Mokslai

Vilniaus miesto taryba vakar pradėjo svarstyti galimybę sostinės mokyklų remontą ir priežiūrą perleisti privačiam sektoriui. Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas leistų sutelkti privačių investuotojų ir miesto pastangas ir paspartintų šių įstaigų atnaujinimą. Vadovaujantis konsultantų rengiama galimybių studija, pirmajame etape ketinama atnaujinti ir prižiūrėti 15 Vilniaus miesto švietimo įstaigų. Šiam projektui pritarė visų projekte dalyvausiančių mokyklų mokytojų kolektyvai ir tėvų komitetai. Galimybių studijoje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija, vertinimo kriterijai. Išanalizavus finansines galimybes tampa akivaizdu, kad nei ribotos miesto biudžeto ar paskolų lėšos, nei nuolat mažėjantis Valstybės investicijų programų finansavimas, nei nenoriai skiriama ES parama nesudarys sąlygų išspręsti visų sostinės švietimo įstaigų atnaujinimo klausimų. Tuo tarpu dauguma šių įstaigų nebuvo kapitališkai remontuotos nuo pat jų pastatymo, ir šiuo metu joms beveik visoms reikalingas remontas.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įspėja, kad neatsakingi taisėtvarkos pareigūnų veiksmai, žmogaus garbės ir orumo neigimas Lietuvą užsienio studentams pristato kaip nesaugią ir nepatrauklią valstybę. Susirūpinimą kelią praeitos savaitės įvykis, kurio metu nuo policijos pareigūno nukentėjo pagal Erasmus programą į Lietuvą studijuoti atvykęs Suomijos pilietis Jarmo Skon. Slaptą operaciją vykdę Vilniaus policijos pareigūnai Vilniaus Žalgirio gatvės stotelėje sustabdė taksi automobilį, kuriuo su draugais važiavo Jarmo Skon. Civiliais rūbais apsirengę ir pareigūnais neprisistatę vyriškiai grubiai išvilko narkotikų prekeiviais palaikytus jaunuolius iš automobilio. Sulaikymo metu buvo smurtaujama. Supratę klaidą, policijos pareigūnai atsiprašė ir pasišalino. Sužalojimus patyręs studentas apie įvykį pranešė policijai. Medicininės apžiūros metu konstatuotas lengvas kūnos sužalojimas. Sukrėtimus patyręs Jarmo Skon kreipėsi į aukštosios mokyklos vadovybę dėl studijų Lietuvoje nutraukimo ir nelaikęs paskutinio egzamino skubiai grįžo į Suomiją. Išvykdamas studentas pažadėjo Lietuvoje išgyventą istoriją papasakoti Suomijos žiniasklaidos priemonėms. Policijos komisariate liko studento parašytas skundas dėl, jo nuomone, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Ginti Suomijos piliečio teisių jau ėmėsi ir Suomijos ambasada Lietuvoje.

Seimo narys Rimantas Remeika pateikė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1076, kuriuo numatoma galiojančiame įstatyme įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams padidinti iki 21 metų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti nenutrūkstamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Priimta pataisa užtikrintų jauniems žmonėms galimybę nepertraukiamai baigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę. Nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 48, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Preliminari šio projekto svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.

Valstiečių liaudininkų frakcija Seime kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą R. Motuzą, siūlydama dar kartą apsvarstyti nutarimą birželio 9 d. abiturientams perlaikyti valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino testo užduotį ir ieškoti sprendimo bei jo taikymo mechanizmo metinį lietuvių kalbos pažymį įskaityti kaip valstybinio egzamino įvertinimą, o savo pažymiu nepatenkintiems abiturientams galbūt leisti egzaminą perlaikyti. Tokius pageidavimus kelia rinkėjai susitikimuose su Valstiečių liaudininkų frakcijos parlamentarais. Abiturientų tėvai teigia, jog dėl aplaidžių pareigūnų žlugęs egzaminų laikymo grafikas ir egzamino perlaikymo sumaištis turės įtakos kitų egzaminų rezultatams. Neabejojama, jog tai atsilieps moksleivių sveikatai, nes kiekvienas egzaminas pareikalauja nemažos nervinės įtampos, o neretam sukelia ir stresinę situaciją. Valstiečių liaudininkų frakcija mano, kad susitikimuose keliami moksleivių ir jų tėvų pasiūlymai yra pakankamai racionalūs, todėl ragina švietimo ir mokslo ministrą R. Motuzą pakeisti sprendimą, nurodantį abiturientams privalomai perlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą.

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas susitiko su Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos gimnazijų direktorių ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijų atstovais. „Ministerija jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių užtikrinti būsimų egzaminų medžiagos saugumą, kreipėsi į specialiąsias tarnybas, sudarė komisiją, kuri dar šiandien turi patvirtinti arba paneigti egzamino medžiagos paviešinimo faktą, atliekamas patikrinimas Nacionaliniame egzaminų centre“, – sakė ministras Remigijus Motuzas. Tačiau pasak ministro, svarbu skubiau apsispręsti dėl lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio brandos egzamino rezultatų perlaikymo ar užskaitymo. Lietuvos mokinių parlamento atstovė Eglė Remeikaitė sakė, kad anot mokinių organizacijų atstovų, jie pritartų egzamino perlaikymui, nes tai būtų teisingiau sąžiningų mokinių atžvilgiu. „Turime nemalonų faktą ir šiuo metu svarbiausia išspręsti situaciją, kad nusikaltimo vykdytojai ir bendrininkai suprastų, jog tokia veikla nenaudinga, o mokiniai jaustųsi saugesni nuo panašaus nesąžiningumo“, – pabrėžė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Danutė Šukienė.

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas. Sprendimas priimtas sudarytai komisijai išnagrinėjus gautą informaciją ir nustačius, kad lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino, 24 d. naktį. „Ministerijos vardu atsiprašau abiturientų, kurie sąžiningai laikė valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą ir dabar turės dar sykį jį laikyti bei patirti papildomo nerimo“, – spaudos konferencijoje sakė ministras R. Motuzas. „Turime griežtai pareikšti, kad mokykla tikrai nėra ta vieta, kur gali būti perkama ir parduodama. Mokykla privalo išsaugoti aukščiausias vertybes, apsaugoti mokinius nuo nesąžiningumo. Ypač tai jautru, kai kalbama apie mokinių ateitį, studijas. Su mokiniais ir pedagogų asociacijomis sutarėme, kad sąžiningai laikę egzaminus neturi nukentėti dėl tų, kurie juos laikė nedorai, o ateityje gali užimti sąžiningųjų vietas aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė ministras. Švietimo ir mokslo ministras kviečia padėti išsiaiškinti tiesą. Turinčius informacijos apie egzamino užduoties paviešinimą rašome skambinti telefonu (8~5) 274 31 15 arba rašyti el. paštu pagalba@smm.lt. Prašytume pranešti apie tikrus, realius faktus, kurie galėtų padėti ištirti šią situaciją.