| |

Finansų krizė: devalvacijų „paradas“ apims visas šalis

JAV federalinė rezervų sistema ( FRS ) paskelbė, kad nustatomas pagrindinio tarifo diapazonas 0,00-0,25% metinio lygio. Tai absoliutus rekordas. Taigi, tiltai sudeginti, Rubikonas peržengtas. FRS nebegali stimuliuoti ekonomikos, mažindama tarifus. Bet vargu ar šis įvykis turės lemiamos įtakos ekonomikai – tarifo sumažinimas iki nulio turi greičiau simbolinę prasmę. Bankai labai nenoriai kredituoja verslą. O JAV ekonomikos smukimas tęsis ir toliau. Situaciją komentuoja žinomas ekonomistas Michailas Chazinas, dar 2003 metais savo knygoje aprašęs dabartinę ekonomikos krizę: -Amerikiečiai davė signalą, kad pinigais užvers save ir visus kitus. JAV turėjo tris variantus. Iš viso nutraukti dolerių spausdinimą- ir tada viskas būtų sugriuvę labai greitai. Spausdinti pinigus, bet tik labai mažais kiekiais- tada žlugimas būtų trukęs 2,5-3 metus. Arba stakles įjungti pilnu pajėgumu, sukeliant hiperinfliaciją, ir tada kolapsas ištiks po metų – pusantrų. Buvo pasirinktas trečias variantas. Kitaip jie negalėjo pasielgti. Dabartiniam Vašingtono elitui svarbiausia – išgelbėti giminingus bankus. Būtent tuo jie dabar ir užsiims. Iš esmės tai korupcinė schema, kurią mes matome ir kituose šalyse. Vartojimo defliacijos fone įsibėgės nominalioji infliacija, ir JAV įvyks stagfliacija. T.y.JAV paklius į ypatingai bjaurią situaciją – ekonomikos smukimą esant aukštam infliacijos lygiui. JAV ekonomika smuks trečdaliu, amerikiečių gyvenimo lygis – du kartus.

| |

JAV ir pasaulio finansinė krizė: per daug socializmo, per mažai modernaus valstybės vaidmens

Tokį JAV vykdytos monetarinės politikos apibūdinimą pateikia „Royal Roads University (Canada) profesorius, Columbia University (JAV) mokslinis bendradarbis, vadybos bei ekonomikos mokslų daktaras Valdas Samonis, PhD, CPC. Tebesitęsiančios ekonominės krizės fone su dr. Samoniu kalbamės apie dabartinę padėtį, ją lėmusias priežastis, pasekmes bei išėjimo iš jos perspektyvas. -Prieš ateinant į valdžią prezidentui G. Bush, JAV ekonomika buvo gana stabili, šalies biudžetas – teigiamas. Šiandien JAV – ištikta gilios ekonominės krizės, kokios nebuvo nuo pat Didžiosios depresijos. Ar dėl to, kas atsitiko Amerikoje, kalta tik Bush administracija ir netvarkinga, nemoderni šalies finansų sistema, ar ekonominės suirutės atsiradimą sąlygojo dar ir kitos priežastys? -Prieš atsakant į šį klausimą, reikėtų pažymėti, kad ši finansine-ekonominė krizė toli gražu nėra vien tik Amerikos problema. Panašios problemos, o tiksliau – dar sunkiau sprendžiamos, matomos ir Europoje. Amerikos “kaltė” yra ta, kad nuo jos viskas prasidėjo, nes JAV pirmauja tiek gerose, tiek nevykusiose inovacijose. Taip, Amerikoje dėl susiklosčiusios padėties didžiausia atsakomybė tenka G. Bush bei jo administracijai, nors pamatus tokiai finansinei betvarkei savo socialistine, neatsakinga monetarine politika padėjo ilgametis “Federal Reserve” banko vadovas Alan Greenspan. Jis finansavo nereikalingą amerikiečiams G. Bush karą Irake ir išpūtė nekilnojamojo turto burbulą.

| |

Krizė taip pat ir valstybės taupymo politikoje

Krizė, pizė ir kiti pikti “Zė” žodžiai vis rėžia mūsų ausį. Labiausiai baiminamasi, kas yra natūralu visiems gyvūnams, dėl savęs. “Kaip ši krizė palies mane, ar mane atleis, ar sumažins algą?” – ne mažai kas, neturintis tvirto žinių bagažo, aukštos kvalifikacijos ar aukštesnio poreikio darbo rinkoje gali pasakyti. Bet noriu dabar pablevyzgoti apie kažką, ko neišmanau, valstybės lygyje. Valstybinė taupymo politika… Šiaip įdomūs mūsų valdžios taupymo pastebėjimai yra Ekonominės politikos bloge. O aš noriu pakalbėti apie ten mažai bepaliestą “taupymo” būdą – algų ir darbuotojų mažinimą. Medicina. Policija. Gaisrinė. Mokesčių inspekcija. Mokyklos. Ir kiti žūtbūt valstybės piliečiams (man ir tau) reikalingi dalykai yra apmokami iš pačios valstybės biudžeto, kurį valdžios žmogai ir sudarinėja. Šiuo metu – karpo, pildyt bando naujais ar padidintais mokesčiais(*1). Vat tie karpymai mane ir neramina. Sumažino bazinį algos dydį. Sumažino daugumai valdininkų (neminint tų “šventųjų” teisėjų, kurie sau algas pasikėlė… Nereikia pamiršti ir seimūnų bei kitos ala “grietinėlės”, gaunančios iš tiesų saldų pinigą – apie šį įpatumą kalbėt dabar nenoriu) algas. O tai jau yra blogai. Jeigu į EkoPizę žiūrėti tuo kampu, kad dabar būtina taupyti visur (nors yra protingų žmonių, sakančių, kad efektyvumą didinti būtina – bet algos karpymas ar atleidimas iš darbo gali tam atsiliepti neigiamai), tai prieš karpant algas ir atleidinėjant siūlau pamąstyti: ar yra ką nukirpti, ar galima atleisti?

Lietuvai reikia naujo Borato
| |

Lietuvai reikia naujo Borato

Kad Boratas nėra tik šiaip atsitiktinė Lietuvai asmenybė, neseniai perskaičiau viename interneto forume. Pasirodo, jog šaunių kazacho nuotykių Amerikoje autorius, filmo „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“ herojus gali būti daugiau susijęs su Lietuva, nei su parodijuojama Kazachija. Mat Borato personažo Sacha Baron Cohen prosenelis yra gimęs Kaune. Kiek čia tiesos, kol kas sunku pasakyti. Mat žydų Cohen pavardė yra plačiai paplitusi po pasaulį, gali būti, kad tai yra tik sutapimas, panašiai kaip ir su S. Palin, bandžiusia kartu su McCain prasibrauti į Amerikos politikos olimpą. Netgi garsaus dainininko Bob Dylan šaknys taip pat lietuviškos – vieni proseneliai kilę kažkur nuo Kauno, o kurį laiką gyveno Ukmergėje. Galbūt prisiminęs savo šaknis tolimojoje Lietuvoje Boratas sukurptų dar vieną filmą, šį kartą apie Borato nuotykius mūsų tėvynėje. Siužetų tikrai atsirastų ne ką mažiau nei Amerikoje, būtų iš ko pasijuokti – ir iš valdžios sprendimų, iš visokiausių fobijų, keistų tradicijų, politikų veiksmų ar visuomenėje įsigalėjusių stereotipų, o gal dėl lietuviškų šaknų galėtų įsijausti į naujuosius prezidentus? Gal visuomenė šį litvaką komiką galėtų pasamdyti eiti prezidento pareigas? Panašiai kaip ir samdomi juodaodžiai krepšininkai (Lietuvos krepšinio federacijos pirmininko V. Garasto dėl prasto jų žaidimo netyčia pramintų „juodašikniais“), kurie „kelia“ Lietuvos krepšinio lygį mūsiškiams išvykstant į užsienį.

| |

Krizė verčia keisti valstybių politiką

Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką. Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Tuo metu pasaulio spauda rašo, kad naftos turtingos valstybės, pirmiausia vadinamoji „kuro ašis“ Rusija, Venesuela ir Iranas, bus priverstos keisti savo politiką. Britų dienraštis „The Times“ teigia, kad šios trys valstybės labai jautriai reaguoja į smunkančias naftos kainas, todėl jos turės mažinti išlaidas karinėms reikmėms ir apriboti paramą separatinėms autonomijoms, kairuoliškiems judėjimams ir islamistams Artimuosiuose Rytuose. Finansų ir ekonomikos krizė gali sukelti nepasitenkinimą šių šalių viduje.

| |

Finansų krizė? Metas karjeros ir piniginės ekspertizei!

Kalbėti apie krizę tapo gero tono ženklu. Nekalbėti apie ją – manieringumu. Tačiau vienaip ar kitaip ją visi jaučia. Teks išmokti taupyti ir… elgtis išmintingiau. Ir nors kol kas atrodo, kad diržų susiveržimas – tikrų tikriausia katastrofa, pabandžius bent kiek optimistiškiau pažvelgti į susidariusią padėtį tampa akivaizdu: šį bei tą naudingo išpešti tikrai galima! Vėl madinga gyventi iš atlyginimo! Kartu su besaikiu vartojimu jau buvo įsigalėjusi ir parazitinė nuostata: uždirbi mažiau, negali sau leisti to ar ano – vadinasi, esi menkesnis, nesugebantis susikurti gerovės. Pagaliau visiems aiškus kuo nuoširdžiausias pasiteisinimas: krizė, reikia susiveržti diržus. Tad niekam nebekils klausimų, kodėl vis dar nepasinaudojai galimybe išperkamąja nuoma įsigyti naujausio automobilio ar prabangaus baldų komplekto.
Ne metas užmigti ant laurų. Dabar – puiki proga atnaujinti savo profesinius įgūdžius, pasitobulinti, įgyti naujų. Ne paslaptis, kad metus-kitus užsisėdėjus tame pačiame darbe, dauguma specialistų ima ir aptingsta. Darbas tampa monotoniškas, nebeįdomus, tobulėti lyg ir tingisi – vis tiek viskas klojasi kaip iš pypkės. Štai čia ir vertėtų susigriebti: visuotinis etatų mažinimas, darbo vietų naikinimas verčia ko nors imtis. Jei tave jau atleido – domėkis darbo rinkos pasiūlymais, kad ir kokie minimalistiniai jie bebūtų, savarankiškai tobulink savo įgūdžius, pasidomėk persikvalifikavimo galimybėmis, o gal apskritai nerk į naujus vandenis?

| |

Krizė – galimybių metas

„Daugelis lietuvių nemoka tvarkyti savo finansų. Nuo senų laikų jie paprasčiausiai nusivylę taupymu“, – teigia D. Čibonis. Pasak finansų konsultanto, vesdamas seminarus privatiems asmenims ir įmonėms jis pastebi, kad žmonės dar įpratę gyventi skolon, o pradingusios santaupos sovietmečiu ar bankų griūtys atnešė nusivylimo taupymu jausmą. „Vien tai, kad žmonės skolinasi, rodo, jog jie gyvena ne pagal savo galimybes“, – lrt.lt sakė D. Čibonis. Teigiamas finansų krizės puses įžvelgia ir „AVSC Group“ verslo klientų konsultantė Jurgita Pumpalavičiūtė. „Nors krizė daugiausia gresia praradimais, tačiau jos negalima vertinti tik iš blogosios pusės. Ne veltui krizė, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „sprendimas“, o iš kinų kalbos, – „galimybė“, – lrt.lt sakė J. Pumpalavičiūtė. Ji priminė, kad daliai pralaimint finansinius mūšius, bus privačių asmenų ar investuotojų, kurie susikraus milžiniškus kapitalus. Padidės laisvai samdomų darbuotojų skaičius, tad bus lengviau rasti tinkamą žmogų, o norėdami konkuruoti darbuotojai didins kvalifikaciją. Įmonės savo ruožtu privalės orientuotis į ilgalaikius, o ne trumpalaikius tikslus. Pasak finansų konsultantės, tai tik pirmieji teigiami pokyčiai, kurie išryškės bendrovėse. „Be to, teks stengtis dėl efektyvesnės veiklos, ieškoti priemonių pajamoms didinti, tad išliks stipriausieji ir nebebus vadinamųjų „vieno projekto“ įmonių“, – dėstė J. Pumpalavičiūtė.

| |

Ką finansinė krizė reiškia meno rinkai?

Kasdien girdime žinias apie tarptautinių bankų bankrotus, dolerio kurso kritimą ir nestabilias naftos kainas. Ką tai reiškia meno rinkai? Pateiksiu vieno bankrutavusio investicinio banko pavyzdį. Prieš pora savaičių buvo paskelbta apie 158 metus gyvavusio didžiausio JAV investicinio banko Lehman Brothers bankrotą. Kuo tai įdomu meno pasauliui? Yra keletas priežasčių. Pirmoji – Lehman Brothers buvo vienas didžiausių meno projektų mecenatų pasaulyje. 2007 m. šis bankas išleido 39 mln. JAV dolerių paremti menui. Į jo remiamų muziejų sąrašą įeina ne tik MoMA ir kiti Niujorko didieji meno muziejai, bet ir Luvras, Tate Modern, Tate Britain, Victoria & Albert bei Tokijo Mori meno muziejus. Žinoma, nepaisant Lehman Brothers bankroto, šie muziejai ir toliau sėkmingai gyvuos, bet net ir meno gigantams tenka šiek tiek susiveržti diržus. Antra priežastis – Lehman Brothers 3500 meno kūrinių kolekcija, kurią sudaro tokių autorių kaip Takashi Murakami, Andreas Gursky, Jasper John kūriniai. Kolekcija buvo eksponuojama visame pasaulyje įsikūrusiuose banko filialuose. Pati kolekcija priklauso Lehman Brothers turto valdymo įmonei, kuri vis dar pelningai dirba, bet dėl didelių įmonių grupės skolų turi būti parduota. Galime tik spėti, koks kolekcijos likimas: ar ji bus parduoda kartu su įmone ar meno aukcione prieš tai.

| |

Krizė ar permainų metas?

Sunku būtų pavadinti krize ekonominio augimo sulėtėjimą, kuris buvo prognozuotas, netgi savaime suprantamas. Vis dėlto, kalbant apie esamos (ar menamos) krizės pasekmes, galime išskirti esminius dalykus, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams. Nepaisydamos augančių energetinių resursų kainų bei mažėjančio vartojimo, kai kurios logistikos kompanijos ieško inovacinių, nestandartinių problemų sprendimo būdų ir užtikrintai siekia užsibrėžtų tikslų. Atėjo logistikos laikas: planuojamos racionalios, efektyvios priemonės, kurios atsižvelgtų į ilgalaikius įmonės tikslus. Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių pasiekti gerų veiklos rezultatų arba išlaikyti juos tokius krizės metu, yra aiški bendrovės konkurencinė strategija. Galimybę išlikti per krizę ir augti normaliomis sąlygomis turi tos įmonės, kurios, visų pirma, numatė aiškią vystymosi viziją. Antra – geriausiai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Trečia – turėjo įmonės vidinių resursų auginimo ir panaudojimo strategiją. Įmonių, gyvenančių šia diena ir nekreipiančių dėmesio į bent vieną iš šių komponentų, pasikeitus išorinėms sąlygoms, padėtis gali tapti kritiška. Dėl to viena bendrovė praras dalį pelno ar sumažės jos augimas, o kitai – iškils net bankroto grėsmė. Šiuo metu visos masinės komunikacijos priemonės platina idėją apie jau prasidėjusią ar tuoj visus užgriūsiančią baisią krizę. Tad atėjo metas trumpai žvilgtelti į verslo įmonės išlikimo bei vystymosi galimybes besikeičiančios rinkos sąlygomis.

| |

Ačiū Dievui – krizė

Prie krizės mus atvedė godumas. Nepykime ant jo. Nei ant savęs. Pasaulis skaudžiai pasiekė dugną, kad atsinaujintų. Krizė mums padovanos stebuklo galimybę. Žengiame į naują realybę. Krizės neateina šiaip sau. Į jas visuomenė ne vienus metus stumia pati save. Galų gale išaušta diena, kai įvyksta sprogimas. Jis supurto sistemą, subraškina jos pamatus. Žmonės puola į paniką, stveriasi už galvų ir nutaisę naivius žvilgsnius klausia – kodėl, po paraliais, tai atsitiko? Nuo pertekliaus grįžti prie taupymo nepatogu. Gimsta pyktis. Prasideda kaltųjų paieškos. Šįkart bene pirmiesiems kliuvo bankams. Tai jie esą finansavo ne verslininkus, bet spekuliantus. Klaida. Antrasis kirtis tenka ekonomikos guru – ekspertams ir analitikams. Kodėl jie mygė žmones kuo daugiau vartoti, užuot raginę kaupti santaupas? Žmonėms buvo gera tikėti, kad jų pragyvenimo lygis, kaip ir atlyginimai, tik augs. Todėl užuot savaitgaliais namiškiams virę cepelinus, jų pusfabrikačius pirkome prekybos centruose. Kreditus ėmėme ne tik nekilnojamajam turtui, bet buitinei technikai, atostogoms, pramogoms ir net vestuvėms. Aklai pasitikėdami ekspertais užmiršome skaičiuoti, realiai vertinti savo galimybes ir ateities perspektyvas. Vartojimas augo kaip ant mielių. Krizę lėmė žmonių godumas. Tuo metu verslas konkuravo nesąžiningai – didieji prarijo smulkiuosius. Vadinasi, idėja, kad rinka visada teisi, pasirodė esanti beprotiška.