Partijos

“Monolitinis” Seimo balsavimas prieš įstatymų pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti elektroninį balsavimą, net nesutinkant su siūlymu šias pataisas grąžinti tobulinti, rodo, jog dauguma parlamento narių tik žodžiais “remia” žinių ekonomiką, e-valdžią ir kitas pažangą skatinančias iniciatyvas. “Toks “retrogradiškas” balsavimas parodo, kad Seimas tebėra įstrigęs XX a. stereotipų gniaužtuose, o skambios konservatorių bei juos entuziastingai palaikiusių darbiečių bei liberaldemokratų kalbos apie žinių visuomenę, e-valdžią, demokratijos plėtrą bei informacinių technologijų skatinimą tėra pliurpalai ir demagogija. Skaudžiausia, kad toks užsikonservavusių politikų žingsnis, už galimybių atlikti savo pilietinę pareigą – dalyvauti rinkimuose, borto faktiškai palieka visą emigraciją”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko liberalcentristo Rimanto Remeikos nuomone, faktiškai naujovių, pažangos baimė iš esmės nulėmė, kad didelė Seimo dalis neišdrįso balsuoti už internetinio balsavimo įteisinimą.

Seimo vicepirmininkui Algiui Čaplikui kelia pagrįstą abejonę Konstitucinio teismo (KT) sprendimas išimties tvarka, pagreitintai, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus paskelbti savo galutinę ir neginčijamą nuomonę dėl to, ar turi teisę savivaldos rinkimuose dalyvauti partijų sąrašuose nesantys piliečiai. “Nekvestionuojant pačio kreipimosi į KT turinio ir net nesvarstant koks galėtų būti KT sprendimas, jau dabar aišku, jog pats KT apsisprendimas specialiai paspartinti šios bylos nagrinėjimą (netgi į šalį atidedant kitas bylas), o verdiktą skelbti jau finišuojant savivaldos rinkimų kampanijai bei likus vos kelioms savaitėms iki faktinio balsavimo, rodo, kad KT pritrūko ir išminties, ir valstybinės nuovokos. Mat jau dabar akivaizdu, kad bet koks KT sprendimas geriausiu atveju įneš nereikalingų spekuliacijų, o blogiausiu – sukels visiškai nereikalingą, visomis prasmėmis brangiai kainuosiančią bei nežinia kada ir kaip pasibaigsiančią, teisiškai politinę sumaištį šalyje”, – teigia A.Čaplikas. Seimo vicepirmininko įsitikinimu, Konstitucinio teismo itin lengvabūdiški ir vienpusiški veiksmai, jau antrą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, sudarko civilizuotą savivaldos rinkimų kampaniją. “Panašu, kad KT teisėjai pernelyg įsijautė į “vienintelių teisiųjų”, istorijos kūrėjų vaidmenį. Taip, vardan teisinės logikos yra grubiai paminami visi kiti interesai.

Seimo vicepirmininkui liberalcentristui Algiui Čaplikui kelia nerimą aplinkybė, jog šalies lauko kariuomenės vadas, brigados generolas Arvydas Pocius nusprendė aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. “Tai, kad aukščiausio lygio kariškis, generolas, veliasi į viešą, agresyvią polemiką su J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančia Seimo komisija, rodo aklą generolo ištikimybę jį protegavusiems politikams arba visišką nesusivokimą, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis statutinis pareigūnas civilizuotoje demokratinėje valstybėje. Jeigu lauko kariuomenės vadas nori dalyvauti politikoje, jis turėtų atsisakyti užimamų pareigų, kitu atveju “politikuojančio generolo” atitikimą užimamoms pareigoms privalėtų svarstyti Kariuomenės vadovybė”, – mano Seimo vicepirmininkas A.Čaplikas. Seimo pirmininko pavaduotoją šioje situacijoje ypač stebina kariškio beatodairiškumas duodant itin prieštaringus parodymus Seimo komisijai. Pastarieji, laikinosios tyrimo komisijos narių neįtikino, o kelios visuomeninės organizacijos, J.Abromavičiaus našlė, generolo A.Pociaus parodymus pavadino atviru melu. “Toks iššaukiantis kariškio elgesys gali byloti nebent tai, kad vieši, tarp politikų gyvai aptarinėjami “gandai”, apie tai, jog A.Pocių remianti politinė partija už “teisingus” liudijimus komisijai jam yra pažadėjusi kariuomenės vado antpečius, galbūt yra arti tiesos”, – teigia A.Čaplikas.

Vakar Seime vyko Liberalų ir centro sąjungos frakcijos organizuota apskrito stalo diskusija “Elektroninė demokratija Lietuvoje: problemos ir perspektyvos”. Renginyje nagrinėta e-demokratijos samprata, apžvelgti konkretūs užsienio šalių praktikos pavyzdžiai bei LR peticijų įstatymo pataisos, kurias įregistravo LiCS Seimo nariai Jonas Čekuolis ir Vytautas Bogušis, išsamiai pristatytas e-peticijų institutas. Renginio iniciatorė Indrė Jakaitytė, kalbėdama apie elektroninių peticijų įgyvendinimą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į peticijų vertės klausimą. “Atsižvelgiant į tai, kad netolimoje ateityje peticijos bus skelbiamos valstybės institucijų oficialiuose tinklapiuose, reikia siekti vieno iš pagrindinių e-demokratijos tikslų – atspindėti kuo didesnio skaičiaus žmonių nuomonę, suteikiant galimybę pasirašyti jau esamas peticijas “online”. Tai reiškia, kad būtina keisti nuostatą dėl peticiją pasirašančių žmonių skaičiaus, kad neliktų tokios situacijos, kaip yra dabar, kuomet vieno, peticiją pasirašiusio asmens, parašas yra prilyginamas tūkstančiui parašų, t.y. nesureikšminamas pasirašančiųjų kiekis”, – pastebėjo e-peticijos įstatymo rengimo grupės vadovė I.Jakaitytė. Diskusijos dalyviai taip pat susipažino su daug technologinių pokyčių įnešiančiu e-Seimo projektu bei aptarė problemas, su kuriomis susiduriama identifikuojant asmenis elektroninėje erdvėje.

Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas siūlo keisti dabar galiojantį Tabako kontrolės įstatymą taip, kad būtų sudaryta galimybė viešojo maitinimo įstaigoms pasirinkti: arba drausti lankytojams rūkyti jų patalpose, arba įrengti nustatytus reikalavimus atitinkančias atskiras uždaras patalpas rūkymui. “Vien tik draudimais rūkymo problemos neišspręsi. Kuomet kavinėse ir restoranuose įsigaliojo draudimas rūkyti, rūkoriai išėjo į lauką. Todėl dabar cigarečių dūmais “nuodijami” nebe kavinių lankytojai, o aplink viešąsias maitinimo įstaigas esančių namų gyventojai, nuorūkomis teršiama aplinka. Mano įsitikinimu, restoranuose galėtų būti atskira patalpa, kurioje būtų galima rūkyti. To nenorintiems ar negalintiems padaryti verslininkams liktų galioti draudimas rūkyti jų administruojamose viešojo maitinimo įstaigų patalpose”, – teigia Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. Liberalcentristas akcentuoja, jog įstatymo projektu nėra siūloma įrengti atskirų patalpų “rūkantiesiems”, kas leistų šiems lankytojams valgyti bei rūkyti tuo pačiu metu, tačiau siūloma leisti įrengti atskiras uždaras patalpas tik “rūkymui”. Jeigu Seimas pritartų A.Čapliko siūlomai Tabako kontrolės įstatymo pataisai, jį įsigaliotų nuo 2007 m. liepos 1 d.

Ešafoto koalicijai reikia kraujo ir aukos, tiksliau galvos. Valdo Adamkaus “galvos”. Baisu? Skandalinga? Nejuokinga? Gal ir taip. Bet tai, kad apie galimą prezidento V.Adamkaus atstatydinimą ir pirmalaikius prezidento rinkimus kone sinchroniškai prabyla du “nesutaikomi” priešai – V.Uspaskich ir V.Landsbergis – prašosi komentaro. Kam naudingas V.Adamkaus nušalinimas? Beveik nėra abejonių, kad socialdemokratams – ne. Šiuo metu jie dominuoja Vyriausybėje, per biudžetą turi įtakos finansams, todėl mažumos Vyriausybei politinė sumaištis nereikalinga. Valstiečiai liaudininkai niekada nebuvo V.Adamkaus gerbėjai, tačiau ir stumti jį ant ešafoto taip pat nelabai turi dėl ko. Partija turi svorio Vyriausybėje, o bandymai padaryti K.Prunskienę revanšiste už pralaimėtus prezidento rinkimus, neatrodo solidūs. Liberalcentristams versti du kartus jų pačių iškeltą, rinktą, ir remtą prezidentą, būtų politiškai absurdiška bei ypač sunkiai savam elektoratui paaiškinamas žingsnis. Galimo sąmokslininko šešėlis, metamas Naujajai Sąjungai, kitomis aplinkybėmis gal ir turėtų pagrindo – A.Paulauskas niekada neslėpė, jog svarbiausiu savo tikslu visada laikė Prezidentūrą. Tačiau akivaizdu ir kita, kad pakartotinam žygiui į Daukanto aikštę, dėl dramatiškai pasikeitusių aplinkybių: triuškinančio A. Paulausko nušalinimo iš Seimo pirmininko posto bei pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos, socialliberalai kol kas nepasirengę.

Šiandien susitikę su Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai dar kartą kreipėsi į šalies vadovą prašydami paramos kompleksiniam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo projektui. Liberalcentristų su partneriais pateiktų pataisų tikslas – maksimaliai išskaidrinti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. Šio tikslo siekiama panaikinant galimybę juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinant fizinių asmenų paramos partijoms dydį bei visiškai uždraudžiant politinę reklamą per televiziją, kartu suteikiant galimybę gyventojams pasirinktai partijai skirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. “Vieša paslaptis, kad daugiau nei 2/3 partijos rinkimų kampanijos lėšų “suvalgo” TV reklamų gamyba ir transliavimas. Kasmet vis labiau didėjančios išlaidos TV reklamoms, skatina populistines, vienadienes partijas slėpti realius transliacijų kaštus, o tai rodo, kad politinė reklama tampa tiesiogiai susijusi su korupcija.”, – susitikime su šalies vadovu pastebėjo Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis. Liberalcentristų įsitikinimu, uždraudus daugiausia išlaidų partijoms kainuojančią TV reklamą, būtų galima atsisakyti ir paramos iš verslo, paliekant vien tik biudžetinį partijų finansavimą.