Lobių ieškotojai

Lobių ieškotojams ir įvairaus plauko plėšikams Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūros dugne gulintys laivai ir jų likučiai – tikros aukso kasyklos. Neseniai grupė iš Latvijos atvykusių asmenų norėjo apiplėšti Antrojo pasaulinio karo pradžioje nuskendusį sovietų povandeninį laivą S-19. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinė užkirto tam kelią. LŽ duomenimis, vienas žinomas Latvijos kolekcininkas kreipėsi į lietuvius narus, kad šie jį palydėtų į vietą, kur jūroje, apie 30 jūrmylių (maždaug 55 kilometrų) nuo kranto, prie Nemirsetos, nuskendo laivas. Atvykėlis ne tik žinojo reikiamas koordinates, bet ir pateikė ilgą sąrašą eksponatų, kuriuos norėtų iškelti iš dugno. Įtariama, kad latvis siekė išmontuoti kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, iškelti ginklų likučius, šalmus, diržų sagtis ir kitką. Lietuvių narai informaciją apie jo pageidavimus perdavė paveldosaugininkams, o šie – pasieniečiams. Pareigūnai sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje, bet latviai dėl nežinomų aplinkybių čia net neatplaukė. Pusiau perlūžęs povandeninis laivas, gulintis 40 metrų gylyje, buvo aptiktas pernai vasarą. Iš pradžių manyta, jog tai – vokiečių U580, tačiau vėliau narai rado laive gaisrinę žarną, ant kurios buvo rusiškų užrašų. Paaiškėjo, kad tai – sovietų S-10. Kartu su juo nuskendo ir visa įgula, iš viso 38 žmonės.

Du draugai biržiečiai, Artūras ir Saulius, ieško lobių. Biržų rajone vaikinai žino daug mistinių vietų. Lobių paieškos juos buvo nuvedusios net iki Portugalijos. Kelionė buvo nesėkminga. Lobių ieškotojai nuėjo nusimaudyti ir jiems pavogė aparatūrą. Dirbame devynerius metus. Daugelis mus pažįsta ir kai reikia suranda, prašo pagalbos. Randame smulkių monetų, stalo įrankių, kareiviškų šalmų, papuošalų, tačiau viskas tik smulkmė. Tai tik mūsų pomėgis. Mes neprarandame vilties. Lobis kažkur mūsų laukia ir mes kada nors jį rasime, – tvirtina Artūras. O kol kas visos nesėkmingos paieškos tik tuščios stebuklinės senelių pasakos anūkams apie paslėptas šeimos relikvijas, auksą, papuošalus. Pasakojo, mirė, nesuspėjo pasakyti, kur. Ir giminaičiai prašo surasti. Iš šimto atvejų, tik vienas pasitvirtina. Biržiečiai lobių ieškotojai bendradarbiauja su vilniečiais. Palaiko ryšius su ekstrasensais. Patys domisi krašto istorija. Prieš penkerius metus vienas jų pažįstamas, uždarbiaujantis Portugalijoje, Artūrą ir Saulių supažindino su portugalu lobių ieškotoju. Šis pakvietė bendradarbiauti. Deja, Artūro žodžiais, lobio ieškoti neteko. Kelionė į Portugaliją baigėsi tuo, kad biržiečiai nuėjo nusimaudyti ir jų aparatūrą, kainuojančią tris tūkstančius litų, pavogė. Prieš kelerius metus, kaip pasakoja Artūras, vienas biržietis prie senosios pirties rovė serbento krūmą. Ir pabiro sidabrinės šakutės. Miestietis įtarė, jog po žeme gali būti ir aukso. Kreipėsi į lobių ieškotojus.

Jeigu esate skaitę nuotykių knygas, bent kartą pasvajojote apie kvapą gniaužiančią kelionę, ieškant paslėpto lobio… Be abejo, paieškos procesas gali būti smagus nebūtinai tikintis atkapstyti aukso skrynią. Tobulėjant technologijoms, slėptuvių kūrimas ir vadinamųjų lobių ieškojimas, pasitelkiant GPS imtuvus ir internetą, tapo smagiu žaidimu, pavadintu “geocaching” (angl. “geo” – geografija, “cache” – slėptuvė). GPS imtuvai – navigaciniai elektroniniai prietaisai – pradėti gaminti daugiausia karybos reikmėms. Imtuvas reaguoja į Žemės palydovų skleidžiamus aukšto dažnio radijo signalus. Gavęs laiko ir atstumo duomenis, prietaisas juos paverčia geografinėmis koordinatėmis: nustatoma konkreti vieta, kurioje šiuo metu yra GPS imtuvėlio turėtojas. Jei prietaisas turi ir vietovės žemėlapį, pagal koordinates nurodomas ir taškas jame. GPS imtuvas gali fiksuoti ėjimo greitį, viso maršruto taškus. “Žmogus, įsigijęs imtuvėlį, už jokias paslaugas nebemoka papildomai. Imtuvas automatiškai priima signalus ir juos apdoroja. Jeigu prietaisas turi ir žemėlapį, jame parodo buvimo vietą”, – “Jaunimo lygai” sakė Edvinas Grigaliūnas, navigaciniais prietaisais prekiaujančios bendrovės GPS produktų vadybininkas ir vienas iš geokešingo žaidimo pradininkų mūsų šalyje. Iki 2000 metų daugiausia karių naudoti prietaisai labai netiksliai nurodydavo atstumus.