Kompiuterinis piratavimas

Dėl piratinių programų atgaminimo ir platinimo per pastaruosius mėnesius teismai priteisė daugiau nei 35 tūkst. litų žalos atlyginimo iš keturių kompiuterių prekybos salonų. Anksčiau atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad juose pirkėjams pageidaujant į kompiuterius neteisėtai diegiama nelicencijuota programinė įranga. “Dažniausiai nelicencijuotas kompiuterių programas pirkėjams įdiegia prekybos salone dirbantys pardavėjai, tokiu būdu siekiantys įsiteikti klientui. Bet dėl šių veiksmų galiausiai kenčia įmonė ir jos reputacija. Todėl bendrovių vadovybei derėtų imtis tam kelią užkertančių veiksmų – griežtai reikalauti darbuotojų laikytis įstatymų ir nuolat akcentuoti gresiančius padarinius”, – sako advokatų kontoros “Pranckevičius ir partneriai” advokatė Edita Ivanauskienė. Tiesa, pasak teisininkės, kai kuriais atvejais kompiuterių salonai kaip tik skatina tokį savo darbuotojų elgesį. Taip nelegaliais būdais jie siekia pritraukti pirkėjus ir pasiūlyti mažesnę kompiuterių su programomis kainą nei sąžiningai veikiantys konkurentai. Tarp neteisėtai programinę įrangą platinusių įmonių yra tokios gerai žinomos Lietuvos bendrovės kaip UAB “Microworld” ir UAB “Fortakas”. Pirmojoje buvo išaiškintas trijų kompiuterių su neteisėtai įdiegtomis “Microsoft” bei “Autodesk” gamintojų programomis pardavimas. Be to, salone dar rastos ir konfiskuotos 28 kompaktinės plokštelės su įvairiomis nelicencijuotomis programomis.

Muzikinės industrijos atstovai pradėjo dar vieną teismų etapą, nukreiptą prieš interneto piratus. Kaip praneša Financial Times, tarptautinė fonogramų IFPI leidėjų asociacija paruošė apie tūkstantį ieškinių prieš atsakovus iš 11 šalių. Asociacija pristatė apie 1400 kompanijų, tarp kurių ir industrijos lyderiai – Universal, Sony BMG, EMI ir Warner. Pastarosiose kompanijose teismo procesai pirmą kartą inicijuojami Azijos šalyse, pradedant nuo Japonijos, kur IFPI teisininkai ruošia apie 40 ieškinių. Pagal statistikos duomenis, šioje šalyje per keturis paskutiniuosius metus muzikos produkcijos pardavimas sumažėjo 30 procentų (1,8 milijardų dolerių).

Merriam Webster žodyne solidarumas apibrėžiamas kaip “tam tikros grupės arba klasės vieningumas, kuris produkuoja interesų, tikslų ir standartų bendrumą, arba yra jais grindžiamas” (Britannica 2001 Deluxe Editon CD-ROM). Atitinkamai e-solidarumą galima apibūdinti kaip interneto vartotojų bendrumą, kuris pasireiškia tuo, jog vartotojai dalinasi bei keičiasi failais vieni su kitais. Juos apjungia bendri interesai – domėjimasis pvz. muzika arba kinu; jų tikslas – nemokamas ir beveik neribotas muzikos, filmų ar programų pasirinkimas; visas procesas yra reguliuojamas bendromis (dažnai nerašytomis) failų keitimosi taisyklėmis (pvz. SoulSeek vartotojai neleidžia naudotis savo resursais tiems, kurie patys niekuo nesidalina). Galiausiai, juos vienija bendri priešai, šiuo metu didžiausias jų – RIAA (Recording Industry Association of America /Amerikos įrašų industrijos asociacija), kuri siekia uždrausti nemokamą keitimąsi failais kaip įstatymus (t.y. autorines teises) pažeidžiančią veiklą.

Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai šiemet uždarė šešias lietuviškas interneto svetaines, kuriose buvo siūloma įsigyti piratinės produkcijos. Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) duomenimis, tokius internetinius puslapius daugiausia kuria ir prižiūri fiziniai asmenys. “Kai kuriems tokių interneto svetainių kūrėjams jau skirtos baudos, dėl kai kurių dar vyksta tyrimas”, – sakė LMIA viceprezidentas Vytas Simanavičius. Pasak jo, interneto svetainėse pirkėjams daugiausia siūloma įsigyti filmų, žaidimų, muzikos įrašų ar kompiuterinių programų, kurių dar nėra parduotuvių lentynose. “Vienoje, dabar jau uždarytoje svetainėje buvo siūloma įsigyti net 2,9 tūkst. pavadinimų nelegaliai platinamų filmų”, – teigė V.Simanavičius. Tokį nelegalų verslą plėtojantiems asmenims gresia 2 tūkst. litų ir didesnės baudos, nelegalios įrangos konfiskavimas bei tinklalapio uždarymas. V.Simanavičiaus teigimu, aktyviai ieškoti tokių nelegalių interneto svetainių ir bausti įstatymų pažeidėjus pradėta šiemet, o praėjusiais metais jų beveik nebuvo ieškota.

Didžiausios pasaulio garso įrašų kompanijos, tokios kaip Universal Music, Warner Music, Sony Music, BMG ir EMI neoficialiai finansuoja specialias kompiuterines programas, kurių tikslas – trukdyti kompiuterių darbui ir stabdyti interneto ryšį tiems, kurie nelegaliai siunčiasi muziką. Taip teigia laikraštis The New York Times. Laikraščio duomenimis, garso įrašų kompanijos tiria galimybes panaudoti įvairias priemones piratavimo prevencijai – interneto ryšio spartos sumažinimą arba tinkle patalpinti failus, kurie veikia kaip virusai. Jei tokios priemonės bus iš tiesų panaudotos, tai būtų pati agresyviausia ataka prieš piratus garso įrašų istorijoje. Iki šiol kompanijos apsiribodavo ieškinių pateikimu atskiriems asmenims. Buvo mėginama bylų keitimosi tinkluose talpinti tam tikrą skaičių netikrų muzikinių bylų, tačiau tai realių rezultatų neatnešė. Susidomėjimas agresyvesniais kovos metodais išaugo, kai neseniai Los Andželo teismas nusprendė, jog kompanija StreamCast Networks, tinklų Grokster ir Morpheus savininkė, nepažeidė autorinių teisių įstatymo.

Tarptautinė organizacija Business Software Alliance (BSA), pagrindinis kovotojas su kompiuterių piratais, paskelbė, kad 2002 metais, lyginant su 2001-siais, bendras skaičius nelegaliai naudojamos programinės įrangos skaičius sumažėjo. Ir nors šis rodiklis – tik 1%, BSA patenkinti jau vien tuo, jog pavyko pristabdyti piratavimo augimą pastaraisiais metais. Nelegalios programinės įrangos statistiką BSA veda nuo 1994 metų. Tuomet buvo užregistruotas aukščiausias piratavimo lygis – 50% (dabar yra 39%). Nuo to laiko šis procentas vis krito iki 199 metų (36%), o po to vėl pradėjo kilti. Regionuose su labiausiai išvystyta programinės įrangos rinka situacija yra palanki legaliems PĮ gamintojams ir pardavėjams.

Tarptautinės analitinės agentūros IDC ir programinės įrangos gamintojų asociacijos BSA ataskaitos apie kompiuterinio piratavimo būklę pasaulyje duomenimis, Rusijoje piratinė programinė įranga sudaro 87 procentus visos programinės įrangos rinkos. Ataskaitoje pažymima, jog, sumažinus piratavimo mastą 10 procentų (nuo 87 procentų iki 77 procentų) Rusijos IT rinka paaugtų daugiau kaip dukart – iki 10,5 milijardo JAV dolerių. Be to, piratavimo masto sumažinimas leistų šiame sektoriuje sukurti 30 tūkstančių naujų darbo vietų. IDC vertinimais, piratavimo masto sumažinimas dešimtadaliu leistų Rusijos vyriausybei papildomai pritraukti į šalies ūkį 6,9 milijardo JAV dolerių, ir gauti papildomų mokesčių už 280 milijonų JAV dolerių.