Žyma: Mokslo sritys

Alerginės ligos plinta masiškai lyg epidemija. Jos kamuoja jau trečdalį žmonijos. Vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų plūsta pas odos ligų specialistus, perpildytos ligoninės. Medikai alergiją vadina XXI amžiaus rykšte. Nors apstu patarimų ir medicininių priemonių alergijoms gydyti, tačiau ar tikrai sprendimo ieškoma ten? Gal logiškiau būtų imtis prevencinių priemonių nei gydyti pasekmes? „Pastaruoju metu žmonės labiau susimąsto, kokį maistą valgo, stengiasi rinktis ekologiškus produktus. Tačiau dar mažai kas pagalvoja, kokią įtaką sveikatai daro mus supanti užteršta ir kupina cheminių medžiagų aplinka. Retas, kuris...

Nėra pasaulyje tokios kalbos ar jos tarmės, kurios žodynas būtų visiškai grynas, kurioje nebūtų svetimos kilmės, t. y. iš kitų kalbų ar per jas atėjusių žodžių. Tokios grynos, nuo kitų, ypač kaimyninių, kalbų „atsiskyrusios“ kalbos ir negali būti, nes apskritai nėra nekintančios kalbos. Kalbos kitimas pirmiausia atsispindi žodyne. Žodžiai iš tikrųjų keičiasi daug greičiau, negu garsai ar žodžių dalys (galūnės, priesagos ar pan.). Taip yra ne tik dėl žodžių reikšmės kitimo, jos susiaurėjimo ar prasiplėtimo, ne tik dėl nuolatinės archaizmų ir naujadarų „apytakos“,...

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai...

Lietuvių kalbos žodynas kito ne todėl, kad keitėsi pats gyvenimas, o tarsi priverstinai. Pirmasis tokio priverstinio keitimosi laikotarpis buvo XVIII a., kai per lenkiškus dvarus ir bažnyčią į liaudies šnekamąją kalbą plūdo tik aplietuvinti lenkiški žodžiai. Antrasis laikotarpis – okupacijos. Tai ir XIX a.-XX a. pr., kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai, ir 1940-1990 m., kai mūsų Tėvynė buvo pavergta. Ir dabar, nors gyvename nepriklausomoje valstybėje, mūsų kalbą teršia svetimi žodžiai ir konstrukcijos. Dažniausiai tai angliški verslo ir kompiuterijos srities žodžiai: menedžeris „vadybininkas“, ofisas...

Pastebima, jog ne viena įmonė, kavinė ar viešbutis savo pavadinimui parenka ne gražų lietuvišką, o kitos kalbos žodį arba sunkiai suprantamą jų junginį. Tarkim, viešbutis „Klaipėda“, kurį prieš porą metų nuspręsta pervadinti suprantamiau užsieniečiams, tapo „Amberton Klaipėda“. „Vakarinė Palanga“ pasidomėjo, ar šiai tendencijai pasiduoda ir mūsų kurorto įstaigos. Kai kurių kurorto įstaigų savininkai nepaiso vis augančios svetimžodžių pavadinimų tendencijos ir demonstruoja išmonę gražiais lietuviškais savo verslo vardais. Tarkim, viešbučio „Vanagupė“ registratūros vadovė Rasa Grabytė pasakojo, kad šis pavadinimas kilęs iš seno vietovardžio. Pasak...

Atėjo Kalėdos, daug nedarbo dienų. Daugelio žmonių rūpesčiai apsiriboja dovanų pirkimu ir poilsio organizavimu. Vakarais žiūrėdami per televiziją primityvius šou mažai kas susimąstys, kas mes esame, kur ir kodėl gyvename, kas mūsų laukia. O mes, dabartinės rūšies žmonės, egzistuojame jau apie 100 tūkst. metų. Tai tik apie 0,0025 proc. gyvybės egzistavimo Žemėje laiko. Mes naudojame tik porą procentų Žemės tūrio – jos paviršių, keletą kilometrų po paviršiumi ir ploną atmosferos sluoksnį. Žemė yra galutinis produktas maždaug trilijono kilometrų dydžio telkinys kosminių dulkių, kurios...