Kūdikių maitinimas

Vien tik motinos pienu kūdikį reikia maitinti maždaug iki šešių jo gyvenimo mėnesių. Jei motina turi pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, pirmus šešis gyvenimo mėnesius motinos pienas pilnai patenkina kūdikio mitybinius poreikius. Žindomiems kūdikiams nebūtina duoti arbatų ar pasaldinto vandens. Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio, padidėjusiems žindomo ar pieno mišiniais maitinamo kūdikio mitybiniams poreikiams patenkinti, reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą: dygsta dantys, liežuvis automatiškai nestumia maisto iš burnos, skrandis geriau virškina įvairesnius maisto produktus; sėdėdamas, kūdikis gali palinkti į priekį jei nori valgyti arba nusisukti, atsilošti, kai yra sotus.

Dauguma šiuolaikinių mamų puikiausiai žino, kad jų naujagimiams motinos pienas yra tobulas maistas. Bet, deja, į motinos pieną žiūrima tik kaip į kūdikių maistą ir gėrimą. Taip, tai tiesa, bet yra ir kita tiesa, kuri šiuolaikinėje visuomenėje nėra minima: krūties čiulpimas kūdikiui yra būtinas bendraujant su mama. Daug specialistų: medikų, psichologų, konsultantų rekomenduoja mamoms atsisakyti viešpataujančio principo, kuriame naujagimis maitinamas pagal griežtą grafiką ir pataria įsiklausyti į kūdikio poreikius. Kaip gi yra iš tikrųjų? Reaguojame į kiekvieną kūdikio cyptelėjimą. Būtina suprasti, kad realus, tikrasis vaiko maitinimas reiškia duoti jam krūtį kiekvieną kart, jam to pareikalavus. Kiekviena mama akivaizdžiai mato, kad vaikas prašo krūties daug dažniau, nei 2.5 – 3 val. griežto maitinimo grafiku, kurį siūlo pediatrai. Vaiko poreikis krūčiai auga iki gyvenimo 12 dienos, iki 15 – 16 kartų į parą. Maitinimo krūtimi laikas yra skirtingas. Kūdikis gali čiulpdamas užmigti, tarpais vis pačiulpdamas krūtį 2 – jų valandų intervale, arba gali paleisti krūtį jau po dviejų minučių ir paparašyti vėl. Kyla klausimas, kodėl jis taip elgiasi? Iki gimimo būdamas uždaroje, ankštoje, šiltoje erdvėjė – mamos pilve, kūdikis čiulpė kumštelį, pirštelius, placentos kilpas ir rijo vaisiaus vandenis. Gimęs kūdikis, pajautęs bet kokį diskomfortą, bando jo atsikratyti, ir vienintelė vieta, kur jis gali pajausti sau pažįstamą veiksmą, yra motinos rankos, vienintelis veiksmas yra čiulpimas, ir vienintelis pažįstamas skonis ir kvapas yra motinos pienas. Tokiu būdu jis nurimsta ir jaučiasi puikiai.

Sveikatos pagrindas – sveika ir subalansuota mityba. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą, nes kūdikis nėra sumažinta suaugusio žmogaus kopija: mažylio organizmas funkcionuoja kitaip, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, be to, kūdikis suvalgo santykinai daugiau maisto nei suaugusysis (skaičiuojant suvartojamo maisto kiekį svorio kilogramui). Taigi kūdikio maistas turi būti visavertis, subalansuotas ir ekologiškas. Mamai, auginančiai kūdikį, iškyla nemažai klausimų apie mitybą: kaip kūdikį maitinti, kada pradėti duoti papildomus produktus, po kiek duoti, kokie produktai tinka labiausiai ir kokie ne, kas geriau: ar gaminti pačiai, ar rinktis jau pagamintus produktus .Kad Jums būtų lengviau susigaudyti šioje klausimų jūroje, mes pateiksime pagrindinius patarimus, remdamiesi paskutinėmis mitybos specialistų rekomendacijomis. – Iki kokio amžiaus kūdikiui užtenka vien tik motinos pieno ir kada pradėti kūdikį papildomai maitinti? Motinos pienas patenkina kūdikio maisto ir skysčių poreikį iki 4-6 mėn. Todėl, jei kūdikis visiškai sveikas, jokio papildomo maitinimo ar girdymo nereikia.Gydytojas, įvertinęs kūdikio sveikatos būklę, psichomotorinį išsivystymą, Jums patars, kaip pradėti papildomai maitinti mažylį. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės. Remiantis naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, nepatartina kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais duoti gryno karvės arba ožkos pieno bei iš jų namuose gamintų mišinių*.

Nuo šešių mėnesių pradėsi mažyliui duoti „kieto“ maisto. Tai naujas, įdomus ir svarbus mažylio gyvenimo etapas, kurio metu vaikas ne tik pratinsis prie naujo jam maisto, bet ir toliau mokysis sveikos mitybos pagrindų. Kas svarbu šiuo raidos etapu? Valgykite kartu su visa šeima. Žinoma, tai pavyks ne visada – jau vien dėl to, kad suaugusieji valgo rečiau. Tačiau kiek galite, stenkitės visi kartu susėsti prie stalo. Tam mažyliui nupirkite specialią maitinimo kėdutę, kad vaikas galėtų sėdėti prie bendro stalo kaip lygus su lygiais. Taip vaikas toliau mokysis, kad maistas yra ne tik alkiui numalšinti – tai taip pat yra smagus laikas pabendrauti. Ugdyk pagarbą maistui. Kad ir paaugusiam vaikui pavalgymas būtų daugiau, nei tiesiog „greitukas“ užkandant bet ką, bet kur ir bet kaip, nuo mažų dienų ugdyk pagarbą maistui ir valgymui. Išjunk TV, padėk į šalį telefoną, paserviruok stalą. Leisk valgyti tiek, kiek vaikas nori. Vaikas turi pats nuspręsti, kiek jis nori valgyti – neprašyk jo suvalgyti „dar šaukštelį“. Nors tai darydama turbūt nori savo mažyliui tik paties geriausio, iš tikrųjų darai jam meškos paslaugą: vaikas gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti sotumo jausmą, todėl persivalgymo tikimybė bus didesnė. Skatink savarankiškumą. Duok vaikui maisto, kurį jis galėtų imti pirščiukais ir valgyti – taip jis mokysis pavalgyti pats. Tam tinka skiltelėmis supjaustytas obuolys, banano griežinėliai, morkų lazdelės ar, pavyzdžiui, riestainiai („baronkos“). Venk maisto, kuriuo mažylis gali užspringti – pavyzdžiui, riešutų, razinų, guminukų ir kito kieto, maisto, kurių skersmuo yra didesnis nei žirnis. Kai maitini, duok vaikui laikyti šaukštą: taip po truputį lavės jo įgūdžiai.

Sveikos mitybos pagrindų kūdikis pradeda mokytis nuo pat gimimo, nors iki 6 mėnesių jo maistas bus tik tavo pienas (arba mišinukas, jei dėl kokių nors priežasčių žindyti mažylio negalėsi). Štai kaip tu gali prisidėti prie sveikos mitybos įgūdžių formavimo pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais: Maitink, kai kūdikis yra išalkęs. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais maitink tuomet, kai mažylis yra praalkęs, o ne pagal iš anksto nustatytą grafiką. Kiekvienas kūdikis yra savitas: vieni valgo rečiau ir ramiai miega tarp maitinimų, kiti linkę „užkąsti“ dažniau. Naujagimiai puikiai jaučia, kada yra išalkę ir apie tai praneša niurzgėdami, verkdami, instinktyviai ieškodami krūties – ilgainiui pati išmoksi atpažinti savo mažylio siunčiamus „alkio“ ženklus. Nesijaudink, laikui bėgant maitinimų skaičius bet kokiu atveju mažės, o grafikas susidėlios savaime. Nemaitink per prievartą. Net jei tau atrodo, kad kūdikis suvalgė per mažai, neversk jo valgyti dar. Naujagimiai ir kūdikiai natūraliai jaučia ne tik alkį, bet ir sotumą. Jei raginsi vaiką valgyti daugiau, nei jis nori, ilgainiui jis praras gebėjimą atpažinti sotumo jausmą, ir jis bus linkęs persivalgyti.

Ko gero, nekantraujantys seneliai ar vyresnius vaikus auginantys draugai gali pradėti tave raginti duoti kūdikiui taip vadinamo „kieto“ maisto kai jam sukaks keturi mėnesiai. Kai kurie senesnio kirpimo pediatrai taip pat vis dar gali rekomenduoti duoti kieto maisto vos keturių mėnesių sulaukusiam kūdikiui, tačiau absoliuti dauguma vadovaujasi 2001 m. atnaujintomis PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijomis ir pataria palaukti šešių mėnesių. Jos pagrįstos tyrimais ir stebėjimais, kurie parodė, kad iki to laiko visus mažylio mitybos poreikius patenkina motinos pienas ir tai daro geriau, nei bet kurios kitos alternatyvos. Kas, jei pradėsiu kūdikiui duoti kieto maisto anksčiau? Kalbant apskritai, tyrimai parodė, kad per ankstyvas primaitinimas kietu maistu padidina alergijos maisto produktams riziką, apsunkina maistinių medžiagų iš motinos pieno pasisavinimą, o anksti kietu maistu pradėti maitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Be to, jaunesnio nei šešių mėnesių kūdikio žarnynas ir inkstai dar nėra pakankamai išsivystę, kad susitvarkytų su įvairiu maistu.

Kieto maisto jaunesniam nei 4 mėnesių kūdikiui duoti negalima, nes jo virškinimo sistema dar nėra tam pasirengusi, kietame maiste nėra kūdikiui būtinų maistinių medžiagų, o esamos įsisavinamos sunkiai. Be to, per ankstyvas primaitinimas kietu maistu siejamas su alerginėmis reakcijomis maistui. Įprastas laikas, kada kūdikiui reikėtų pradėti duoti ir kieto maisto, yra šeši mėnesiai, tačiau vaikutis yra unikalus, ir šis laikas gali ateiti šiek tiek anksčiau ar šiek tiek vėliau. Tikslių rekomendacijų klausk savo gydytojo. Nuo kokio maisto pradėti? Tiesa yra ta, kad rekomendacijos skirtingose šalyse yra skirtingos. Europoje (taip pat ir Lietuvoje) pastaraisiais metais rekomenduojama pradėti nuo daržovių tyrelių (dažniausiai tai būna morkų tyrė). JAV vis dar populiariausia pradėti nuo grūdų košių (paprastai ryžių košės, nes joje nėra glitimo (arba kitaip gliuteno)), o štai Afrikoje pirmas rimtas maistas dažnai būna mėsa. Kas link prieskonių, Lietuvoje kūdikius stengiamasi maitinti prėsku, jokiais prieskoniais negardintu maistu, tačiau Indijoje sodrūs ir net labai aštrūs prieskoniai yra vaiko kasdienybė vos ne nuo pirmųjų dienų. Taigi, vienos tiesos šiuo atveju nėra, ir apsispręsti, nuo ko pradėsite, turite patys (arba padedami vaiką prižiūrinčio pediatro). Galiausiai, jūsų sprendimą gali paveikti ir vaikas: kartais pasitaiko, kad mažylis kategoriškai atsisako valgyti kūdikišką maistą, nuo krūties peršokdamas „tiesiai prie karbonadų“ (ta prasme, suaugusiųjų maisto, pagardinto prieskoniais).

Motinos pieno pakaitalai – sausi milteliai užpilami vandeniu – gali būti nesaugus maitinimo būdas jau vien todėl, kad netinkamomis sąlygomis dažnai neįmanoma palaikyti buteliukų ir žindukų sterilumo. Maitinimas iš buteliuko tokiomis sąlygomis gali sąlygoti pagrindinę vaikų mirties priežastį visame pasaulyje – viduriavimą, kurį sukelia infekcijos. Motinos pieno pakaitalai yra labai brangūs, dažnai šeimos jiems išleidžia daugiau nei pusę savo pajamų. Tai reiškia, kad maitinimas iš buteliuko sąlygoja visos šeimos blogesnę mitybą. Dar daugiau – neturtingos motinos, stengdamosi, kad mišinėlio užtektų ilgesniam laikui, paruošia mažesnės koncentracijos maistą, dėl ko kūdikis gali negauti viso jo gyvybei palaikyti būtino maisto. Viduriavimo, išsekimo ir netinkamos mitybos kombinacija, sąlygota nesaugaus maitinimo iš buteliuko turi pavadinimą – Buteliuko vaikų liga. Žindymas sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis visose šalyse. Netgi Jungtinėje Karalystėje buteliuku maitinamas kūdikis turi dešimt kartų didesnę tikimybę susirgti virškinimo ligomis nei žindomas kūdikis.

Kartais mama negali maitinti kūdikio iš krūties. Tuomet svarbu išsaugoti pieno gamybą ir kad vaikas neatprastų žįsti. Tai pasiseks, jei nutrauktą pieną sumaitinsite šaukšteliu, iš plataus švirkšto, pipete, iš taurelės ar puodelio. Pastaraisiais dešimtmečiais tapo akivaizdu, kad geriausia, jei motina negali žindyti, duoti vaikui gerti motinos pieną ar, kai yra neginčijama būtinybė, jo pakaitalus iš puodelio. Šis paprastas maitinimo būdas, kuris priešpastatomas maitinimui iš buteliuko su čiulptuku, yra dalis mokymo kurso, įgyvendinant Palankios naujagimiams ligoninės iniciatyvą. Visiems vaikams, net gimusiems prieš laiką ir nemokantiems tinkamai žįsti, kūdikiams , kurių motinos nesugeba ar negali maitinti dėl medicinos apribojimų, tinka maitintis iš puodelio. Pasaulyje plačiai taikomas kūdikių maitinimas iš mažų taurelių, puodelių ar net specialiai tam pagamintų indelių. Patirtis ir pasiekimai akivaizdžiai parodo maitinimo iš puodelio privalumus, ypač lyginant su maitinimu iš buteliuko su čiulptuku, kurie tiek buteliukas, tiek čiulptukas sukelia riziką kūdikiui.