| |

Siūloma sugriežtinti atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą

Siūloma sugriežtinti savo ir kitų gyvybe rizikuojančių mėgėjiškos žūklės dalyvių atsakomybę. Tai numatantį Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentaras Julius Dautartas. Pagal projektą, mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 litų iki 300 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 25 litų iki 200 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. J. Dautartas taip pat siūlo papildyti Mėgėjiškos žūklės įstatymą, siekiant užtikrinti saugią mėgėjišką žūklę. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad žūklės metu privaloma turėti ir naudotis pagrindinėmis gelbėjimosi priemonėmis. Taip pat žiemos laikotarpiu siūloma leisti mėgėjišką žūklę ant ledo, kai žūklei pasirinktos vietos ledas yra ne mažiau kaip 10-15 cm storio. Šiuo metu Mėgėjiškos žūklės įstatyme nėra reikalavimų tinkamai pasirengti saugiai mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009
| |

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009

Pakeičiu Mėgėjiškos žūklės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 85-3189; 2006, Nr. 95-3740): „3. Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.” 2. Išdėstau 8 punktą taip: „8. Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.”

Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Nuo balandžio 7 d. pakeistos kai kurios mėgėjiškos žūklės ir licencinės žūklės taisyklių nuostatos. Aplinkos ministerija 40 procentų sumažino upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių verslinė žvejyba, sąrašą, o pavasarį – nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., uždraudė žvejoti ungurius gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Žvejams mėgėjams taip pat apribojama ungurių žvejyba – per parą bus leidžiama sugauti ne penkis, o tik tris ungurius. Karpiai yra nevietinės, natūraliai Lietuvoje nesidauginančios žuvys, o kai kuriuose vandens telkiniuose netgi nepageidautinos dėl jų neigiamo ekologinio poveikio (karpiai konkuruoja dėl maisto ir erdvės su vietinėmis žuvų rūšimis – karšiais, lynais, padidina vandens drumstumą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuo šiol per parą bus galima sugauti ir daugiau negu 5 karpius, tačiau, kaip ir iki šiol, žvejo mėgėjo paros laimikio svoris ežeruose, upėse ir tvenkiniuose negalės viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg. Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams mėgėjams paros laimikis padidintas iki 15 kg. Populiariausia jūroje – menkių žvejyba. Ištraukus šią žuvį iš 30 – 40 metrų gelmės dažniausiai sprogsta jos plaukiojimo pūslė, todėl sugauta ir paleista atgal į vandenį menkė neišgyventų, todėl neberibojamas ir leidžiamų gaudyti menkių dydis (iki šiol buvo 35 cm).

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Lietuvoje įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės (paskelbtos liepos 14 d. „Valstybės žiniose“). Jos numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietas prie užtvankų, nustatytus Jūros bei Nemuno upių ir Kuršių marių ruožus, Krokų ir Kniaupo įlankas Kuršių mariose. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms, o kitiems privatiems vandens telkiniams taikomos tiek, kiek tai numato Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašas. Naujosios Taisyklės, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, palyginti su iki šiol galiojusiomis, yra gerokai trumpesnės, paprastesnės ir liberalesnės. Jose neberasime upių, kuriose vienu ar kitu laikotarpiu draudžiama žvejoti tam tikrais žūklės įrankiais ar masalais, ilgų sąrašų. Daugeliu atvejų žvejui palikta teisė pačiam pasirinkti tokius įrankius ir masalus, kuriais tikimybė sugauti žuvis, kurias tuo metu draudžiama žvejoti, būtų mažiausia.

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės

Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai; mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais; žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais – stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją; tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai; draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai; draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.