Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam...
Gerai žinoma, kad įsigyti paslaugą be tarpininkų yra pigiau ir skaidriau. Tuo labiau kai nėra konkurencijos ir paslauga perkama iš tokių monopolistų, kaip centralizuotos šilumos ir geriamojo vandens (GV) tiekėjų. Karštą vandenį (KV) ruošiant daugiabučio šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes šiluma, reikalinga KV ruošti, perkama tiesiogiai iš Šilumos tiekėjo, o GV - iš GV tiekėjo (TKVA būdas). Juo naudojasi beveik trečdalis Lietuvos KV vartotojų. TKVA būdas yra „pats pigiausias, nes nėra tarpininko“, ką pripažino ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas (2009-03-12...
Kauno savivaldybė, atsiliepdama į Kauno bendruomenių centrų asociacijos (toliau - KBC Asociacija) pasiūlymą (KBC Asociacijos 2009-10-28 raštas Nr.6, pridedame), 2009-11-24 suorganizavo pasitarimą – diskusiją „Tarpininkas tiekėjas ar tiesioginis karštu vandeniu apsirūpinimo būdas: kas naudingiau Vartotojui?“ Pasitarime be Savivaldybės institucijų bei jos valdomų įmonių ir NVO atstovų dalyvavo LR Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius RIMGAUDAS ŠPOKAS, LR Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas LAURYNAS GERIKAS, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas ROMALDAS MORKVĖNAS. Pasitarime KBC Asociacijos nuomonę išreiškė tarybos narė...
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimą, gyventojai iki šių metų balandžio pirmos turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Yra galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius,...
Praėjusiame „Verslo labirinto" numeryje skaitytojus supažindinome su mažos Justiniškių turgavietės didelėmis problemomis. Teko pripažinti nemalonų dalyką - kovoti su savivaldybės vėjo malūnais nėra taip paprasta. Į donkichotiškas kovas stojusi Justiniškių turgavietę Vilniaus mieste administruojanti įmonė UAB „Pagrata" pasiryžusi grumtis iki galo prieš neteisėtus Savivaldybės trukdymus užbaigti turgaus statybą ir modernizavimą. Įsisenėję ginčai tarp UAB „Pagrata" ir Vilniaus miesto savivaldybės sustabdė turgavietės plėtrą. Nuostolių patyrė ne tik turgų administruojanti įmonė, ne tik prekiautojai ir pirkėjai - nukentėjo Valstybės ir miesto biudžetas. Turgavietės darbuotojai...
Dažnai tenka pačiam sau ar kitiems užduoti klausimą: kuo skiriasi JAV ir Rusijos vykdomos politikos įgyvendinimas? Tarp įvairių galimų atsakymų vienas yra akivaizdus - JAV dažniausiai politines problemas sprendžia (dažniausiai efektyviai ir greitai) joms iškilus, o Rusija joms ruošiasi dešimtmečiais. Vilniaus miesto šilumos tinklus išnuomojant vadinamai Prancūzų kompanijai, į Vilnių buvo atsiųstas Prancūzijos kompanijos atstovas, kuris sovietų laikais buvo baigęs Maskvos tarptautinių santykių universitetą, po to vykdęs KGB-tų užduotis buvusioje Rytų Vokietijoje. Tas pats asmuo lankėsi visuose Rytų Europos sostinėse, kur buvo nuomojamos...
Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba. Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė" buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų. Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai. Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą. Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis...
Reikalauju atsistatydinti VSD generalinį direktorių KGB rezervistą A. Pocių ir paleisti suimtą žurnalistą Aurimą Drižių. Vakar VSD pareigūnai sulaikė "Laisvo laikraščio" redaktorių Aurimą Drižių bei konfiskavo visą paskutinio leidinio tiražą dėl jame neva paskleistos slaptos valstybinės informacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybės paslaptį privalo saugoti ir prisiimti atsakomybę tas, kam ji patikėta, o ne ją gavęs žurnalistas. Šiuo atveju – VSD. Prezidento R. Pakso apkaltos metu visos VSD slaptos pažymos ir pokalbiai buvo viešinami, tačiau saugumas nesiėmė jokių sankcijų. Todėl šį VSD išpuolį...
Daugiau nei dvejus metus Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus namuose nelegaliai dirbusi Jelena Iliuk savo teises dabar bando apginti oficialiai. Valdo ir Giedros Klimantavičių namuose Iliuk, jos teigimu, atdirbinėja 8 tūkst. litų skolą. Tokios sumos aukšto Vilniaus pareigūno šeima pareikalavo už neva Iliuk pavogtus papuošalus. Manydama, kad skolą jau atidirbo, moteris prieš kurį laiką paprašė Klimantavičių pasirašyti tai patvirtinantį raštą. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus šeima to daryti neskuba. Teisininkas Saulius Vaišnoras, į kurį, ieškodama pagalbos, kreipėsi Iliuk, įsitikinęs, kad moterimi buvo...
Organizacijos “Transparency International” (TI ) paskelbtame Korupcijos Indekse naudojama skalė nuo 1 iki 10, pagal kurią aukščiausias, 10 balų vertinimas skiriamas “švaresnėms” visuomenėms. Pagal tą skalę kai kurios Balkanų šalys vertinamos gana žemai – Serbija ir Juodkalnija (2.3), Makedonija (2.3), Albanija (2.5), Rumunija (2.8), Kroatija (3.7). Tarp jų šiek tiek labiau teigiamai vertinama tiktai Slovėnija (5.9). Bulgarija (3.9), Čekija (3.9), Latvija (3.8), Slovakija (3.7), Lenkija (3.6) – pirmosios įžengusios į Europos institucijas, korupcijos požiūriu stovi gana žemai lyginant su turtingesnėmis kaimynėmis Vakaruose. Estija...
