politinio ir socialinio gyvenimo problemų. Be to, juk visi turi savo profesines sritis, asmeninius gyvenimus – domėtis visuomeniniu gyvenimu nelieka nei laiko, nei noro. Tačiau ar nėra socialinių priežasčių, nulemiančių žemą žmonių kritinio mąstymo lygį? Pasak Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus G.Duoblio, mūsų šalyje vis dar egzistuoja praeities reliktai – sovietinės praeities sąmonė, kai visuomenės dauguma mąstė absoliučiai nekritiškai ir tikėdavo viskuo, ką sakydavo valdžia ir žiniasklaida. Atviros visuomenės kolegijos direktoriaus A.Vasiliausko teigimu, dabartinė žiniasklaida taip pat neskiria pakankamo dėmesio rimtai analizei: „Žiniasklaida turi komercinių ir politinių interesų, dėl kurių ji nesuinteresuota nuodugniai analizuoti visuomeniniame gyvenime vykstančių procesų”.

Bendrasis ugdymo tikslas grindžiamas keturiais kriterijais: demokratine ugdymo koncepcija, antropocentrine, sociocentrine bei iš dalies transcendentine vertybių sistemomis, rezultatais ir projektuojamomis sąlygomis. Svarbiausias tokio ugdymo rezultatas turėtų būti kūrybinga, gebėjimus atskleidžianti asmenybė. Tai intelektualus, aktyvus, kritiškai mąstantis, siekiantis inovacijų, suvokiantis savo tikslus ir realias jų realizavimo galimybes, savarankiškas, lankstus, grindžiantis savo veiklą žmogiškosiomis vertybėmis ugdytinis. Tai asmenybės ugdymo lygmuo. Antrasis lygmuo – institucinis. Ugdytinis rengiamas visuomenei, gyvenimui demokratinėje visuomenėje, pripažįstant jo unikalumą ir autonomiją.

Naujojo auklėjimo, arba Naujosios mokyklos, kryptis pasireiškė daugybe teorijų ir eksperimentų Europoje ir pirmiausia Amerikoje. Šios krypties pradininkas buvo Dž.Diujis. Į vaiką buvo žvelgiama kitaip negu tradicinėje mokykloje. Jis pradėtas laikyti auklėjimo ir mokymo objektu. Ši kryptis bandė pakeisti mokymo ir auklėjimo programą, organizuoti nenutrūkstamą mokymą, klasių sistemą pakeisti dirbtuvėmis, mokymą sieti su rankų darbu, organizuoti meninę veiklą. Buvo teigiama, kad tokiu būdu mokymas bus suderintas su vaikų interesais bei individualiomis galimybėmis. Savarankiškas mokinių darbas, jų saviaukla ir savivalda buvo skelbiami kaip pagrindiniai naujojo auklėjimo krypties principai.