Žyma: Meilė bloguose

Man buvo dvylika. Kišenės pilnos digimonų kortelių, šieno kupeta ant galvos, o galvoje švilpavo vėjai. Tačiau vieną dieną pamačiau šviesius plaukus, kurių nenorėjau tampyti – jie buvo pernelyg gražūs, pernelyg blizgėjo tamsiuose mokyklos koridoriuose. Rašydavau laiškus, kurių nedrįsdavau jai paduoti, bet man pakakdavo ir svajonių. Man buvo penkiolika. Norėdavau laikyti jos ranką, vestis į kiną, juoktis, gulėti ant žolės, kalbant apie ateitį, sapnus, norus. Bet ją iš mokyklos pasiimdavo vyresni vaikėzai, su prasikalusia barzda ir plaukais, sušukuotais ant šono, bei iš tėčio slapta...

Ilgai ieškojau šio atsakymo savo gyvenime… Vis atrodydavo va dabar turėtų būti viskas gerai, bet kažko trūkdavo, iš šono pažiūrėjus buvo galima pagalvoti, kad esu tikrai laimingas, gi turiu, viską, tačiau viduje nei velnio taip nesijaučiau. Taip, visi siekiame laimės, tačiau kada būnam laimingiausi? Atsakymas paprastas, tik gaila nuo mažų dienų jo nežinojau, o ar žinai jį tu? Tai kažkas apie ką pasaulis kuria dainas, stato filmus, kovoja konkuruoja, ir diskutuoja tačiau tiek mažai žino apie tai. Visi žmonės, net gyvūnai ir augalai,...

Gal… negalima sakyti meilė. Tai verčiau galima pavadinti susižavėjimu, tačiau jei į tai per daug nekreiptumėm dėmesio: meilė mane tikrai verčia keistis! Prieš kelerius metus aš buvau įsimylėjusi į savo klasioką. Naa… Buvau tai pasakiusi vienam savo vyresniam draugui, ir jis suabejojo, ar tai yra meilė - aceit meilė mano amžiuje (~13-14m.) tėra stiprus susižavėjimas. Gal. Kartą aš visa susikūprinusi, apsipylusi ašaromis atėjau į klasės vakarėlį ir keikiau visą pasaulį, o jis atėjo, apkabino mane per pečius ir sakė tikrai kažką gražaus, deja,...

Ar kada jautėtės svetimi? Tokie svetimi ir vieniši, jog nežinojote, kur dėtis, ką daryti… Dienomis, kaip ši, mane apninka ta keista, slogi nuotaika. Plaukiu minioje žmonių, tūkstančiai veidų, minčių lėtai slenka pro šalį. Rodos, reikia surasti nerimo šaltinį ir jį išrauti su šaknimis, bet ką daryti, jeigu problema ne manyje. Įsivaizduokite nebilį, kurio didžiausia svajonė ištarti žodį, tačiau jis negali, kad ir kaip karštai to trokštu. Taip jaučiuosi ir aš. Kaip iki išprotėjimo romantiškam žmogui gyventi, suvokus, jog meilė nebeegzistuoja, nes paprasčiausiai tam...

Gimęs kūdikis neskiria savęs nuo aplinkos, tai, kad jam dainuoja mama - jam atrodo, kad dainuoja visas pasaulis ir jis, o jei jaučia alkį - viskas pasaulis išalkęs. Ir tik vėliau vaikas pradeda save identifikuoti kaip atskirą individą, nes pastebi rankutes, kurios gali kažką paliesti. Kodėl įsimylėję žmonės dažnai sutapatina save su mylimuoju, o blogiausia tai, kad pradeda jausti “nuosavybės”, “savojo turto” jausmą mylimąjam. Mylėdami dažnai pamirštame, kad mylimasis taip pat kaip ir tavo vaikai, broliai ar seserys tau nepriklauso. Tai visiškai...

Dviejų žmonių polėkiai, ir visai nesvarbu, kokie šių žmonių vardai. Ar suklysiu juos pavadinus mylimaisiais? Žodžiai - žmonių kalba. Ir kartą sumanyti, ištarti ar parašyti, jie tampa visų žmonių - nes visi mes esame susiję. Šekspyras vienoje savo komedijų „As you like it" rašė apie Septynis žmogaus amžius (Seven ages of man). Šiame monologe žmogaus gyvenimas lyginamas su scena, kurioje žmogus lyg aktorius atlieka įvairius gyvenimo vaidmenis, suskirstytus pagal jo amžių. Pirmasis - kūdikystė, antrasis - vaikystė, trečiasis - paauglystė, ketvirtasis - jaunystė,...

Kas yra meilė... Susižavėjimas... Man šitie jausmai atrodo tokie artimi ir vienas su kitu susiję... Kur yra riba, tarp susižavėjimo ir meilės... Kada ateina tas momentas kai žmogui jauti kažką daugiau nei tik susižavėjimą juo... Ar tai jau būna meilė... Ir išviso kas yra meilė... Ar tai nėra tas pats susižavėjimas... Ar galima mylėti žmogų ir nesižavėti juo... Ir atvirkščiai ar galima žavėtis žmogumi ir nemylėti... Kažkurią dieną man pasakė, kad aš neskiriu meilės nuo susižavėjimo... Tikrai... Nuo tos dienos aš vis bandau...

Susižavėjimas - kai pameti galvą. Padarytumei bet ką. Rašytum ir rašytum SMS. Kas kelias minutes vis prisimintum. Dalintumeis viskuo. Šnekėtum visiems apie tai. Būtum kartu. Kiltų dideli lūkesčiai. Nuo kiekvieno tau padaryto gero dalyko būtum ant vis aukštesnio debesies, po kiekvieno blogo - laipteliu žemiau. Visas pasaulis būtų nudažytas šviesiom spalvom. Kiekvienam dalyke įžvelgtum gėrį. Žmonių veiduose matytum tik džiaugsmą, ir nepripažintum kitokių žmonių. Meilė - kai pamesta galva vėl atsiranda. Darytum bet ką, ir nesitikėdamas gauti kažko atgal. Rašytum ir rašytum SMS,...

Nepradėsiu čia pasakot, kad pasaulis sukasi dėl meilės, kad įsimylėjus Tavo gyvenimas nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis. Taip - tai gražūs žodžiai... Bet banalūs... Šito jausmo neišreikši jokiais epitetais ar palyginimais. Tai tik sumenkina viską. Man patiko panelės iš mano mokyklos vieną vasario 13-tąją išsakyta mintis: "Rytoj didžioji banalybių diena". Geriau ir nepavadinsi... Vargšas šv. Valentinas, kuris net susapnuot negalėjo, kad jo vardu bus pavadinta tokia beprasmė, paviršutiniška šventė. Kai jis buvo gyvas, žmonės meilę suprato daug subtiliau... Taigi, pamirškime tą "širdučių klijavimo" ar...

Galbūt jums nesiseka meilėje, nes neišmokote mylėti...kol kas. Šis metodas tikrai veiksmingas. Matau, kiek daug žmonių bando dalintis savo meile, ir jos neturi. Aišku, jų dalijimasis atneša kitiems bėdų. Galite galvoti, kad dalinatės savo meile, bet dalinatės tik savo bėdomis, nes tai yra viskas, ką turite. Jūs tikitės, svajojate, o koks rezultatas? Svajonėse meilė nuostabi; realybėje ji tampa nelaime, pragaru. Prieš tapdami mylimuoju, pirmiausia turite tapti meile. Žmonės mano, kad jie taps meile tik įsimylėję. Jų logika kvaila. Negali tapti mylimuoju, kol neturi...