Šeimyninės laimės kriterijai
|

Šeimyninės laimės kriterijai

Dalis žiūrinčių į mus, kalbančius per rengimo santuokai kursus, nusprendė, kad jie vienas kitam “tinka.” “Bandomojo” mentaliteto atsisakyti jiems bus sunku, ir reikėtų tai padaryti jau dabar. Kaip? Reikia nuoširdžiai pasigailėti, kad dėl nežinojimo ir mados poveikio vaikinas savo mylimąją, o mergina savo mylimąjį pavertė bandomuoju triušiu. Reikia išsiskirti tam, kad susitikti jau susituokus, ant tikro pagrindo. “Išjungus” aistrą, labai gerai paaiškėja, ar toks pagrindas yra. Nežinau, kaip yra pas mus, tačiau užsienio spaudoje karts nuo karto tenka paskaityti apie drąsų kunigą, kuris pasako, kad poros nesutuoks, jei jie nesiliaus gyventi kartu; kaip paskui patys pasakoja dėkingi sužadėtiniai, paleidę vienas kitą iš glėbio, jie kartais pirmą kartą vienas kitą pamato. Pamatyti vienas kitą prieš santuoką yra žymiai geriau negu jau susituokus. Antrosios mūsų išskirtos kategorijos poroms nepalaikyti Bažnyčios prieštaravimo jų priešvedybiniam ryšiui anachronizmu yra kiek sunkiau. Juk jie pradėjo gyventi kartu tvirtai žinodami, kad susituoks – “tad koks gi skirtumas?” Skirtumai yra du: vienas ant žemės, o kitas – danguje. Pirmąjį apibūdina klausimas: ar galima pradėti valgyti pyragą prieš prasidedant baliui? Žinoma, viskas mūsų metu galima, tačiau neprapjautas pyragas šventę papuošia gražiau. Kalbant apie tą dangų, į kurį patenka mylimųjų širdys ant aukštojo meilės kalno, reikia pastebėti, kad vyro ir moters kūniška jungtis Pradžios knygoje Dievui reiškia santuoką.

Laimingos santuokos receptas
|

Laimingos santuokos receptas

Manau, viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria šiandien poros, yra supratimo, dėkingumo ir pagarbos tam, kas moteriška, bei tam, kas vyriška, stoka, ir todėl atsiranda nesuvokimas, ką reiškia vienas kitą papildyti. Šioje knygoje mėginsiu jums naujai apibūdinti, kas yra vyriškumas ir moteriškumas ir kaip kiekvienas gali prikelti kitame, kas geriausia, ir paskatinti džiaugtis ir didžiuotis būdamas vyru ar moterimi. Be šio suvokimo, santuoka tampa sąjunga dviejų konkuruojančių bevardės lyties robotų, beviltiškai mėginančių susigaudyti painioje situacijoje, klupinėjančių tamsoje, suglumusių, ieškančių meilėje šiokios tokios naudos ir galiausiai liekančių su savo juodžiausia vienatve, kartėliu, pykčiu. Man rodos, viena pagrindinių klaidų, kurias daro susituokę vyrai ir moterys, yra vengimas įsipareigoti ir aukotis. Šiais laikais žmonės daugiau atsidavę savo karjerai, savo interesams. Regis, žmonės santuoką ir vaikus traktuoja kaip nebūtinai reikalingus, o kitus savanaudiškus pomėgius kaip būtinus. Mes gyvename labai egoistiškais laikais. Tikrieji sutuoktinių ir vaikų poreikiai ignoruojami vardan vieno iš sutuoktinių norų. Santuoka ir vaikai – tai didžiulė auka ir įsipareigojimas. Pastarosios kelios kartos neišmokytos pagrindinių moralės principų. Mūsų visuomenė linkusi tikėti, kad momentinis malonumas be įsipareigojimų – svarbiausias gyvenimo siekis. Meilės jausmas, apie kurį dar nekalbėjau, yra negiliai suvokiama, bet labai vertinama emocija.

Kun. Rytis Gurkšnys SJ. Laiminga santuoka
|

Kun. Rytis Gurkšnys SJ. Laiminga santuoka

Šio sekmadienio skaitiniai mane paskatino pamąstyti apie santuokos teikiamą palaimą. Kartą teko dalyvauti pamaldose, kuriose buvo susirinkęs gausus šeimų būrys. Viena laiminga pora nugyvenusi beveik trisdešimt metų kartu buvo paklausta: „Kas jums padėjo išgyventi kartu tiek daug metų? Kokia gi jūsų bendro gyvenimo sėkmės paslaptis? Kaip jums pavyko išlaikyti laimingą santuoką?“ Viktorija pasakojo: „Ilgai mąsčiau apie tai, peržvelgdama visus mūsų bendro gyvenimo metus. Pastebėjau vieną svarbų dalyką. Mes abu labai pasikeitėme per tą laiką. Kiekvienas iš mūsų stipriai keitėmės, kad galėtume būti kartu, priimti vienas kitą, papildyti ir paremti. Sugebėjimas keistis pačiam – mūsų sėkmės paslaptis. Kai abu susidurdavome su supančio pasaulio iššūkiais, stengėmės keistis, prisitaikyti ir prisiderinti vienas prie kito, kad abu kartu kovotume su sunkumais. Nesistengėme kovoti vienas su kitu, bet visas savo pastangas skirdavome įveikti bendras kliūtis. Aš planuoju dar trisdešimt metų keistis, nes noriu ir toliau džiaugtis darnia santuoka su savo vyru. Tai nėra lengva. Tačiau verta tai daryti.“ Viena moteris pasakojo apie tai, kaip ji kartą važiavo nauju automobiliu. Sukdama sankryžoje ji užkliudė šalia stovėjusią mašiną ir labai stipriai įlenkė savo automobilio dureles. Išlipusi iš mašinos, ji buvo labai išsigandusi ir sakė kitam vairuotojui: Mano vyras tikrai labai supyks, kai pamatys, ką aš padariau. Šitą naują automobilį mes nusipirkome prieš dvi savaites.

Laimingos santuokos paslaptis skaičiais
|

Laimingos santuokos paslaptis skaičiais

Ar galima skaičiais įvertinti, ko reikia, kad du žmonės gyventų ilgai ir laimingai? Pasirodo, galima. Jei susituoksite po 3,5 metus trukusios draugystės, bučiuositės keturis kartus per dieną ir bent kartą per metus kartu atostogausite užsienyje, jūsų bendras gyvenimas bus ilgas ir laimingas. Laimingos santuokos faktorių sąrašas buvo sudarytas vedybų planavimo tinklapio www.confetti.co.uk atliktos apklausos pagrindu. Siekiant nustatyti, kokia yra ilgo bendro gyvenimo paslaptis, buvo apklausta 3000 susituokusių žmonių, rašo „The Telegraph“. Tinklapio atstovė Carol Richardson taip komentuoja šiuos rezultatus: „Tyrimas parodo, kas lemia laimingą ir ilgą gyvenimą kartu. Buvo vertinami tokie faktoriai kaip idealus sutuoktinių amžiaus skirtumas, romantiškos draugystės trukmė. Pastaruoju metu žmonės tuokiasi būdami vis vyresnio amžiaus, nes moterys daugiau dėmesio skiria karjerai, tuo tarpu meilė ir vedybos atsiduria antrame plane. Tačiau vis dar išlieka tendencija, kad jaunikis turėtų būti vyresnis nei nuotaka, nes tai garantuoja emocinį ir finansinį stabilumą. Tyrimas taip pat rodo, kokie svarbūs ilgalaikei santuokai yra bučiniai, apsikabinimai ir romantika“. Apklausos duomenimis, vedybinis gyvenimas sėkmingiausias, kai tuokiasi 31 metų vyras ir 2 metais 3 mėnesiais už jį jaunesnė moteris. Taip pat nustatyta, kad gyvenantys ilgai ir laimingai dažniausiai susipažįsta per draugus, o savo santykius įteisina po 3,5 metų trukusios draugystės.

Teologas ir psichologas teigia atradęs laimingos santuokos formulę
|

Teologas ir psichologas teigia atradęs laimingos santuokos formulę

Po ilgamečių studijų Artimuosiuose Rytuose teologas, turintis svajonę kada nors tapti dvasininku, ir šeimos santykių konsultantas Tomas Girdzijauskas sako, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje. Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja? Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje. Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga… Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais.

Vaikai – šeimos laimės garantas?
|

Vaikai – šeimos laimės garantas?

Trys iš keturių amerikiečių mano, kad pagrindinis santuokos tikslas – abipusė suaugusiųjų laimė ir pasitenkinimas, o ne gimdyti ir auklėti vaikus. Katastrofiškai mažėjantis gimstamumas Lietuvoje, regis, patvirtina šią už Atlanto įsigalėjusią nuostatą, tačiau ar iš tiesų visavertę šeimą galima sukurti be vaikų? Šešerius metus santuokoje gyvenantys Jolanta ir Audrius „pasirašo“ po amerikiečių atlikto tyrimo išvadomis – vaikai nėra pagrindinis vedybų tikslas. „Gyvename susituokę jau gana ilgą laiką, vaikų neturime ir, bent artimiausiu metu, neplanuojame turėti. Kodėl? Nes mums gera dviese“, – tikino 27-erių metų Jolanta. Jos argumentai gana įtikinami. „Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai tampa prabanga, kurią ne kiekvienas atsakingas žmogus pasirengęs sau leisti. Nors abu su vyru gana padoriai uždirbame, suprantu, kad nutarę turėti vaikų, labai apribotume savo patogaus gyvenimo galimybes. Skamba egoistiškai? Tačiau ir vaikus juk žmonės dažnai gimdo iš egoistinių paskatų – nori pratęsti giminę, turėti, kas juos prižiūrėtų senatvėje. Ar tai ne egoistiška?“ – savo požiūrį gina bevaikė pora. Pasak Audriaus ir Jolantos, gyvenimas be vaikų turi daugybę pliusų – galima keliauti kada panorėjus, o ne tik per vaikų vasaros atostogas, netenka po bemiegės nakties išvargusiam slinkti į darbą, o norėdamas įsigyti patinkantį daiktą, neprivalai sukti galvos dėl braškančio šeimos biudžeto.

Paprasta sėkmingos santuokos paslaptis
|

Paprasta sėkmingos santuokos paslaptis

Vokietijos psichologas Ulrichas Clementas kalba apie tai, kas svarbiausia dviejų žmonių gyvenime. „Focus“: Ar paskatinimas, pagyrimas gali padėti išsaugoti santuoką? U. Clementas: Žinoma. Kai partneriai bendraudami yra geranoriški, gerbia vienas kitą, tai jau savaime padeda išvengti krizės. Nekalbu apie pompastiškas pagyras: „tu esi nuostabus“, „tu esi geriausias“. Svarbiausia – maži kasdieniški įvertinimai: „tai teikia man džiaugsmo“, „tai tikrai sąmojinga“, „tai, ką nusipirkai, yra gražu“. Tokie pozityvūs atsiliepimai pagerina santykius. Girdami vienas kitą pasakome: „tu man esi svarbus“. O dėmesys ir kito įvertinimas padeda puoselėti santykius. Kitaip viskas griūva. Svarbiausia – branginti ir vertinti vienam kitą. Tai susiję ir su smulkmenomis, pavyzdžiui, kai aš, žinodamas, jog mano partneris mėgsta tvarką, neišmėtau savo daiktų po visą kambarį. Tvarkymasis kaip pagarba? Porų santykiuose pagarba yra kur kas daugiau nei pozityvūs žodžiai. Aš laisva valia darau tai, kas kitam patinka. Aš suteikiu kitam džiaugsmo. Kartais nutinka, kad žmonės nebeturi pasakyti ar padaryti kitam kažką gero… Dažniausiai į konsultacijas ateinančios poros kalba apie tai, kas juos erzina. Jie nebemoka nieko kito daryti, tik ginčytis. Kai jų paklausiu, kokios partnerio savybės jiems patinka, jie pasimeta ir nežino, ką atsakyti. Tai tikrai liūdna, juk daugelis iš jų anksčiau vienas kitą mylėjo.

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats
|

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats

Jau seniai įrodyta, kad puiki emocinė ir fizinė žmogaus savijauta priklauso nuo asmeninės laimės. Tos, kurią patirti lemta ne kiekvienam. Daugelis gyvendami ramų šeimyninį gyvenimą mano, kad jų santuoka stabili ir sėkminga. Tačiau ar laiminga? O gal laiminga ir sėkminga šeima yra vienas ir tas pats? Pasirodo – ne. Susituokusiems ir skirtis neketinantiems žmonėms psichologai pasiūlė anoniminę anketą. Pagrindinis klausimas sutuoktiniams buvo toks: „Jeigu šiandien vėl rinktumėtės savo antrąją pusę, ar pasirinktumėte tą patį žmogų, su kuriuo dabar gyvenate?“. Tyrinėtojų nuostabai, tik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai. Kiti arba negalėjo atsakyti, arba pareiškė, kad rinktųsi kitą. Nors jų šeimos buvo pakankamai stabilios. Paaiškėjo, kad šeimos stabilumas dar nereiškia, kad žmonės patenkinti santuoka, tačiau skirtis nesiruošė, nes įprasta, kad skyrybos – visiškos nesėkmės simptomas. Skyrybų griebiamasi kaip chirurginio įsikišimo, kai nebėra vilties kitaip išgyti. Tiesa, kai kada žmogus pasirengęs metų metus kęsti įkyrų skausmą, kad tik nereikėtų kreiptis į chirurgą. Šeimos išsaugojimas bet kokiomis sąlygomis kai kada atrodo mažesnė blogybė. O ar šeimos gerovė prilygsta šeimos laimei? Juk mes esame pratę laimę vertinti kaip pakilią ekstazę. Panaši būklė apima įsimylėjėlius ir jaunavedžius. Tačiau susižavėjimas negali trukti amžinai. Vis dėlto žmogų šildo ne liepsnojančios meilės aistros, bet rami namų židinio šiluma.

Visos šeimos laimingos vienodai
|

Visos šeimos laimingos vienodai

Ar menate tą, atrodo, L.Tolstojaus frazę, kad visos laimingos šeimos yra vienodos, o nelaimingos – kiekviena vis kitaip. Šiandien pagalvojau, kad…ne. Gal čia tokia akimirkos nuotaika, bet iš tiesų pagalvojau, kad…juk gali būti, kad yra atvirkščiai! Tuoj paaiškinsiu. Nekalbėkime apie nelaimes. Pakalbėkime būtent apie tai, kaip jaučiasi šeima, kuri gali save priskirti laimingoms. Na, gerai, ne laimingoms, o tiesiog patenkintoms savo gyvenimu. Man neišeina iš galvos mintis, kad prieš kelias dienas su viena drauge sušnekome, kad jos kita draugė yra stereotipiškai moteris, o jis – stereotipiškai vyras. Ta prasme, kad jie pasidalinę vaidmenimis ir, tarkim, moteriai atrodo normalu, jei vyras tiesiog sumąsto kažkur važiuoti ir…informuoja, kad jis taip padarys. Žodžiu, namai, vaikai ir visa kita yra jos reikalai:) Ir, žinote, ką??? Ta šeima yra laiminga. Iš tiesų laiminga. NES ABU TENKINA TOKS SANTYKIS, TOKS GYVENIMO BŪDAS. Vakar vakare ilgai diskutavome su Medeina: ar žmogus pradeda domėtis, nes tuo domisi jo mylimas žmogus, ar tiesiog tas domėjimasis tarsi glūdėjo jame, ir tas artimas žmogus jį pažadino? Medeina kaip pavyzdį paminėjo tai, kad ji visada domėjosi mašinomis, visada norėjo vairuoti, todėl natūralu, kad, susipažinus su vaikinu, kuris domisi mašinomis, dar labiau susidomėjo. Aš? Aš susidomėjau politika. Ir dabar mąstau: ar aš nesidomėjau todėl, kad man iš tiesų buvo neįdomu, ar todėl, kad tiesiog niekas ja nesidomėjo aplinkoje, o iš tiesų man…labai įdomu.

Šeimyninės laimės prielaidos
|

Šeimyninės laimės prielaidos

Aiškinantis vyro ir žmonos savybių dermę grumiasi dvi nuomonės. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai dera savo savybėmis papildantys vienas kitą. Taigi valdingai žmonai reikėtų paklusnaus vyro. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad bendrą kalbą lengviau rasti su panašiais į save. Taigi linkusi vadovauti moteris turėtų tekėti už valdingo vyriškio. Kadangi apie vyrus ir moteris sužinome vis daugiau, tai šiandieną galime derinti abu požiūrius ir gana tiksliai pasakyti, kokiomis savybėmis sutuoktiniai geriau turėtų skirtis, o kokiomis – papildyti vienas kitą. AMŽIUS. XIX a. pagyvenęs vyras dažnai tuokėsi su jauna mergina, o vėliau vidutinio amžiaus našlė tekėdavo už jaunesnio vaikino. Nuo XX a. vidurio visose išsivysčiusiose Šalyse daugelyje santuokų vyras 1-3 metais vyresnis už žmoną. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS. Daugelis siekia susieti savo gyvenimą su tokios pat šeimyninės padėties žmogumi. Išsiskyrusieji dažniau tuokiasi su išsiskyrusiomis. Kas antrame Lietuvoje spausdinamame vedybinių pažinčių skelbime našlės pabrėžia, jog nori tik našlio. Vokiečių psichologė Ingeborga Uhlamann rašo, jog jei santuoka vienam iš sutuoktinių – antroji, o kitam – pirmoji, skyrybų tikimybė didesnė. RELIGIJA IR TAUTYBĖ. Yra religinių bendruomenių, draudžiančių savo nariams tuoktis su kito tikėjimo žmogumi. Net ir silpnai tikintieji mieliau renkasi to paties ar artimo tikėjimo žmogų.