Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai
| |

Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai

Pankų atsiradimai didelę įtaką padarė meninis, politinis situacionistų (SI) sąjūdis. Kai kalbama apie SI ir pankų sąsajas, nurodomi situacionistai M. Maclarenas, J. Reidas, Ch. Gray. Gray puikiai įsisavino skandalingą SI stilių ir vėliau suformulavo „totaliai nemalonaus roko“ idėją. Nemalonus rokas, taip pat kaip ir nežiūrima televizija, neskaitomas populiarusis žurnalas iš esmės atspindėjo SI kovos su „visuomenės spektakliu“ idėjas. Analogiškus antikinematografinius kino filmus kūrė G. Debordas. Totaliai nemalonaus roko idėja tapo planu Sex Pistols sukūrimui. Reidas, prieš tapdamas Sex Pistols albumų viršelių ir plakatų dizaineriu ir vienu iš įtakingiausių pankų dailininkų, kūrė grafinius piešinius britų SI skyriaus žurnalui Heatwave. Pasinaudodami iškraipymo technologija, Sex Pistols sukūrė dainos God Save The Queen „koverį“ (interpretaciją), o jo viršelį Reidas papuošė fotomontažu, kur buvo vaizduojama karalienė Elžbieta su irokėzo šukuosena ir segtuku susegtomis lūpomis. Ankstyvieji pankai, šaipydamiesi iš vartotojų, prekiavo „vergijos kelnėmis“, „septynių diuimų singlais“, fanzinais (antilaikraščiais) ir siūlė nuobodžias pseudoakademines teorijas. Sex Pistols veiklos pradžia pasižymi anarchizmo elementais. Jų pirmasis singlas taip ir vadinosi – Anarchy in the U.K. (1976). Pankų esmė buvo rezistencinė, antiskonio subkultūra, antimados sąjūdis.

Pankiškosios kontrakultūros deviantiškumo klausimas
| |

Pankiškosios kontrakultūros deviantiškumo klausimas

Dabartiniu metu Lietuvoje vykstant spartiems sociokultūriniams pokyčiams, ypač jautrus jaunimas. Ir būtent jaunimas, manau, atneša postmodernizmo vėjus į Lietuvą bei labiausiai reprezentuoja “alternatyvųjį gyvenimą”, tuo pačiu – ir sociokultūrinę deviaciją. Jaunimas yra pakankamai tolerantiškas, todėl nė vienas pasirinkimų jam neatrodo vertingesnis už kitą. Didelė dalis paauglių metasi nuo vieno dalyko prie kito, kaskart visiškai ir nuoširdžiai susitapatindami su juo, keičia gyvenimo būdus, ieškodami “tikrojo savęs”. Be to, postmoderniojoje visuomenėje sugebėjimas prisitaikyti įvairiose situacijose ir kiekvienoje jų tapti “savu” yra labai vertinamas asmenybės bruožas. Jaunimo sąmonėje ir pasąmonėje tvyro būsena “išeiti”, ir gavusi progą ji būtinai realizuojasi, tuo labiau, kad šeimos autoriteto įtaka tampa vis labiau apribota. Jaunimas siekia išsivaduoti iš tėvų, globėjų priklausomybės, nori pradėti savarankišką gyvenimą, priimdami sprendimus, pasirinkdami vertybes. Anot F.Dolto, jaunuoliai yra lyg “metantys šarvą vėžliukai”, todėl jie lengvai patraukiami prie nusikalstamų grupuočių ir kitos “užkulisinės” veiklos. Nepasitenkinę tėvų jiems siūlomomis tradicinėmis vertybėmis, paaugliai saugumą randa bendraamžių grupėse. Be to, psichologinis, fizinis, socialinis brendimas iškelia jaunimo aktualias problemas, kurios taip pat atlieka solidarizacijos funkciją: grožio, seksualumo, meilės, draugystės, religijos, mokslo ir darbo, vietos visuomenėje, narkotikų ir daugelį kitų.

Susitikus pankams ir “skinams”, Melnragėje žiro stiklai
| |

Susitikus pankams ir “skinams”, Melnragėje žiro stiklai

Melnragės gyventojai šį savaitgalį pasijuto lyg patekę į kovinį filmą. Čia santykius aiškinosi dvi jaunimo grupuotės – pankai ir vadinamieji “skinai”. “Visą naktį negalėjau užmigti. Iki šiol jaučiu didžiulį stresą”, – apie šeštadienio vakarą kalbėjo baro ir maisto prekių parduotuvės “Florina” šeimininkė Jelena Budrienė. Užvakar Melnragės seniūnijos salėje turėjo vykti keturių pankroko grupių koncertas. Informacija apie šį renginį buvo paskelbta internete. Koncertas turėjo prasidėti 19 valandą Šalia įsikūrusio baro direktorė pasakojo mačiusi, kaip prie seniūnijos pastato susirinkus pankroko gerbėjams, atvažiavo ir būrys skustagalvių, dar vadinamų “skinais”. Tada, anot liudininkų, prasidėjo masinės muštynės. “Jaunuoliai išsilakstė į visas puses, mačiau, kaip keli jaunuoliai nubėgo molo link. Mūsų baras atsidūrė įvykių epicentre. Išėjusi į lauką išsigandau – jaunimo buvo pilna, lyg juodvarnių”, – prisiminė J.Budrienė. Keli vaikinai, nešini beisbolo lazdomis, įbėgo į barą ir parduotuvę. Tuo metu jame vakarieniavo tik vienas lankytojas. Kaip pasakojo baro šeimininkė, senyvo amžiaus žmogus buvo šokiruotas. Muštynių dalyviai išdaužė baro lango ir durų stiklus. Kažkam paleidus plytą į daugiabučio namo langą, pažiro stiklai. Tačiau į Melnragę atvažiavus policijos pareigūnams muštynės jau buvo išblėsusios, o seniūnijos salėje planuotas koncertas vis dėlto įvyko.

Peržvelgiant lietuviškąją Pank erą (1982-1986)
| |

Peržvelgiant lietuviškąją Pank erą (1982-1986)

Turėjau progos apie tai rašyti ir praėjus galybei laiko, norėtųsi šį tą pataisyti ar išreikšti, tikiuosi, geriau. Tuomet pasakojau lyg senstelėjęs suaugęs tipas, prisimenantis jaunus laikus. Dabar, jaučiaus lyg vėl jaunesnis, kalbantis apie senus laikus.( Beje, vienu iš atjaunėjimo receptų būtų ilgalaikis nesusitaikymas su klišinėmis visuomeninėmis normomis, bet tai jau kita tema). Kaip ir prieš gerą dešimtmetį, taip ir dabar, apsistosiu ties lietuviškuoju punk fenomenu, kurį aktyviausiai pažinojau 1982 -1986-ais metais, gal pavadinkim tai pirmąja era. Nors žodžio punk (toliau vartosiu lietuviškai įsisavintą “pank”) dabar jau niekam netenka aiškinti, jis tikrai lieka vienas laisviausiai interpretuojamų socialinių ir muzikinių terminų. Dėl “pank” nesiliauja diskusijos, jis – gyvas. Taigi norėtųsi leistis į trumpą archeologinį žygį ir keliais bruožais apžvelgti ištakas, lietuviškąjį pank judėjimą, kurį laikau visiškai savarankišku originaliu reiškiniu, galinčiu vadintis netgi tautišku. Spontaniškas lietuviškas pank, kiek pamenu, apsireiškė tiesiog ore, apie 1982-uosius ir niekada neturėjo vieningų taisyklių ar įstatų, tad aprašyti jį tvarkingai neįmanoma, tokia turbūt jau Pank Akademijos specifika ( beje, jei yra mokslo darbuotojų nesutinkančiu su šiuo teiginiu ir turinčių medžiagos apie bet kokį punk pasireiškimą Lietuvoje ankstesniais laikais, prašome pateikti pranešimus).

„Pankai nemirė – šiandien jie tik kvepia“
| |

„Pankai nemirė – šiandien jie tik kvepia“

Devyniolikmetis vilnietis, draugų pankų vadinamas „Stakta“, tvirtina kartais pasišlykštėjantis kitų save taip vadinančių jaunuolių elgesiu. Tokiomis akimirkomis tikrojo vardo nenorėjęs minėti vaikinas sakė pradedąs abejoti net savo „pankiškumu“. Tačiau jo nuomonė apie gotus ir „forsus“ – kur kas blogesnė. Pastaruosius „Stakta“ laiko beždžionėmis ir mano, jog jų vieta tik tarp keturių sienų su geležinėmis grotomis. Kiek laiko tu jau esi pankas? Ar save tokiu laikai? Panku? Tikrai nepamenu. Gal kokius ketverius metus … Pankas pankui nelygus – kiekvienas tai suvokia skirtingai. Be to, kartais, paklausęs istorijų apie juos, net pasišlykštėju ir pradedu galvoti, ar esu pankas, ar tik juo save laikau. Kodėl pasirinkai būtent pankus? Kas tau labiausiai juose patinka – aprangos stilius, ideologija, muzika ar kas nors kita, ko kiti nepastebi? Man žiauriai patinka jų muzika, nors kai kuri – per sunki. Ideologija taip pat miela – pankai visą laiką randa prie ko prisikabinti. Nesenai buvo „Nieko nepirkimo diena“. Šią idėją palaikiau ir aš bei visus informavau apie ją. Net mano mama nieko nepirko. Stilius taip pat priimtinas, nes nuo vaikystės mėgdavau visus šokiruoti, o išvaizda tai padaryti labai lengva. Pamenu, rugsėjo pirmąją į mokyklą nuėjau su sijonu – ir mokytojai, ir mokyklos valdžia buvo šokiruoti.

Maištavimas yra mūsų ideologijos dalis
| |

Maištavimas yra mūsų ideologijos dalis

Kokia yra pankų ideologija? D.I.Y. (Do It Yourself – “Pasidaryk pats”) – bene svarbiausia taisyklė ir pankroko judėjimo prasmė. Tai reiškia, kad viską, ką nori gauti iš gyvenimo, turi gauti pats. Niekas – nei tėvai, nei mokytojai, nei darbdaviai, nei prezidentas – neturi reguliuoti tavo gyvenimo, nes jį gyveni pats. Tokia nuostata apima ne tik moralines normas, bet ir vartojimą. Baisu, kad žmogus visuomenėje vis labiau egzistuoja tik kaip vartotojas, vienafunkcinis aparatas, nesugebantis nieko padaryti be kitas funkcijas atliekančių sraigtelių. Mes priešinamės komercinei idilei “dirbk, pirk, mirk”. Tačiau yra įvairių pankų judėjimo krypčių, ir jų gyvenimo būdas gerokai skiriasi. Pvz., posakis “gyvenk linksmai ir mirk jaunas” tinka gatvės pankams, kurie daug geria, mėgsta pasilinksminimus ir nerūpestingą gyvenimą – tai jų protestas prieš sunormintą visuomenę. Visiškai priešingas sXe (Straight edge – “tiesi briauna”) judėjimas, kuriam “prijaučia” daugelis hardcore’ovcų – jie visiškai atsisako narkotikų, alkoholio, rūkalų ir atsitiktinių lytinių santykių – taip jie rodo sau ir kitiems, kad gali apsieiti be visuotinai priimtų atsipalaidavimo formų ir patys vadovauti savo gyvenimui. Yra ir regio mylėtojai – rastamanai, kurie labai mėgsta patraukti žolę. Tikrų narkomanų nepažįstu. Gal užsienyje yra daugiau viso to narkotikų liūno, bet čia taip nėra.