Žyma: Krašto apsauga

JAV Gynybos Ministerija nusprendė atsisakyti nuo projekto, skirto išaiškinti teleportacijos naudojimo kariniais tikslais galimybes. „JAV karinės oro pajėgos priėmė sprendimą ateityje neinvestuoti pinigų į šią sferą“, - pareiškė projektą kuruojantis pulkininkas Maikas Chailas. Žaibiško materijos perkėlimo laike ir erdvėje tema, plačiai atspindima mokslinės fantastikos filmuose, rimtai buvo nagrinėjama Variklių sistemų laboratorijoje, esančioje Rait-Patersono karinių oro pajėgų bazėje (Ohajo valstija).Karinė laboratorija tyrimą užsakė atlikti „Corp Drive Metrix“ firmai, kurios būstinė - Las Vege. 25 tūkst. JAV dolerių apsiėjusio darbo išvados buvo pateiktos formulių ir...

Kitais metais JAV armija kulkosvaidžiais apginkluos ir robotus, nors juos ir kontroliuos žmonės. Kitų metų kovą prasidėsiančiu Talon robotų diegimu užsiima juos gaminanti Foster-Miller kompanija. Pasak jos atstovų, šie robotai bus aprūpinami M240 arba M249 kulkosvaidžiais, tačiau gali būti išleistos ir raketsvaidžiais ginkluotos modifikacijos....

1183 metai – savaranikškų lietuvių karo žygiųpradžia. Tai riba tarp dviejų epochų. Iki 1183 m. lietuviai nedarė jokių savarankiškų išpuolių, tuo tarpu nuo 1183 m. tokių faktų yra nemažai. Šio laikotarpio ir apskritai XIII–XIV amžių Lietuvą galima pavadinti karine monarchija. Panašų karinio aktyvumo etapą savo istorijos pradžioje yra pergyvenę daugelis tautų. Karo žygiai buvo rengiami bemaž kasmet. Jų tikslas - prisiplėšti grobio ir kartu išplėsti savo politinę įtaką kaimyniniams kraštams. Nors iki pačios XIII a. pradžios šaltiniai mini labai mažai lietuvių žygių, jie...

1236 m. rugsėjo 22 d. - Šiaulių mūšis. Žemaičiai sumušė kalavijuočius. Žuvo magistras Folkevinas ir 48 riteriai. 1260 m. liepos 13 d. - Durbės mūšis. Žemaičiai ir kuršiai sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių. 1270 m. vasario 16 d. - Karusės ledo mūšis. Lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Otonas Lutenbergas ir 52 riteriai....

Lietuvoje karo technologijų srityje puikiai darbuojasi Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų institutas. Instituto specialistai sukūrė kelių modifikacijų šaulių lazerinius treniruoklius, kurie sėkmingai panaudoti Lietuvos karo akademijos ir kitų šalies gynybos struktūrų personalui mokyti. Gynybos technologijų institute sukurti treniruokliai pasižymi daugeliu naujovių ir pranašumų, kurie sėkmingai demonstruoti tarptautinėse parodose “Balt Military EXPO” (Gdanskas, Lenkija) ir “Milipol Paris 99” (Paryžius, Prancūzija). Gerai įvertinus šaulių treniruoklius Lietuva buvo pakviesta dalyvauti NATO Partnerystės ginkluotės (CNAD) programoje....

Po kelių tragedijų Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, kai šaunamaisiais ginklais apsiginklavę vaikai išaudė savo bendraklasius, o nestabilios psichikos suaugę - savo kolegas, visame pasaulyje pradėta diskutuoti apie ginklų kontrolę. Kol kas neatrasta universali formulė, kas, kada ir kaip gali turėti teisę naudotis įvairiais ginklais, kad tokių incidentų būtų mažiau. Tačiau daug kur jau rengiami sugriežtinti įstatymai. Šioje srityje neatsilieka ir Lietuva. Pasak pareigūnų, naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas rengiamas jį derinant prie Europos Sąjungos normų. Pasak viešosios policijos...

Atskira ieties atmaina yra protazanas. Protazanas turi platų antgalį, kuris užsibaigia dviem sparneliu formos atsikišimais. Šie atsikišimai neleisdavo ginklui per daug giliai įsmigti. Atskira protazano be sparnelių atmaina buvo vadinama “buliaus liežuviu”. Ji išsiskyrė labai ilga į apačia platėjančia geležte. Paveikslėje Nr2 pavaizduotas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV gvardijos karininko paradinis protazanas 1670-1680m. Sekira tai ilgakotis ginklas su kirvio ašmenimis. Škotijoje panašus ginklas vadinosi lochaberu. Kai kurie lochaberai gale koto turi kablį. Iš sekiros išsivystė alebarda. Rusijoje sekira buvo vadinama berdišiumi ir naudota XV-XVIIa....

Automatas, dar vadinamas automatiniu šautuvu (eng. Assault Rifle) tai tarpinis variantas tarp pistoleto-kulkosvaidžio ir šautuvo. Bandymai sukurti automatinį ginklą, galėsiantį pakeisti armijoje šautuvus (pistoletai-kulkosvaidžiai tam netiko dėl labai riboto efektyvios ugnies radiuso) ir šaudantį mažesnio galingumo nei šautuvas šoviniais buvo jau 20a. pradžioje (Rusijoje - Fedorovo automatas, 1913-16 m.). Tačiau masinė gamyba ir tyrimai prasidėjo tik nuo II-ojo pasaulinio karo (JAV - Garand M1, M1A1 - 1941-42 m., TSRS - AK, AK47 - 1946-47 m., Vokietija - MP43, SG44 (SturmGewehr) - 1943-44 m.)....

Pistoletas-kulkosvaidis - tai kompaktiškas automatinis ginklas, galintis šaudyti pistoletiniais šoviniais nepertraukiama (kulkosvaidine) ugnimi. Dėl žemo efektyvios ugnies radiuso ir aukštos greitošaudos, ginklas tinkamas naudoti daugiausia artimam mūšiui (tuo pakeisdamas šautuvus). Gamyba pradėta apie 1920 metus, didžiausią populiarumą tokie ginklai įgijo nuo 1940 m.- prasidėjus karui. Anot kai kurių šaltinių, pirmasis pistoletas-kulkosvaidis buvo sukurtas 1915 metais italų konstruktoriaus Ravelli. Jau 1918 m. Vokietijoje buvo pasirodęs gana neblogas Bergmano konstrukcijos ginklas. Daugumoje, tiek ankstesni, tiek dabartiniai pistoletai-kulkosvaidžiai veikia tuo pačiu principu - laisva spyna, naudojant...

Pistoletas – individualaus naudojimo šaunamasis ginklas, skirtas priešininko sustabdymui 20-50 metrų atstumu. Atskiri ginklo modeliai gali būti efektyviai panaudojami 70-200 metrų ir didesniu nuotoliu. Praktiškai visi dabartiniai pistoletai yra automatiniai, su apkaba, įstatoma į rankeną. Vamzdžio ilgis paprastai svyruoja nuo 50-60 mm pas trumpavamzdžius, skirtus nepastebimam nešiojimui iki 300 mm ar daugiau pas sportinius. Kalibras dažniausiai būna tarp .22 (5.6 mm) ir .50 AE (12,7 mm – pas Desert Eagle). Apkabos talpa priklauso nuo jos tipo (vienaeile, dvieilė), šovinio kalibro, taip pat ir...