Paksgeitas

Prezidento patarėjas diplomatijos klausimais Eitvydas Bajarūnas nekeičia savo sprendimo atsistatydinti. Apie tokį žingsnį E. Bajarūnas pranešė trečiadienį pavakarę, paaiškėjus Prezidento Rolando Pakso sprendimui savo visuomeniniu patarėju paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Po kelių valandų šis sprendimas buvo atšauktas, tačiau jis nepakeitė E. Bajarūno nuostatos. “Aš neketinu dalyvauti valstybės griovime”, – ketvirtadienį sakė E. Bajarūnas. Prezidento patarėjas neslėpė, kad priimant sprendimą “paskutinis taškas” buvo istorija su J. Borisovu. Parašęs atsistatydinimo pareiškimą, E. Bajarūnas ketina grįžti dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Dėl tų pačių priežasčių iš Prezidento komandos traukiasi ir Prezidento patarėjo pavaduotojas regioninės politikos klausimais Ričardas Šlepavičius, referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė.

Generalinė prokuratūra prašys teismo skirti namų areštą kontroversiškam verslininkui Jurijui Borisovui, kuris įtariamas grasinimais prezidentui Rolandui Paksui. R.Paksas šį Rusijos pilietį, kuris buvo dosniausias jo rinkimų kampanijos finansuotojas, dar trečiadienį ketino skirti savo visuomeniniu patarėju, bet po kelių valandų savo komandos buvo įtikintas to nedaryti. Prokurorų pareiškimas Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismui dabar yra rengiamas ir bus įteiktas ketvirtadienį. Manoma kad teismas tą pačią dieną jį ir išnagrinės. Apie tai BNS pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. Grasinimais prezidentui įtariamam J.Borisovui prokuratūra yra paskyrusi rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paėmusi Rusijos piliečio pasą ir uždraudusi “ieškoti kontaktų” su prezidentu. Teismui skyrus naują kardomąją priemonę, ankstesnės dvi liks galioti.

Pastaruoju metu prezidentas jautė dosniausio savo rinkimų kampanijos finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo “stiprų spaudimą”, teigia Rolando Pakso patarėjas politikos klausimais Alvydas Medalinskas.
Tai jis sakė atsakydamas į žurnalistų klausimus, kas paskatino R.Paksą priimti sprendimą skirti Rusijos pilietį J.Borisovą, kurio atžvilgiu prokurorai atlieka du ikiteisminius tyrimus, savo visuomeniniu patarėju. Pasak A.Medalinsko, R.Paksas yra “nuolatinėje įtampoje”. Tarp Konstituciniame Teisme nagrinėjamų kaltinimų R.Paksui pažeidus Konstituciją yra minima ir J.Borisovo įtaka jam. Daugiau patarėjas R.Pakso sprendimo motyvų nekomentavo. Numatoma, kad tai ketvirtadienį vakare padarys pats R.Paksas, kurio kreipimąsi į Lietuvos gyventojus transliuos šalies televizijos.

Proprezidentinės liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas prezidento Rolando Pakso ketinimus paskirti patarėju savo dosniausią rėmėją Jurijų Borisovą pavadino išankstiniu balandžio 1-osios pokštu. “Aš tai pavadinau šiek tiek ankstyvu balandžio 1-osios pokštu. Iki jos nedaug liko”, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė H.Žukauskas. Parlamentaras teigė, jog tokioje situacijoje jis pats griežtai atsiribotų nuo J.Borisovo. “Suprasdamas Borisovo charakterį, aš žinau, kad tai nėra finalas. Tai yra neblogai suplanuota akcija, primenant, kas yra ponas Borisovas. Tai yra planuotas dalykas”, – samprotavo H.Žukauskas. Jis aiškiau neišdėstė savo minčių apie šiuos “suplanuotus dalykus”. J.Borisovas už savo paramą R.Paksui – Liberaldemokratų partijos įkūrėjui – buvo padarytas išskirtiniu šios partijos nariu su auksiniu ženkleliu.

Kaip yla iš maišo išlindo Prezidento Rolando Pakso ryšiai su Rusija. Konstitucinį Teismą, kuriame dabar nagrinėjami kaltinimai Prezidentui, pasiekė dar pluoštas Valstybės saugumo departamento surinktų ir išplatintų telefoninių pokalbių įrašų. Iš jų paaiškėjo, kad R.Paksas ir jo aplinka reketavo „Šiaulių plento“ bendrovę Rusijos naftos koncerno LUK’oil naudai. Jau prasidėjus Prezidento skandalui, lapkričio mėnesį, R.Pakso draugas ir jo buvusios bendrovės „Restako“ vadovas Algirdas Drakšas „Šiaulių plento“ akcijų išmušinėjimo procedūrą nuolat derino su Rusijos piliečiais, LUK’oil atstovais. Su jais, ir su Maskvos mero Jurijaus Lužkovo aplinkos žmonėmis Maskvoje ir Paryžiuje turėjo susitikti R.Paksas. A.Drakšo rengiami susitikimai neįvyko tik dėl to, kad Lietuvoje stiprėjo įtampa ir dėmesys Prezidento skandalui. R.Paksas ir skandalingai priverstas atsistatydinti buvęs jo Vyriausybės ministras Gintaras Striaukas siekė užvaldyti „Šiaulių plento“ akcijas tam, kad šios bendrovės sudaromų kontraktų pinigai plauktų į LUK’oil rankas.

Prezidento krizės pradžioje rašytojas Kazys Almenas pasidalijo su Lietuva savo amerikietiška dviejų išgyventų apkaltų patirtimi, rodančia, jog ateina toks momentas, kai visi tarpusavyje yra persipjovę, kai ta pati informacija, nuo kurios nei rėkt, nei bėgt, tiesiog nusibodusi. Taip dabar yra nutikę ir Lietuvoje, kur prezidento krizė R. Pakso chunveibiniškų veiksmų dėka akivaizdžiai peraugo į valstybės chaosą. Vieniems iki gyvo kaulo įgriso R. Paksas, kitiems paksogeitas, tretiems ir vienas, ir kitas. Visų nervai įtempti. Nervina skaityti ir klausytis apie R. Paksą, bet kai tik kurią dieną apie jį nerašoma ar nerodoma, skaitytoją ir klausytoją ištinka tikras paranojos priepuolis: nupirko, perviliojo, todėl ir nerašo (nerodo), rupūžės. Dar labiau erzina rašyti ir rodyti R. Paksą, bet tokios prabangos negali sau leisti – visa kita paprasčiausiai bus neįdomu.

Jau ketvirtas mėnuo Lietuvą vargina prezidentūros skandalas. Seimas pradėjo Prezidento apkaltą, Apkaltos komisija randa kaskart vis daugiau skandalingos, Prezidentui nepalankios informacijos – Konstitucinis teismas nusprendė, kad Prezidentas savanaudiškais sumetimais suteikė Lietuvos pilietybę stambiausiam savo rinkiminės kampanijos finansuotojui. Atrodo, pasitvirtins ir kiti kaltinimai: dėl neteisėto prezidentūros kišimosi į privatizavimo procesą, dėl Prezidento patarėjų savivalės, dėl slaptos informacijos nutekėjimo ir ryšių su nusikalstamuoju pasauliu. Pavojaus varpai, atrodo, skamba Prezidentui ir jeigu apkaltos procesas pavyks (t.y., jei pavyks Prezidentą atstatydinti), visos Lietuvos politinės bėdos išsispręs. Apkalta, lyg kokia magiška burtininko lazdelė, viską vėl gražiai sustatys į savo vietas ir galėsime vėl ramiai džiaugtis nepriklausomybe. Tuo labiau, kad džiaugsimės sėdėdami minkštuose ir saugiuose Europos Sąjungos ir NATO foteliuose.

Klaipėdoje po vienu stogu besiglaudžiantys Lietuvos liberalų demokratų partijos bei šalies prezidentą Rolandą Paksą remiančio judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” uostamiesčio skyrių nariai vakar vėl patyrė vandalų ataką. Vidurdienį į būstinę atvykęs minėto judėjimo Klaipėdos skyriaus koordinatorius Dmitrijus Lopatinas rado išdaužytus jos langus. Iškviesti uostamiesčio policijos pareigūnai patalpose rado didžiulę plytą, kuria, įtariama, ir buvo išdaužti langų stiklai. Netrukus į išniekintą būstinę atvykęs Klaipėdos apskrities liberaldemokratų partijos koordinacinės tarybos pirmininkas Valerijonas Bernotas teigė šį jau ne pirmą kartą pasikartojantį išpuolį siejąs su šalyje kunkuliuojančiais politiniais įvykiais. “Kai būstinė buvo išniekinta pirmą kartą, dar maniau, kad taip pasielgė paprasčiausi chuliganai. Tačiau dabar taip nebegalvoju, – tvirtino V. Bernotas. – Manau, kad tai – mūsų oponentų darbas. Mes būtinai reikalausime policijos, kad pagaliau būtų surasti kaltininkai. Kiek galima tai kentėti? Be vis kita, mes juk patiriame ir finansinių nuostolių”.

Konstitucinis Teismas trečiadienį baigė tirti visus įrodymus, kuriais grindžiami arba neigiami Seimo nutarime suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui. Teismas paskelbė posėdžio pertrauką iki penktadienio ryto, kai viešame posėdyje bus surengti apibendrinantys baigiamieji ginčai. Po jų Konstitucinis Teismas pradės rengti savo išvadą jau uždaruose posėdžiuose. Konstitucinis Teismas nutarė atmesti antradienį pareikštą Prezidento atstovų prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria specialioji tyrimo komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat buvo prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis minėtą medžiagą išslaptintų. Tokį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R. Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reikštų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.

Prezidento atstovas taip pat akcentavo, kad R.Paksas apskritai neneigia 2003 metų pavasarį bent du kartus susitikęs su J.Borisovu, tačiau turi abejonių dėl nurodomos datos – kovo 17-osios. Anot G.Baublio, šias abejones R.Paksas grindžia savo prisiminimais, kad minėtas susitikimas su J.Borisovu vyko šviesiu paros metu, ne Prezidentūroje, o namuose. Tuo tarpu iš Vadovybės apsaugos departamento pažymos matyti, kad 2003 metų kovo 17 dieną R.Paksas iš Prezidentūros išvyko 19.30 val. Savo teisybei įrodyti Prezidento gynėjai pasitelkė net Hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie minėtos dienos meteorologines sąlygas. Joje teigiama, kad pernai kovo 17-ąją saulė tekėjo 6.30 val., leidosi 18.56 val., dienos ilgumas buvo 11.26 val., kad krito šlapdriba ir diena buvo apsiniaukusi, nes saulę užstojo stori debesys. Iš to Prezidento gynėjai daro išvadą, jog, R.Paksui baigus darbą, jau buvo tamsu, taigi – ir susitikimas tikriausiai vykęs ne nurodytą, o kurią nors kitą dieną.