Biznis, draugai, etika, moralė, egoizmas, krikščionybė ir nuteisimas
Nusprendžiau keisti sistemą – sukonkretinsiu – iš Pentax sistemos pereiti arba į Nikon, arba Canon (nežinantiems – kalba eina apie fotoaparatus ir objektyvus). Tad pasiūliau keliems savo bičiuliams (vardų neminėsiu) pirkti vieną iš mano stiklų. Pats šį objektyvą įsigijau už 600 lt tuometinėmis sąlygomis iš antrų rankų, t.y. ne “naują” – ne iš parduotuvės. Parduotuvėje jis tuo metu kainavo 900 lietuviškų. Dabar naujas parduotuvėje jis kainuoja 1500 lietuviškų. Iš antrų rankų toks dabar rinkoje vaikšto po 1000 – 1100 lt. Taigi… pasiūliau savo bičiuliams pirkti iš manęs už 900 lt (100 – 200 lt pigiau nei vietinėje rinkoje) ir… sulaukiau tokio pobūdžio reakcijos: kaip tu gali taip daryti, juk darai biznį iš savo draugų, juo labiau dar krikščionis!; ar tau tai normalu, jei įsigijai už 600, o dabar atiduodi savam žmogui už 900; čia žiauru; aš labai nustebęs; svarbiausia santykiai; nori prastumti draugui padrožtą daiktą už brangiau nei pirkai ir t.t. ir t.t. Daug priekaištų, daug emocijų… Momentais, MATYT, anot jų, turėjau pasijusti besąs visiškas plėšikas ir egoistas, kuriam visai nerūpi santykiai, o tik laukinis kapitalizmas, nekontroliuojama rinka ir logika, kurie neturi jokių santykių su draugiškais santykiais, meile ir artimumu. Turiu prisipažinti, kad mane tai nemenkai sunervino, nes buvo apeliuojama į sąžinę, santykius ir draugystę, kai tuo tarpu pats apeliavimas jau yra sąžinės buvimo būtinybės ignoravimas šioje situacijoje.