Žyma: Patriotizmas

Pokalbis su knygos „Keturi“ autoriumi Edmundu Girskiu

Pokalbio pradžioje pakalbėkime apie knygos gimimą. Kada tau kilo mintis ją parašyti? Ir kada ėmeisi šios idėjos įgyvendinimo? Edmundas Girskis: Knygos įžangoje rašiau, jog kūrinys palaipsniui gimė iš mano nesugebėjimo pasigilinti į konkretų klausimą, nepaliečiant visų kitų su tuo susijusių temų. Kažką rašydamas nuolat išsiplečiu, mano straipsniai visada išeina per ilgi ir ištęsti. Kartą, prieš keletą metų į jūsų portalą atsiunčiau septynių puslapių ilgio tekstą. Na, argi tai normalu? O jeigu rimtai, tai visada išsiplečiu, nes stengiuosi pamatyti visumą ir manau, jog judėjime...

Knyga „Keturi“ – mano mintys apie žmones, kurie nėra tuo, kuo galėtų būti

Knyga „Keturi“ – tai mano sudarytas vadovėlis jaunam XXI a nacionalistui, vienam iš tų „kurie žygiuoja kovo 11-ąją“. Į knygą sudėjau absoliučiai viską, su kuo susidūriau per keletą savo aktyvios veiklos metų – galbūt todėl ji gavosi kiek per ilga. Visgi, į daugiau nei keturių šimtų puslapių dokumentą aš sutalpinau tai, ką aš norėčiau pasakyti visiems mūsų judėjimo atstovams, tačiau jau nebeturiu energijos to padaryti gyvai. Tai nėra knyga visiems ir bet kam, tai labai specifinei grupelei jaunų žmonių skirtas rinkinys, kuris turėtų...

Nacionalizmas – tai šiuolaikinis humanizmas

Pasaulis kalba apie krizę. Šalių krizę, kapitalizmo krizę, humanizmo krizę. Tiesą sakant, tai daugiau negu krizė. Žmonija tiesiog priėjo ribas. Pasaulis visur pasiekė plėtros ribas. Kalbos apie krizę yra reakcija į tas ribas. Šiandieniniais tempais vykstanti demografinė plėtra katastrofa gali baigtis dar šiame šimtmetyje. Žmonijos poveikio gamtinei aplinkai destruktyvumas akivaizdus jau šiandien: klimato pokyčiai, dykumėjimai, senkantys geriamo vandens ištekliai ir pan. Ekstensyviosios ekonomikos modelio žlugimo momentas – praėjusiojo amžiaus 90-ieji, kai griuvo Tarybų Sąjunga. Jos valstybinis kapitalizmas neatlaikė pirmas, bet ir JAV bei...

Lietuva lietuviams

Valstybinių švenčių fone kiekvieną pavasarį viešumoje pradedami įvairiausiais balsais linksniuoti Lietuvos nacionalistai ir ypač jų šūkis „Lietuva lietuviams“. Patys susivokę ar pažangesnių vakariečių paprotinti Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai kone unisonu pasmerkė šį šūkį kaip diskriminuojantį Lietuvos tautines mažumas, keliantį įtampas ar net skelbiantį susidorojimo su kitataučiais šalyje siekį. Simboliškai visą šį dėmesį vainikuoja neeilinis svečias – garsiausias nacių medžiotojas, S.Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius dr. Efraimas Zuroffas, oficialiai atvykęs stebėti nacionalistų eitynių Kaune. Kovo 11-osios eisenai Vilniuje leidimas taip ir nebuvo išduotas, nors...

Nacionalinių valstybių neigimas – Europos neigimas

Esminis skirtumas tarp II Pasaulinio karo ir ankstesniųjų europinių karinių konfliktų buvo tas, kad dvi supervalstybės (JAV ir Sovietų Sąjunga) baigė karą laimėtojomis ir nuo 1945 m. įtvirtino didžiulę savo įtaką Europos valstybių politikoje, ekonomikoje bei kultūroje. JAV ir Sovietų Sąjunga, abi organizuotos pagal universalius principus, siekė plėtoti savo globalias nuostatas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Nors per taip vadinamą Šaltąjį karą JAV ir Sovietų Sąjunga atrodė nesutaikomi priešai, šie universalių ideologijų dvyniai turėjo bendrą siekį – perauklėti europiečių mąstymą pagal...

Kas beldžia į tavo duris

Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą. Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai. Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto...

Ginkime, ką iškovojome

Sa­vo lai­mei ar ne­lai­mei, mes nuo am­žių glau­dė­mės prie Ne­ries ir Ne­mu­no, tos upės – dvi svar­biau­sios ar­te­ri­jos – mai­ti­no sės­laus lie­tu­vio šir­dį. Mes at­si­sa­kė­me trauk­tis nuo už­gy­ven­tų vie­tų, nors trys plėš­rūs ere­liai vis tai­kė­si mums iš­ka­po­ti akis. Nie­ka­da ne­de­rė­tų pa­mirš­ti 1918 m. va­sa­rio 16 d., kai mums pa­vy­ko nu­ris­ti nuo Lie­tu­vos ka­po dau­giau kaip per šimt­me­tį pe­lė­siais ir ker­pe ap­au­gu­sį ver­gi­jos ak­me­nį, taip pat ir Ko­vo 11-osios, ku­rią mes mi­ni­me šian­dien. Prieš dau­ge­lį me­tų, dar prieš­ka­ri­nė­je lais­vo­je Lie­tu­vo­je, ma­ma, grįž­da­ma iš baž­ny­čios,...

LIETUVA – lietuviams, lietuviai – LIETUVAI

LIETUVA - lietuviams
Privalau pacituoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad niekam nekiltų abejonių dėl tokio šio straipsnio pavadinimo ar šūkio patriotiškumo. Konstitucijos 2-jame straipsnyje parašyta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Tai teisine kalba Pagrindiniame valstybės įstatyme įtvirtinamas Lietuvos identitetas ir valstybės suteikta aukščiausia teisė – suverenitetas – Tautai. Jei kalbėti ne teisinėmis sąvokomis, o paprasta žmonėms suprantama kalba, tai būtų, kad Lietuvos valstybė kuriama lietuvių Tautos labui – jos išlikimui garantuoti, kultūros ugdymui ir klestėjimui sąlygas sudaryti. Tai, beje kiekvienos Tautos, jos savimonės ir...

Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė

Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė
Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, - korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis. Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko...

Nepakantumas patriotiniam jaunimui

Jau keleri metai, minint Lietuvos valstybines šventes, visuomenėje pasigirsta neigiami atgarsiai, jose aktyviai dalyvaujančių skinhedų (skustagalvių) atžvilgiu. Nesigilindami į šios subkultūros vertybines ir ideologines nuostatas, visuomenės nariai per daug pasikliauja žiniasklaidos formuojama nuomone skinhedų atžvilgiu. Siekiant užmegzti subkultūros ir kultūros dialogą, turime būti labiau suinteresuoti pažinti aplinkui esančias skirtybes ir nebijoti ištrūkti iš „kreivų veidrodžių karalystės“. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur tiek daug naujovių ir nuolatinio bėgimo, mes randame laiko pykčiui, nesantaikai, nepakenčiame kitų nuomonės, nusisukame nuo tikrųjų savo kultūros vertybių. Dažniausiai visa tai „atsimuša“...