|

Milijardinė Valdovų rūmų afera?

Legenda pasakoja, kad kartą medžiodamas girioje Kauno apylinkėse LDK didikas Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs kancleriu, pamatęs elnią su tarp ragų švytinčiu kryžiumi. Pamanęs, kad tai Dievo ženklas, nusprendė Pažaislyje pastatyti vienuolyną. Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis. Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Iš Italijos pakviesti, Lietuvoje iki tol nedirbę meistrai atnešė pačias naujausias dar nematytas meno madas. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Stiuko lipdybos, tapybos ir marmuro derinimas puošiant bažnyčią pavertė Pažaislį objektu, vertu ypatingo dėmesio kalbant ne tik apie Lietuvos, bet ir visos Europos baroką. Kiek LDK kancleris Pacas paskyrė lėšų vienuolyno statyboms – nėra tiksliai žinoma. Legenda pasakoja, esą fundatorius, pamatęs sąskaitas, suplėšęs jas ir įmetęs į ugnį tetardamas: „Kas Dievui skirta, tik Dievui ir tebūnie žinoma.” Bet senoliai vis dar atsimena pasakojimus, kad Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyba K. Z. Pacui kainavusi 8 mln. auksinų arba aštuonias statines aukso. Mūsų laikais – staybos kainuoja brangiau.

|

Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia

Skrynelės, spintutės, stalai, kėdutės, skrynios. Ir dramblio užpakalis. Devyniolika su puse milijono biudžetinių litų baldeliams ir niekučiams. Tačiau pusiaukelėje sustoti neketinama. Reikia dar. Nes už tiek tepavyko apstatyti mažesnę pusę Valdovų rūmų menių. Rūmų, kuriuos dailės istorikai ką tik pavadino pačia prasčiausia pastarųjų metų pastato rekonstrukcija, kultūrinio avantiūrizmo ir istorinio mąstymo nebuvimo pavyzdžiu. Taurus žilas ponas su kolega prie kavos puodelio aptaria kažin kokius pirkimo-pardavimo reikalus. Tas ponas – Romualdas Budrys, labai autoritetingas muziejininkas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius, atsakingas už Valdovų rūmų apstatymą išskirtiniais baldais ir niekučiais. Jis su kolegomis ir pripirko to visko už 19 mln. litų. Dėl dramblio užpakalio, už kurį sumokėta keletas dešimčių tūkstančių eurų, LNK „Paskutinė instancija” pasirengusi patykoti R.Budrį prie kavinės ir gerai pakamantinėti. Gobeleno, vaizduojančio tą užpakalį, kaina neskelbiama, tačiau turėjo būti sumokėta apie 200 000 eurų. „Ką jūs kalbat? Tai – retenybė”, – stebisi mūsų nemokšiškumu muziejininkas profesionalas. Jis pasakoja, kad tas dramblio užpakalis yra dalis didelio gobeleno, o atskirta nuo galvos toji kūno dalis buvo todėl, kad jo ankstesniam šeimininkui trukdė praeiti pro duris. O mes jį įsigijom Valdovų rūmams.

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009
|

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009

Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba. Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė” buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų. Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai. Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą. Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami. Įdiegiant 102 mln. litų kainavusią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, sostinėje buvo įrengti nauji ar modernizuota 2700 šviesoforų, o visi veikiantys šviesoforų valdikliai turėjo būti sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą. Tikėtasi, kad ji net 13 proc. sumažins avaringumą, gatvėse sumažės spūsčių, be to, sistema fiksuos eismo pažeidėjus ir net padės sulaikyti automobilių vagis. Piko metu Vilnius tampa vienu dideliu „kamščiu”, sako kasdien sostinės gyventojus vairuoti mokantys instruktoriai. Jie keiksnoja ne tik vairuotojų kultūrą, bet ir mieste diegiamą naują automatizuotą šviesoforinio reguliavimo sistemą, juostų skaičiaus keitimą bei kitas su transportu susijusias pertvarkas.