NLP

Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik 1 ar 2 procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kas sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti šias galias. Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti. 1976 metais Santa-Kruzo apylinkėse esančiame namelyje Ričardas Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio programavimo terminą savo teorijai pavadinti. Neuro – reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis – reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame ir perduodame savo mintis. Programavimas – tai unikalus būdas, kurio pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo elgesį. NLP – tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.

Nauda: Seminaro- treningo (stebėdami savo ir kitų elgesį) metu dalyviai išmoks atpažinti svarbiausius kūno kalbos signalus, būdingus konkrečiam asmeniui. Lavins praktinius įgūdžius ir išsiaiškins, kaip užmegzti neverbalinį dialogą ir suprasti ką ir kaip žmogus/klientas mąsto, kaip atpažinti ir įtakoti atitinkamas kliento būsenas bei nuotaikas, užprogramuoti “palankų” kliento sprendimo priėmimą, įveikti klientų pasipriešinimą bei išvengti konfliktinių situacijų naudojantis NLP technikomis.

Seminaras skiriamas:

Vadovams, pardavimo vadybiniams ir kitiems darbuotojams, kuriems dažnai tenka bendrauti su žmonėmis.

Tikslas:

Supažindinti su NLP įtakojimo sisteminiu metodu: lavinti įgūdžius keičiant savo elgesį, norint pasiekti norimų kito žmogaus elgesio pokyčių ir parduoti prekę/paslaugą.(Penki būdai kaip įtakoti klientus).

Seminarą veda:
Audra Ukanienė, knygos “Bendravimo meistriškumas” autorė. Bendravimo (komunikacijos (vidinės ir išorinės)) technologijų specialistė (amerikietiškos technologijos plačiai pasaulio visuomenei žinomos kaip NLP – neurolingvistinis programavimas). Pirmoji išvertė į lietuvių kalbą NLP mokslo pagrindus. “Žodžiai ir magija pradžioje turėjo vieną reikšmę. Ir šiandien žodžiai neprarado savo magiškosios vertės. Žodžiai sukelia emocijas ir aplamai tai yra universali žmonių poveikio priemonė.” Z. Froidas

Jūs išmoksite geriau suprasti savo pašnekovą ir, naudojant profesionalių komunikatorių kalbos ypatumus, galėsite pasiekti norimo rezultato bendraujant su įvairiais žmonėmis. Gausite įrankius, kurių dėka galėsite ne tik teisingai suvokti kito žmogaus pateikiamą informaciją, bet ir perduoti norimą infor-maciją pašnekovui jam suprantama kalba. Jūs išmoksite parinkti teisingus žodžius, kuriuos reikėtų vartoti kalbant su vienu ar kitu partneriu ar klientu.

Pagrindiniai tikslai: Rezultatų pasiekimo strategijos įsisavinimas, Verbalinio lankstumo būklės kūrimas ir greitas jos pasiekimas, Efektyvios komunikacijos strategijos įsisavinimas.

Įprasta manyti, kad ligos gydomos vaistais, problemas žmogus turi išsispręsti pats, o į psichoterapeutą kreipiamasi tada, kai jau “važiuoja stogas”. Man psichoterapija – tai visai kitoks požiūris į daugelio ligų gydymą bei kitoks žvilgsnis į save ir gyvenimą. Šias mano mintis patvirtino nauja besivystanti psichoterapijos kryptis, vadinama NLP. Šios krypties metodai ir principai pasirodė tokie universalūs, kad jie sėkmingai taikomi įvairiose srityse – švietime, versle, politikoje, reklamoje. Dirbdamas psichoterapeutu aš taip pat sėkmingai pradėiau taikyti NLP metodus konsultuodamas verslininkus, dėstydamas, dirbdamas su politikais. Manau, kad tai, apie kabus kalbama šioje knygoje, privalo žinoti kiekvienas žmogus. Mokykloje mus moko skaityti, rašyti, skaičiuoti ir dar daugelio naudingų dalykų, bet, deja, mes nemokomi suprasti kitų žmonių, užmegzti santykių, sėkmingai išspręsti savo problemas. O su jomis susiduria kiekvienas žmogus. Todėl šios knygos tikslas – pasidalyti paprasta ir naudinga informacija apie tai, kaip išvengti gyvenime nemalonumų ir patirti kuo daugiau pergalių bei laimėjimų. Dialogo formą mes su Svetlana pasirinkome neatsitiktinai. Viena vertus, ši knyga gimė mums kalbantis ir diskutuojant. Antra vertus, mes užmezgame atvirą dialogą su jumis, mūsų skaitytojais, stengdamiesi atsakyti į tuos klausimus, kurie konkrečiose gyvenimo situacijose jums gali būti įdomūs ir aktualūs. Mes pabandėme paprasta forma pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip pasinaudoti šiomis žiniomis kartu aiškindami, kodėl tai veikia. Stengėmės laikytis NLP-praktikos kurso, naudodami mano NLP seminarų užrašus, bet šios knygos dalys nėra išdėstytos griežta akademine tvarka kaip kursuose, jos susidėliojo pakrikai – taip, kaip jos iškilo mums diskusijų metu.

Tikriausiai dauguma girdėjo apie vadinamąjį neurolingvistinį programavimą (NLP). Tai veiksmų ir metodikų rinkinys intelekto veiklai koreguoti, kai su specialių prasminių konstrukcijų ir ritualinių veiksmų pagalba galima daryti įtaką psichikos būsenai. Tipiškas pavyzdys: žmogus negali atsikratyti įkyrių minčių, kurios persekioja galvojant apie jį traumavusią situaciją. NLP specialistas pataria jam įsivaizduoti save kino teatre ir suprojektuoti nemalonų prisiminimą įsivaizduojamame ekrane, paskui mintyse nueiti nuo ekrano vis toliau mažinant jo matmenis. Pabaigoje siūloma atvaizdą padaryti nespalvotą, o situacijos eigą “prasukti pagreitintai” – kad užgaulūs žodžiai nuskambėtų multiplikacinio filmo herojaus balsu. Po tokios procedūros įkyrus prisiminimas iš tikrųjų dingsta. Tačiau priežasties ir pasekmės ryšių nuoseklumas gali būti apverstas. Jeigu nepastebimai “įvesi” žmogui kitą neurolingvistinę programą (paveikslų arba priverstinių veiksmų rinkinio pavidalu), rimtas psichinis pažeidimas gali atsirasti ten, kur jo nebuvo! Taip atsiranda efektas, kurį aš vadinu NL deprogramavimu (NLDP). Nesiimu kalbėti apie sąmoningą NLDP panaudojimą kenksmingiems tikslams. Tačiau galima tvirtinti, jog šis efektas iškyla tuomet, kai šiuolaikinis žmogus atsiduria intensyviame informacinių poveikių (einančių regos, klausos ir kitais suvokimo kanalais) lauke.

Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje “prabėgančius” vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai – tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija – ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku – cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus – pasaulio reprezentacijas – su tam tikromis emocijomis.

Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai – nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius – regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti – tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…

Neuro Lingvistinis Programavimas (NLP) – tai mokslas ir menas, užsiimantis žmogaus meistriškumo modeliavimu. NLP sukurti modeliai, būdai bei metodai plačiai pasklido konsultavimo srityje, terapijoje, švietime ir versle. Jie naudojami siekiant efektyvumo komunikacijoje, asmeninėje veikloje ir norint sparčiai mokytis. NLP padeda greičiau ir veiksmingiau pasiekti savo tikslus. Kitais žodžiais tariant, NLP dėka galima pasiekti norimų tikslų, daugiau sužinoti ir, kas tikrai svarbu, – gali tapti tokiu, kokiu nori būti. Bendraujant su kitais, efektyvaus bendravimo būdai suteikia galimybę greičiau suprasti aplinkinius, sukurti ir palaikyti abipusio supratimo atmosferą. Tuo pat metu suaktyvėja iki šiol nežinomi mąstymo gebėjimai („neuro“). Siekiant asmeninių tikslų, NLP padeda kitaip pažvelgti į kalbą ir kitaip ja naudotis („lingvistika“). Galiausiai, galime išmokti patys vadovauti savo proto būsenai, mintims, psichikai, suderinti savuosius įsitikinimus bei vertybes su rezultatais, kurių ne tik norime, bet ir trokštame („programavimas“).