Šatrijos Ragana slėpėsi archyve
| | |

Šatrijos Ragana slėpėsi archyve

K.Prunskienė artėjant rinkimams sulaukė nemalonios žinios. Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus pasigedo Vilniaus apygardos teismas, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Penktadienį per Seime vykusią diskusiją dėl Liustracijos įstatymo tobulinimo jį pats ten radęs pranešė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas. Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės, valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB. A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB. Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą. 2002 m. rugsėjį tuometė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB. K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 m. priėmė sprendimą, yra falsifikatas. Seimo narė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant

Pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimieros Prunskienės, kaip “Šatrijos”, medžioklė, prasidėjusi 1990-aisiais metais, tęsiasi iki šiol. Kaip taisyklė, suaktyvėdama prieš kiekvienus rinkimus. Ypač – Prezidento. O kadangi 2009-ieji – Lietuvos Prezidento rinkimo metai, ir Kazimiera Prunskienė juose greičiausiai vėl kandidatuos, žiniasklaidai buvo pateikta “nauja žinia” iš ciklo “Šatrijos” medžioklė su Landsbergio varovais”: Kazimiera Prunskienė nuslėpė nuo teismo savo interviu Laimai Pangonytei įrašą, kur ji “prisipažįsta”, kaip pasirenka “Šatrijos” slapyvardį”. “Betgi ne aš ėmiau interviu iš Laimos Pangonytės, bet Laima Pangonytė ėmė interviu iš manęs! Ir aš šio įrašo neturėjau! Todėl kaip aš galėjau nuslėpti tai, ko neturiu?” – žiniasklaidoje stebėjosi tokiais išpuoliais Kazimiera Prunskienė. Tuo tarpu “Karštas komentaras” nusistebėjo kai kuo kitu: kodėl šio interviu iš konteksto išimtus atskirus sakinius, ir dar savaip interpretuotus, LNK televizija parodė tik dabar, jei tuos pačius sakinius iš to paties interviu Vytautas Landsbergis citavo dar 2003-aisiais metais teisme, išteisinusiame K.Prunskienę kaip nebendradarbiavusią su KGB? Tuo metu, kai LNK televizija, “dorodama” Vytauto Landsbergio “priešininkę” Kazimierą Prunskienę remiasi tik interpretacijomis ir “pritemptomis” jos interviu L.Pangonytei ištraukomis, ištrauktomis iš konteksto, mes jums pateiksime ištrauką iš teismo posėdžio. Ir tuomet išvadas apie LNK televizijos “objektyvumą” darykite patys.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant (2)

„Kiek Kazimiera Prunskienė jums sumokėjo?“ – paklausė pasipiktinęs, tiesiog pykčiu verdantis moteriškas balsas ir numetė telefono ragelį. „Turbūt viena iš tų megztųjų berečių“, – pagalvojau, nes su Vytauto Landsbergio šalininkais – tas pats, kas ir su televizoriumi ginčytis, – jokios prasmės. Nes nors tu jam sakysi, kad popierius, kurį laikai rankoje, yra baltas, jis vis vien tavęs negirdės ir lyg iš anksto įrašytas ir tik dabar paleistas įrašas, užsispyrusiai kartos: „Juodas, juodas, juodas“. Taip ir čia: nors teismo medžiaga akivaizdžiai rodo šį Kazimieros Prunskienės „pasižadėjimą“ esant falsifikatu, tačiau jei jau Vytautas Landsbergis sako, jog tai – originalas, tai ir Kazimiera Prunskienė – tiesiog „Šatrija“, ir jokia teismo medžiaga bei jokių liudytojų parodymai šiuo klausimu nesudaro jokios esmės. Vienintelis skirtumas dabar tik yra tas: kai anksčiau „Karštas komentaras“ ką nors „prieš konservatorius“ parašydavo, Vytautas Landsbergis rėkdavo, jog tai – „Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka“. O dabar dėl straipsnių, „juodinančių“ juos, kalti … tiesiog pinigai. Ir jokios mintys, kad paprasčiausiai galima norėti imti ir išsiaiškinti istorinę tiesą – kas čia buvo padaryta su tuo „Šatrijos“ pasižadėjimu, kur ir kaip, – konservatorių pasąmonės pasiekti jokiu būdu negali – nes šita „televizijos programa“ transliuoja tik būtent taip ir ne kitaip.

| | |

K. Prunskienė džiaugiasi, kad diplomatinis paštas yra saugus

Valstybės saugumo departamentui (VSD) nustačius, kad žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei adresuotas siuntinys į Lietuvą pateko ne diplomatiniu paštu, ministrė džiaugiasi, jog Lietuvos diplomatinis paštas pripažįstamas esant saugus. Tai, jos nuomone, svarbu ne tik šią funkciją vykdančioms ir jo saugumą užtikrinančioms institucijoms, bet ir visiems Lietuvos piliečiams. Tokią ministrės poziciją, išdėstytą žemės ūkio ministrės atstovo spaudai pranešime, nulėmė ir Prezidento Valdo Adamkaus ankstesnis patikinimas, kad diplomatinis paštas yra saugus. “Ministrė, kaip ir daugelis situaciją dėl jai siųsto siuntinio aptarinėjusių politikų ir piliečių abejoja, ar per diplomatinius kanalus gali būti persiuntinėjami laiškai bei siuntiniai, jeigu jie nėra priskirtini diplomatiniam paštui. Šis klausimas juo labiau tapo aktualus, kai paaiškėjo teisine ir moraline prasme nepriimtinos aplinkybės”,- sakoma žemės ūkio ministrės atstovo spaudai pranešime. Tačiau, K. Prunskienės nuomone, siuntinio ir jame kartu su siunčiamais daiktais buvusio laiško privatus pobūdis anaiptol nereiškia, kad juos sutikę atgabenti ir perduoti asmenys gali laisvai jais disponuoti, pateikti tretiesiems asmenims, demonstruoti žiniasklaidai.

| | |

Lietuva – šnipelių valstybė

Lietuvoje jau nieko nestebina, jog slapta klausomasi pokalbių telefonu, ieškoma kompromituojančios informacijos, tačiau iki šiol dar niekas nedrįso viešinti asmeninės korespondencijos. Pirmoji tai pajuto žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Praėjusią savaitę diplomatiniu paštu iš Rusijos atkeliavęs siuntinys pirmiausia buvo paviešintas tam tikrai žiniasklaidai, o tik vėliau perduotas adresatei, rašo „Respublika“. Praėjusio ketvirtadienio pavakare kurjeris iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pristatė siuntinį. Tai buvo Sankt Peterburge įsikūrusių Tarptautinių asmenybės rūmų siunta K.Prunskienei. Ministrę ši nevalstybinė organizacija neseniai titulavo kunigaikštiene ir tokius pat titulus nusprendė skirti ministrės vaikams ir anūkams. Į dėžę nuo laidynės buvo sudėti septyni kunigaikštienės ordinai, du kunigaikščio ordinai, septyni kunigaikštienės ir trys kunigaikščio pažymėjimai, knyga “Metropolitas Sankt Peterburgo ir Ladogos Vladimiras. Gyvenimas ir darbai (70-osioms gimimo metinėms)” bei šias regalijas išvardijantis lydraštis, kurį pasirašė URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktorius Vytautas Žalys.

| | |

K. Prunskienė į įtarimus dėl ryšių su KGB grasina atsakyti teismu

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, kuriai nuolat primenami keliolikos metų senumo įtarimai dėl galimo bendradarbiavimo su KGB, grasina imtis teisinės gynybos. Taip ji penktadienį teigė Eltai, komentuodama Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narės Rasos Juknevičienės žodžius, esą ministrei Rusijoje suteiktas kunigaikštienės titulas gali būti susijęs su minėtais įtarimais. “Vaidenasi tai moteriškei. Man net nesinori to komentuoti. Tai kažkas ne visai sveiko, – K. Prunskienė neslėpė, kad konservatorės viešai išsakytos mintys ją gerokai supykdė. – Jei parlamentarai, politikai griebiasi neteisinės kalbos, nepripažįsta objektyvių dalykų, prasižengia ne tik su teise, bet ir su moraliniais dalykais”. Anot ministrės, tokiems samprotavimams atremti nepakanka vien politinio komentaro: “Užtenka platinti šmeižtus ir su tokiu lengvu žanru išeiti į viešumą be jokių įrodymų. Į tai reikėtų atsakyti teisinėmis priemonėmis. Vieną kartą ir mano kantrybė gali trūkti”. “Manyčiau, kad tie dalykai susiję. Ne kiekvienam iš jūsų ar mūsų Rusija suteikia tokius titulus. Matyt, reikia turėti ypatingus nuopelnus per 15 metų Rusijai, kad žmogus galėtų gauti tokį titulą”, – penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo R. Juknevičienė, susiedama kunigaikštienės titulą ir ankstesnius įtarimus dėl ryšių su KGB.

| | |

Ar K. Prunskienė turėtų atsiprašyti Prezidento?

„Santarvė“ klausė, ar K. Prunskienė turėtų atsiprašyti Prezidento? Marija Gaučienė, pensininkė: – Mano nuomone, Prunskienė ne visai teisingai pasielgė. Juk jeigu mes nebebendraujame su Rusija, tai ir Prunskienė turėtų laikytis valstybės politikos. Žinoma, ji yra žemės ūkio ministrė, domisi produktų pardavimu, todėl galbūt ji tuo tikslu ir važiavo į Kaliningradą. Juk geri prekybiniai santykiai su Rusija mums tikrai reikalingi. Manau, kad K. Prunskienei derėtų atsiprašyti Prezidento. Juk vis dėlto pasielgė ne taip, kaip jai buvo sakyta. Neteisinga žemės ūkio ministrei viešai mokyti valstybės vadovą užsienio politikos. Prezidento nuomonė turėtų būti pati tvirčiausia. Juozas Ramonas, pensininkas: – Protingai galvojant, kiekvienas turi tvarkyti jam skirtus reikalus. Jeigu Prezidentas rūpinasi užsienio politika, Prunskienė neturėtų kištis į tai. Jai reikia tvarkyti žemės ūkio klausimus. Dabar ji sako, kad važiavo į Rusiją būtent dėl žemės ūkio. Tačiau savąjį vizitą ministrė turėjo suderinti su Prezidentu, Vyriausybe. Jeigu Prunskienė pasielgė ne pagal Konstituciją, turėtų atsiprašyti V. Adamkaus. Žmogus neturėtų likti įskaudintas. Juk ir jai nepatiktų, jeigu koks ministerijos valdininkas spręstų ministrės klausimus ar viešai mokytų, kaip ji turėtų dirbti.

| | |

K. Prunskienė patarė Prezidentui geriau koordinuoti užsienio politiką

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pataria Prezidentui Valdui Adamkui geriau koordinuoti šalies užsienio politiką. Tai K. Prunskienė pareiškė antradienį spaudos konferencijoje komentuodama savo dalyvavimą savaitgalį vykusioje Kaliningrado 750 metų jubiliejaus šventėje. Prezidentas ir Užsienio reikalų ministerija buvo rekomendavę ministrei nevykti į Kaliningrado jubiliejų, į kurį liko nepakviesti kaimyninių Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Šių raginimų nepaisiusi K. Prunskienė tvirtino turėjusi premjero Algirdo Brazausko pritarimą. “Aš važiavau su premjero leidimu. Aš jo paklausiau prieš rašydama prašymą raštu, ką jis galvoja apie gubernatoriaus kvietimą. Aš sakiau, kad vykčiau kaip atsakomajam vizitui, ir man yra patogus tam laikas. Premjeras sakė, jog, žinoma, reikia dalyvauti, po to aš ir parašiau ir gavau jo patvirtinimą raštu”, – sakė K. Prunskienė. Paklausta, kodėl nepakluso Prezidento raginimui, K. Prunskienė teigė, jog žodis “paklusti” tarpinstituciniuose santykiuose – ne visiškai korektiškas.

| | |

K.Prunskienė tapo kunigaikštiene

Žemės ūkio ministrei, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) lyderei Kazimierai Prunskienei viešnagės Sankt Peterburge metu buvo suteiktas kunigaikštienės titulas. Kaip rašo dienraštis “Lietuvos žinios”, vizito išvakarėse politikė sužinojo, kad Tarptautiniai asmenybių rūmai įteiks jai ordiną “Tarptautinė garbė”. Laiške buvo nurodoma, kad K.Prunskienė bus apdovanota už didelį asmeninį indėlį į tarptautinę ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Apdovanojimo ceremonija birželio 7 dieną vyko vienoje iš Sankt Peterburgo cerkvių, kuri šiuo metu rekonstruojama. K.Prunskienės vadovaujamą delegaciją pasitiko stačiatikių šventikas, pasipuošęs apeiginiais drabužiais. Lietuvos ministrei buvo išdėstyti motyvai, už ką ji apdovanojama, ir įteiktas minėtas ordinas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad K.Prunskienės laukia dar viena ceremonija, kuri, pasak jos pačios, tapo tikra staigmena.

| | |

Artūras Paulauskas (Biografija)

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976 m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę. 1976–1979 m. dirbo Kaišiadorių rajono prokuratūroje tardytoju, 1979–1982 m. – Kaišiadorių rajono prokuratūroje prokuroro pavaduotoju, 1982–1987 m. – Varėnos rajono prokuroru. 1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1990–1995 m. dirbo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, 1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1997–2000 m. vertėsi advokato praktika. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000–2004 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo Pirmininku.