Buvo gražu. Žvaigždės ir mėnulis spindėjo tamsiame nakties danguje. Mėnulis stebėjo juos, susėdusius ant suoliuko šalia fontano, kuris net ir naktį tryško vandenimis, o krentančios žvaigždės slapčia pildė jaunuolių galvose vos gimstančias svajas... Jiedu sėdėjo vienas priešais kitą, susikibę rankomis. Jis...
Prasidėjo viskas nuo vienos paprastos trumposios sms žinutės... Jis jai rašė klausinėdamas ką ji veikia, kaip sekasi, ką mėgsta ir pan... Žinučių daugėjo, o jis vis nenorėjo jai prisipažinti kas esąs, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje, tad ji numanė kas jis...
Saulė pasislėpė už debesų. Žibintai apšvietė visą parko taką, nubarstytą auksiniais, dar tebekvėpuojančiais lapais. O Ji bėgo. Bėgo taip, kad po jos lengvų žingsnių sušnarėdavo visi žemė palietę lapai. Nesirinkdama, Ji čiupdavo bent kurį ir prisekdavo prie lapų puokštės. Su šypsena...
Tu neesi šalia... ir šitie žodžiai niekada Tavęs nepasieks... Bet aš rašau Tau... Kad mano širdyje nebeliktų to skausmo kurį man suteikei Tu... Mano širdis ir vėl liūdna, o ašaros jau rieda iš pavargusių akių... Kas man? Kartoju vis sau... Kas...
Nežinau, ar įmanoma rasti tokius žodžius, kurie galėtu tiksliai išreikšti žmogaus jausmus, tiksliai apibudinti jo būsena. Abejoju... Nes dažnai kalbant apie tai, viskas atrodo per blanku, ne taip tikslu. Protu, atrodo, visiškai suvokiama, o širdis nenori to suprasti, nenori susitaikyti ir...
Dar atrodo visai nesenai ėjau jūros krantu... Girdėjau kaip šaltos jūros bangos plauna mano pėdsakus... Ėjau, o tolumoje taip tikėjausi išvysti tave ar bent jau tavo siluetą einantį tolyn... Bet čia nebuvo tavęs, o tik aš ir žuvėdros skraidančios tolumoje... Jos...
Praėjusi vasara buvo ypatinga... Ypatinga mūsų meilei... Meilei, kurios jau nebėra... Nesunaikinau nei aš, nei tu jos - ją sunaikino laikas... Laikas be tavęs... Niekas nepadėjo man užmiršti... Bėgdama vis tiek nesugebėdavau neatsigręžti... Eidavau nuleidus galvą, kad nieko nematyčiau, bet akys...
Manau, jau supratote, kad nepasakosiu apie gražią meilę. Kokia ji nuostabi ar ideali... Ne to nebus, bent šįkart... Visa tai ką papasakosiu tai vien dėl to, kad nebegaliu visa to laikyti savyje... Nebegaliu... Lietaus lašai... skubantis žmonės... Ausyse skambanti „Leona Lewis...
Dovanok gyvenime už tai, kad nemokėjau brangint to, kas išties man yra taip brangu... Tu atėjai ir išėjai, kaip rūkas, ryta prasklaidei ir palikai mane. nenoriu būt ir vėl viena...kiek dar gyvenime kartų teks pamilt ir vėl patirt tą skaudų smūgį?...
Vasaros naktis... .žvaigždėtas dangus... mėnesiena... Visą tai jaudina...visą tai priverčia prisimint tave... kaip karštą vasaros naktį ieškojom Grįžulo Ratų, Šiaurinės žvaigždės... - Kuri žvaigždė ryškiausia? - nedrąsiai pakuždėjau, dairydamasi po dangų... Pradėjom ieškot... Žvalgydamasi parodžiau į ryškiausią ir paklausiau: - O...