Laiminga pora: atradę bendrą kalbą
Kiekvienas žmogus susikuria būsimo mylimojo paveikslą, ir kai įsimyli, akimirksniu priskiria jam visus pageidaujamus bruožus. Įsimylėjėlis svaigsta nuo savo paties jausmo, o jo jausmų objektas tampa jo paties projekcijų, fantazijų ir lūkesčių indu… Pradėję artimiau bendrauti, žmonės maloniai kartu leidžia laiką, tačiau nesiliečia kasdienėje buityje. Sunkumų nebuvimas neleidžia fantazijoms išsisklaidyti. Tačiau vėliau, kai pradeda gyventi kartu, staiga pamato, jog egzistuoja atotrūkis tarp realybės ir fantazijų. Apie šeimyninę laimę pasakoja šeimos psichoterapeutė Ina Chamitova. Kai žiūri į kai kurias šeimas, atrodo, jie neturi jokių bėdų, nes idealiai tinka vienas kitam. O žvelgiant į kitas atrodo, kad jie iš skirtingų planetų. Žmonės lengviau sutaria, kai yra panašaus išsilavinimo, kilę iš šeimų, kuriose galiojo panašios taisyklės, o tai reiškia – iš panašaus socialinio, kultūrinio, religinio sluoksnio. Įprastas mums taisykles bei normas mes atsinešame iš savo tėvų namų. Daugelį dalykų darome automatiškai, net nesusimąstydami. Kodėl kai kurie, pavyzdžiui, iš ryto geria kavą, o ne arbatą? Kodėl vienas jaučia diskomfortą, kai namie netvarka, o kitam ji nė motais? Mūsų įpročiai taip pat atsiliepia ir bendravimui. Vienas nori iš ryto kalbėtis, o kitas negali to pakęsti. Visi žmonės skirtingi, ir jų įpročiai skirtingi. Mes elgiamės natūraliai, tačiau natūraliai tik savo pačių atžvilgiu.