Žyma: Pasaulinė finansų krizė

Kaip gyvensime kitąmet?

Kaip gyvensime kitąmet? Galiu atsakyti labai trumpai – geriau, nei šiemet, nebus. Kodėl? Vyriausybė užsibrėžusi per 2011-2012 metus sumažinti viešųjų finansų deficitą 4,5 milijardo litų. Beje, šis deficitas šiemet bus maždaug 7,5 milijardo litų. Atrodo, aišku, kad gyvename ne pagal uždirbamas lėšas. Tuo esame panašūs į portugalus. Lyg ir suprantame, kad šitaip ilgai tęstis negali – turime ieškoti būdų, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas. Beje, toks išlaidų ir pajamų nesubalansavimas šeimą išvarytų ubagais. Taigi turime subalansuoti savo pajamas ir išlaidas. Kaip prie...

Ir tiesa, ir šviesa…

Ir tiesa
Istorija – geriausia patriotizmo, valstybingumo ir pilietiškumo mokykla. Tačiau, peržvelgus mūsų istorijos vadovėlius, į akis krenta Holokausto išryškinimas , o ne Lietuvos žydų gelbėjimas.Lietuvos Statutuose dar giliuose viduramžiuose buvo įtvirtinta laisvė. Ir laisvė visiems, kas atvyksta į valstybę gyventi! Laisvė ir lygios teisės visiems. Ypač tai buvo aktualu žydams, visama pasaulyje persekiojamiems, žeminamiems ir ribojamiems... Lietuvoje jie buvo 600 metų be pagromų, lygiateisiai ir laisvi, valstybės saugomi! Tokio lietuvių žmogiškumo (humanizmo) dėka šiandien Lietuvoje gyvena ir savom kalbom kalba 115 tautybių žmonių. Yra...

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?
Lietuvos banko (toliau – LB) skelbiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios, t. y. per 9 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7%. Pagrįstai iškyla jau nebe retorinis klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai? Ir ar paminėtas pinigų junginys P3 pakankamai realiai atspindi pinigų kiekio kaitos tendencijas? Galima teigti, kad reikšmingas grynųjų...

Proektas „Derunkelizacija“ apie ekonomiką

Proektas „Derunkelizacija“ apie ekonomiką
„Ekonomika“, „ekonominiai procesai“, „ekonominiai dėsniai“, „ekonomika krenta, kyla“ – štai kokius dažniausiai girdime terminus žiniasklaidoje. Daugeliui iš mūsų čia viskas aišku, viskas girdėta ir suprantama. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Kas gi ta ekonomika ir kodėl ji mums pateikiama būtent taip? Pabandysime išaiškinti jums apie ekonomiką kiek kitokiu „kampu“. Iš tikro, čia nėra nieko tokio, ko negalima būtų suprasti. Tik terminus reikia naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Taigi, pradedame.. Įvairūs žodynai pateikia savo prasme vienodus žodžio „ekonomika“ išaiškinimus, pvz., ekonomika – ūkininkavimo...

TVF vadovas: dar viena krizė neišvengiama, pasaulis turi jai ruoštis

Pasaulis turi ruoštis dar vienai ekonomikos krizei, perspėjo Tarptautinio Valiutos fondo ( TVF ) vykdantysis direktorius Dominikas Stross-Kan. Skaitydamas paskaitą Johanesburge jis pažymėjo, kad pasaulis po nuosmukio – stipriausio po „didžiosios depresijos - ima atsigauti, bet reikia ruoštis naujai krizei“, - praneša „Praim – TASS“. „Pasaulinės ekonomikos atsigavimas gali padaryti taip, kad lyderiai nebejaus būtinybės vykdyti tokias reformas kaip „finansų rinkų kontrolė ir reguliavimo sugriežtinimas“, - pareiškė TVF vadovas. Išreiškęs įsitikinimą eilinės krizės neišvengiamumu, Stross-Kan patikslino, kad negali išpranašauti, kada ir kokia bus...

Spausdintų pinigų kaina

Spausdintų pinigų kaina
Gelbėjant pasaulį nuo krizės į rinkas buvo įlietos milžiniškos lėšos. Vieni tvirtina, kad tai ne tik atgaivins ekonomikas, bet ir iššauks didžiulę infliaciją. Kiti tikina, jog centrinių bankai ateityje situaciją suvaldys. Dar praėjusiame numeryje „Investuok" kalbinti ekspertai sakė, jog artimiausią pusmetį ar net devynis mėnesius akcijų rinkoms prognozuojamas šviesus laikotarpis be didesnių grėsmių sparčiam kilimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „dugną" pasiekti ir akcijų kainas išjudinti pavyko tik valstybių centriniams bankams gausiai ir pigiai skolinant komerciniams bankams. Toks dosnumas neregėtai padidino didžiausios rinkų gelbėtojos...

Kapitalizmo budynės

Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių...

Išeitis – tautos referendumas

Išeitis – tautos referendumas
Manau, neapsiriksiu sakydamas, kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais, kad krizė – pasaulinė, ir Lietuvos valdžia nieko dėta. Tiesa, bet tik dalinė. Taip, pasaulinė krizė palietė ir mus, bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi, o pas mus - tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo - teisus, bet vėl gi tik dalinai. Sutinku, G.Kirkilas buvo prastas premjeras, bet jis niekaip nebūtų juo tapęs net per suokalbį V. Uspaskicho bendražygio J. Pinskaus pirtyje, jei ne A.Kubiliaus...

Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

Kodėl Lenkijoje nėra krizės?
Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas. Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną - lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje. Geriausias įrodymas, kad lenkams...

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas, auksą, naftą ir dolerį

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas
Iš dviejų nepriklausomų šaltinių - The International Forecaster ir International Harry Shultz Letter - buvo gauta informacija, kad Amerikos užsienio pasiuntinybės gavo milžiniškas pinigų sumas, kad galėtų jas slapta iškeisti į vietines valiutas. Gautų lėšų pasiuntinybėms turi pakakti visiems metams. Panašūs nurodymai, stebėtojų nuomone, galimi tik laukiant dolerio devalvavimo. Bet nuomonės apie dolerio devalvavimo laipsnį ir terminus labai skirtingos. Amerikiečių brangiųjų metalų ekspertas Kal-as Gronval-as interviu, duotame radijo stočiai GoldSeek Radio papasakojo, kad JAV Federalinė rezervų sistema, privačių rangovų pagalba aktyviai vykdo aukso...