Operacinės sistemos

Gyvename langų apsuptyje. “Windows” – kiekviename kompiuteryje. Turbūt kiekvienas, didelis ar mažas, žino, kad laiškus reikia rašyti “Vordu”, skaičiukus skaičiuoti moka “Ekselis”, o po internetą vaikštoma su “Eksploreriu”. Ir kiekvienam yra savaime suprantama, kad kompiuteris anksčiau ar vėliau “pakimba” arba “nulūžta”, failai kartais dingsta, programos ne visada pasileidžia. Asmeniniams kompiuteriams skirtos “Windows” versijos niekada nepasižymėjo stabilumu, bet ką jau padarysi… Rinktis juk nėra iš ko. Ilgą laiką buvo galima guostis dar ir tuo, kad programos nieko nekainuoja. Bet dabar, kai BSA ir Co. pradėjo grąsinti baudomis ir teismais ir kai paaiškėjo, jog “Windows” su “Office” programomis kainuoja bemaž tiek pat, kiek vidutinis tautietis uždirba per ištisus du mėnesius – nori nenori tenka apsižvalgyti ir paieškoti alternatyvų.

Korporatyvinė tinklo OS turi palaikyti sudėtingesnius servisus. Panašiai kaip darbo grupių tinklo OS, įmonės masto tinklo OS turi leisti vartotojams dalyti failus, taikomąsias programas, spausdintuvus, be to daryti tai dideliam vartotojų kiekiui ir duomenų apimčiai ir su didesniu našumu. Įmonės masto tinklo OS suteikia galimybę sujungti įvairias sistemas – kaip darbo stotis, taip ir serverius. Pvz., net jei OS veikia Intel platformoje, ji turi palaikyti UNIX darbo stotis, dirbančias RISC-platformose. Analogiškai, serverio OS, dirbanti RISC-kompiuteryje, turi palaikyti DOS, Windows ir OS/2. Įmonės masto tinklo OS turi palaikyti kelis protokolų stekus (TCP/IP, IPX/SPX, NetBIOS, DECnet ir OSI), suteikdama paprastą priėjimą prie nutolusių resursų, patogias servisų valdymo procedūras, įskaitant agentus tinklų valdymo sistemoms.

Priklausomai nuo to, kaip paskirstytos funkcijos tarp tinklo kompiuterių, tinklų operacines sistemas, o taip pat ir tinklus, galima padalinti į 2 klases: vieno rango ir dviejų rangų. Pastarieji dar vadinami tinklais su išskirtais serveriais. Jei kompiuteris suteikia savo resursus kitiems tinklo vartotojams, jis turi serverio vaidmenį, o kompiuteris, kuris kreipiasi į kito kompiuterio resursus, vadinamas klientu. Dirbantis tinkle kompiuteris gali atlikti kliento ar serverio funkcijas, arba sujungti šias abi funkcijas. Jei kokių nors serverio funkcijų vykdymas yra kompiuterio pagrindinė paskirtis (failų pateikimas bendram naudojimui, fakso bendro panaudojimo organizavimas, savo taikomųjų programų paleidimo šiame kompiuteryje galimybės suteikimas visiems tinklo vartotojams), tai toks kompiuteris vadinamas išskirtu serveriu. Priklausomai nuo to, koks serverio resursas yra išskiriamas, jis vadinamas file-serveris, fax-serveris, print-serveris, taikomųjų programų serveris ir t.t.

Tinklo operacinė sistema (OS) sudaro bet kurio skaičiavimo tinklo pagrindą. Kiekvienas kompiuteris tinkle yra autonominis, todėl tinklų OS plačiąja prasme galima suprasti kaip atskirų kompiuterių operacinių sistemų visumą, sąveikaujančių pranešimų apsikeitimo ir resursų paskirstymo, remiantis bendromis taisyklėmis – protokolais, tikslu. Siaurąja prasme tinklo OS – atskiro kompiuterio OS, suteikianti jam galimybę dirbti tinkle.

· ribotas daugiaserverinio tinklo palaikymas;

· failų operacijų didelis efektyvumas;

· efektyvios integracijos su kitomis OS galimybė;

· centralizuotos informacinės tarnybos egzistavimas;

· geros raidos perspektyvos;

· nutolusių vartotojų efektyvus darbas;

· įvairūs servisai: file-servisas, print-servisas, duomenų saugumas, atsparumas gedimams, duomenų archyvavimas, pranešimų apsikeitimo tarnyba, įvairiausios duomenų bazės ir kt.;