Utenos g-zijoje buvo daug patriotiškai nusiteikusių mokytojų, nemažai jų dalyvavo antinacinėje ir antikomunistinėje veikloje (A. Marčiulynas, B. Vaivada, V. Pakštas, G. Puslys ir kt.). Mokinių priešiškumas okupantams reiškėsi jau 1944 m. rudenį. Mokiniai sudarinėjo partizanų rėmimo grupeles ir rinko jiems drabužius, parūpindavo maisto, tvarsliavos, vaistų, rašomųjų mašinėlių, popieriaus, teikė žinių apie kareivių ir skrebų judėjimą. Prasidėjo areštai. Saugumo agentas Pr. Liuima sukūrė pogrindžio būrelį ir pats 1945 07 22 jį išdavė. Suėmė Marytę ir Oną Pernaravičiūtes, Pranutę Bašmaitę, Marytę Vyšniauskaitę, Aldoną Kuliešytę ir...
Aukštaičių kova – laikraštis, kurį leido Vytauto apygardos štabas nuo 1945 10 iki 1952 09. Platintas Utenos, Švenčionių, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio aps. Daugintas rotatoriumi, šapirografu. Tiražas apie 200 egzempliorių. Redaktoriai – P. Ivonis-Sakas, V. Pakštas-Vaidotas, B. Kazickas-Saulius, B. Krivickas-Vilnius.
Laisvės keliais – LAF Utenos apskrities Kęstučio organizacijos štabo laikraštėlis, leistas 1944–1945 m. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai – B. Stasiūnas, G. Puslys, S. Žibėnas, B. Kazickas, V. Petravičius.
Laisvės kova – Mindaugo srities leidinys.
Laisvės kovotojas buvo spausdinamas pas Pikčiūnų k. gyventoją Antaną Drungą....
Rajone veikė per 1200 partizanų. Žemiau pateikiame tik apygardų, rinktinių būrių, kuopų ir kitų padalinių vadų ir dalies kovotojų sąrašus.
Jonas Abukauskas – Siaubas, Vytenis
Vytautas Abukauskas – Laisvutis
Justinas Apacenka – Viesulas
Vincas Araminas – Šermukšnis
Dominykas Bagočiūnas – Briedis
Vytautas Baltušis – Girinis
Mindaugas Barisa – Rimtautas
Jonas Bartašius – Saulius
Antanas (G. 1921), Balys (G. 1929),
Liudas (G. 1927) Berčiai
Jonas Bitkevičius – Sakalaitis
Antanas Bulka – Dainius. Kuršaitis, Lakštingala
Jeronimas Bulka – Deimantas
Juozas Bulka – Svajūnas, Skrajūnas
(KGB org....
Išdavystė - tai viena svarbiausių Lietuvos partizanų sąjūdžio priežasčių, kurią nurodo daugelis autorių, rašiusių šia tema, ir gyvi to meto liudininkai. Tą patvirtina ir dokumentinė MGB skyrių, pokario metais veikusių visuose valsčiuose, medžiaga. Rokiškio apskrities MGB skyriaus sudaryti karinių-čekistinių operacijų aktai rodo, kad daugiau kaip 30 proc. operacijų prieš partizanus sėkmę lėmė tai, kad MGB iš savo agentų sužinodavo tikslias partizanų buvimo vietas ir partizanų skaičių. Paprastai prieš 3-5 partizanus, prisiglaudusius bunkeriuose, būdavo siunčiama gerai ginkluota daugiau kaip 50-ties MGB kareivių kuopa. Dažnai...
2000-tųjų metų rugsėjo 16 dieną sukako 100 metų, kai gimė Pranas Daunys. Apie jį jau sklinda legendos. Tokį legendinį pasakojimą atsiuntė redakcijai Kazimieras Skebėra. Šį pasakojimą ir spausdiname, praleidę pradžioje keliolika sakinių ir netaisę muzikos kūrinių pavadinimų nei jų autorių. Žmonių pavardės pasakojime išspausdintos taip, kaip buvo parašyta Kazimiero Skebėros. Grįžęs iš kariuomenės, truputį mamos ir šeimos globoje pailsėjęs, nuėjau į Širvintų partizanų grupę, kuri buvo nuo mano tėviškės per 10 kilometrų. Ten suradau per 40-50 tokių pat kaip aš jaunų vyrų, tik...
Pažvelkim į pradžių pradžią, kada iškilo neišvengiama būtinybė vienytis ir vieniems kitus remti. Su Juozapo Fričo vardu, asmenybe ir veikla neatskiriamai susijęs ir Juozo Streikaus partizaninės kovos kelias. 1944 m. gruodžio 25 d. po garsių Antazavės šilo kautynių, Antanas Streikus (Juozo ir Izidoriaus tėvas) ir Kazys Ramanauskas su partizanų būriais, kuriuose buvo apie 100 vyrų, persikėlė į Latvijos miškus. Galima neabejoti, jog tada susitiko su Latvijos partizanais ir kurį laiką jų globojami slėpėsi. 1945 m. birželio 7 d. Antano Streikaus, Balio Pupeikio, Kazio...
Miestui pradžią davė Tauragės dvaras, apie kurį žinių randame jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose. Šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didžiūnams. 1807 m. Tauragėje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I. Jis iš čia kurį laiką sekė Prancūzijos-Rusijos karo veiksmus. Apsistojęs Tauragėje, caras rengėsi susitikimui su Napoleonu Tilžėje. Garsi ir Tauragės konvencija, kuri buvo pasirašyta tarp Prūsijos ir Rusijos generolų H. Jorko ir I. Dibičiaus. Tauragės miesto pietiniame pakraštyje – Dauglaukio kaimas. Čia archeologai yra aptikę...
Vienas iš gražiausių Žemaitijos miestelių, įsikūręs Minijos vingyje, apie 15 km nuo Kretingos. Kartena pradedama minėti jau XIII a., o Kartenos dvaras ir miestelis – nuo 1599 metų....
Šilalės dvaras vienas iš seniausių ir ilgiausiai žemaičių Ginetavičių Pilsudskių giminei priklausiusių dvarų. XVI a. Šilalė – Orvydų vel Orvydavičių valdos. 1712 m. dalis Šilalės buvo Jurgio Valavičiaus žinioje. Šis tą dalį pardavė Ferdinandui Ignacui Pilsudskiui (apie 1670-1719). Antrąją Šilalės dalį F. I. Pilsudskiui padovanojo jo sesuo Emercjana. Be to, jis turėjo nemažai žemių Viešvienų ir Telšių pavietuose. Po jo Šilalę paveldėjo sūnus Liudvikas ir šias žemes pardavė broliui Pranciškui (1713-1791). Pranciškus dar nusipirko Aukštuosius Gelgaudiškius, Putvius, keletą kitų dvarų ir taip žymiai...
Grinkiškės dvaro rūmai stovėjo prie Šušvės upės, netoli kelio Baisogala-Raseiniai. Beveik penkis šimtmečius Grinkiškes valdė Bialozorų giminė. Iš archyvo, kuris Grinkiškės dvare buvo saugomas iki I-ojo pasaulinio karo, sužinota, kad jau 1454 metais Grinkiškės buvo Bialozorų giminės atstovo, kurio pravardė Mantvydas, nuosavybė. Bialozorų giminės atstovai Lietuvos politiniame ir valstybiniame gyvenime buvo gana įtakingi, užimdavo svarbius valstybinius postus. Pirmuoju Grinkiškių dvarininku laikomas Voicekas Mantvydas-Bialozoras. Grinkiškį valdė ir jo sūnus LDK saugotojas, deputatų rūmų maršalka Jonas Mantvydas Bialozoras. Paskutinysis iš Bialozorų, kuris valdė Grinkiškes, –...