Miegas ir sapnai

Žmogus miegodamas praleidžia beveik trečdalį savo gyvenimo. Nuo miego priklauso ir kiti du gyvenimo trečdaliai, todėl skubėti taupyti laiką miego sąskaita, tikrai neverta. Miegoti yra lygiai taip pat reikalinga ir svarbu kaip ir valgyti ar gerti. Miegas yra poilsis, turintis įtakos organizmo savijautai, bendrai nuotaikai, darbingumui. Sutrikus jam, nukenčia tiek protinis, tiek fizinis darbas. O tiems, kuriuos kankina nemiga, miegas tampa išsvajota prabanga. Kol dar nebuvo išrasta elektros lemputė, „naktinėjimo“ ir miego problemų nebūta. Žmonės dirbo sau nuo aušros iki saulėlydžio, o sutemus ėjo gulti. Nejaugi garsusis lemputės atradėjas Thomas Edisonas taip nekentė miego, kad ieškojo būdų, kaip sukurti dirbtinį apšvietimą ir dalį dienos gyvenimo perkelti į naktį. T.Edisonas naktį miegojo vos 3-5 val., o miego trūkumą kompensavo slapčia nusnūsdamas dieną. Trumpamiegių pasaulyje buvo ne viena garsi asmenybė. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui per parą miegoti pakako vos penketo valandų. Imperatorius miegoti eidavo tarp 22 ir 24 val., keldavosi 2 val. ir dirbdavo iki 5 val. ryto. Vėliau papildomai priguldavo iki 7 val. Napoleonas buvo įsitikinęs, kad miegoti vyrui užtenka keturių, o moteriai – penkių valandų. Pagal jį tik „kvailiams“ miego reikia žymiai daugiau. Nors Napoleonas, T.Edisonas daug pasiekė miegodami vos 5 val., tačiau šių dienų mokslininkai taip rizikuoti nepataria, nes kokybiško miego trukmė glaudžiai susijusi su sveikata.

Nors Napoleonas labai daug pasiekė miegodamas vos 4 val. per parą, šiuolaikinis mokslas teigia vienareikšmiškai – per mažai miego kenkia sveikatai – ir rizikuoti kaip Napoleonui nepataria… Mokslininkai dar tik pradeda suprasti, kodėl mes net trečdalį savo gyvenimo praleidžiame sapnų karalystėje, tačiau jau dabar neabejotinai aišku, kad miegoti žmogui taip pat svarbu kaip valgyti ar gerti. Beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo tempas lemia, kad žmonės nepakankamai gerbia miegą. Dažnas galvoja, kad miego sąskaita daugiau nuveiks darbe ar daugiau laiko skirs savo šeimai. Tačiau fiziologija padaro savo – jei nemiegate naktį, snaudžiate darbe ar važiuodami į darbą. Nauji atradimai negailestingai griauna mitus apie miegą. Paaiškėjo, kad neteisingas yra ir populiarus posakis: “dėl miego trūkumo dar nė vienas nenumirė”. Daugelis miego sutrikimų (įvairios nemigos ir per didelis mieguistumas) tiesiogiai arba netiesiogiai (dėl nelaimingų atsitikimų) gresia žmogaus gyvybei. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30 m. ir vyresnių vyrų, kurie miegojo mažiau nei 4 val. per naktį, mirtingumas per 6 metus buvo 2,8 karto didesnis nei tų, kurie miegodavo 7-8 val. Apie nemigos poveikį moterims duomenų yra mažiau, bet pagrindo tikėtis, kad miego trūkumas moterų gyvenimą ilgintų, deja, nėra. O ką jau kalbėti apie grožį.

Žmogus pramiega pusę savo gyvenimo todėl miegas yra labai svarbus. Žmogaus miegas labai priklauso nuo žmogaus vaizduotės. Kuo sveikesnė vaizduotė ir mažesnis humoro lygis tuo geresnis miegas ir švaresni sapnai. Miegas susideda iš trijų stadijų: Paviršutinės stadijos. Sapnų stadijos. Giluminės stadijos. Paviršutinę ir sapnų stadiją labai įtakoja vaizduotė. Jeigu vaizduotė intensyviai dirba prieš miega žmogus neužmiega. Todėl rekomenduočiau prieš miega neužsiimti protine veikla kuri reikalauja didelio vaizduotės darbo. Esant intensyviam vaizduotės darbui iškylantys vaizdiniai trukdo pereiti į paviršutinę stadiją. Paviršutinėje stadijoje dirba žmogaus atmintis, todėl išgirsta informacija be jokio atmetimo atsimenama kelis kartus geriau negu budrumo būsenoje. Pasirodo miegant galima mokintis kalbų, yra net sukurta metodika ir specialūs prietaisai kurie padeda tai pasiekti miegant. Miega trikdo ir blogi vaizdiniai vadinami košmarais. Miegančiam žmogui antroje stadijoje intensyviai dirba vaizduotė. Jeigu žmogus neatsikelia tai reiškia, kad sapnai yra švarus be stiprios neigiamos informacijos. Sutrikusio žmogaus vaizduotė generuoja labai daug blogų vaizdinių kurie netik trukdo žmogui užmigti, bet ir prikelia iš sapnų stadijos. Blogas miegas yra pirmasis sutrikusios psichikos požymių. Nesu matęs žmonių kurie sirgdami sunkia depresija ar šizofrenija gerai miegotų. Dažnai vadinamas išprotėjimas arba realybės maišymas su sapnais įvyksta dėl didelės pastovios nemigos.

Kas yra miegas? Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, somnologijai (miego tyrimui) skirti trys moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų. Miega visi gyvi padarai: vabzdžiai, reptilijos, paukščiai, žinduoliai… Voverės miega po 15 valandų per parą, dramblys – 4 valandas, žmogus miega vidutiniškai 7 valandas. Iki 75-erių metų žmogus pramiega ne mažiau kaip 20 metų – tai beveik trečdalis gyvenimo. Tačiau ne visi gyvūnai miega kaip meška, neprabusdami per žiemą. Čiurliai, pavyzdžiui, miega skrisdami, jūrų kotikų miega tik pusė smegenų, gyvatės miega atmerktomis akimis, gandrai ir flamingai stati – ant vienos kojos. Sukurta galybė miego teorijų ir hipotezių. Kaip naktis keičia dieną, taip ir aktyvumą turi pakeisti ramybė. Gyvieji padarai evoliucijos metu pasirinko vieną iš dviejų pasaulių – šviesos ir tamsos. Taip mano miego tyrinėtojas amerikietis Tomas Veras. Šviesa ir tamsa skirtingai veikia medžiagų apykaitos chemines reakcijas. Net tokie primityvūs padarai, kaip virtuviniai tarakonai, miega nuleidę galvas ir atpalaidavę „antenas“. Dėl hiperaktyvios veiklos jie rizikuoja nugaišti pirma laiko arba būti pritrėkšti šlepete. Miegas taupo energiją, tad kuo mažesnis gyvūnas, tuo ilgiau jis miega.

Jūsų savijauta priklauso tik nuo Jūsų. Jeigu norite visą dieną gerai jaustis – gerai išsimiegokite! Jei jūs nepakankamai išsimiegate, jūs jaučiate nuovargį, jums sunkiau sukaupti dėmesį, jus greičiau pažeidžia stresas. Jei miego pakanka, savijauta būna pakili, energijos ir gyvybingumo nestinga visą dieną. Miegas apvalo organizmą, atjaunina veidą, padeda efektyviau mąstyti ir dirbti. Kas yra miegas? Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penktoje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, todėl ir sapnus prisimename geriau. Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto smarkiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, kraujas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Dažniausiai pasitaikanti nemigos priežastis – nerimas. Jis aktyvina nervų sistemą smegenys siunčia informaciją antinksčiams, kurie skatina adrenalino gamybą, žmogus tampa žvalesnis ir naktį prabunda. Jūs nesergate nemiga , jei miegate trumpai ar negiliai, tačiau jaučiatės puikiai. Jeigu miego stoka trukdo darbui ir pablogina savijautą, diagnozuojama nemiga.