Žodžiu "pragaras" verčiamas hebrajiškas žodis "šeol", kurio tiesioginė prasmė yra "uždengta vieta". Žodis "pragaras" neatspindi šios reikšmės, taigi vertimas nėra pilnas. Pagal Biblija ši "uždengta vieta" ar "pragaras" - tai kapas, arba mirusiųjų buveinė. Daugelyje vietų hebrajiškas žodis "šeol" taip ir verčiamas. Ir tikrai, daugelyje Biblijos vertimų beveik nevartojamas žodis "pragaras", bet verčiama tiksliau, naudojant tokius žodžius kaip "mirusiųjų buveinė", "kapas". Kai kuriuose vertimuose (pvz. A. Rubšio) žodis "šeol" iš viso neverčiamas, tik pateikiamas su lietuviška galūne ("šeolas"). Štai tik keletas pavyzdžių, kuriuose...
Atrodo, nėra reikalo abejoti, jog tai, kas papasakota apie sutvėrimą ir nuopuolį pirmuose Pradžios knygos skyriuose, turėtų būti suprantama tiesiogine, pažodine prasme. "Žaltys" buvo tikras žaltys. Tai įrodo tas faktas, jog šiais laikais žalčiai šliaužioja ant savo pilvų dėl prakeikimo, kuris teko anam pirmajam žalčiui. Lygiai taip pat mes matome kaip vyrai ir moterys kenčia nuo prakeikimų, gautų anuomet. Mes galime suvokti, jog Adomas ir Ieva buvo tikri vyras ir moteris, kaip mes žinome vyrą ir moterį šiais laikais, bet jie turėjo geresnes...
Jei žmogus iš prigimties turi "nemirtingą sielą", tada jis priverstas kažkur praleisti amžinybę - arba apdovanojimo, arba bausmės vietoje. Tai reikštų, jog kiekvienas yra atsakingas prieš Dievą. Bet priešingai, esame parodę, kad pagal prigimtį žmogus yra kaip gyvūnai, jam nėra būdingas nemirtingumas. Tačiau kai kuriems žmonėms yra pasiūlytas amžinasis gyvenimas Dievo Karalystėje. Turėtų būti akivaizdu, kad ne kiekvienas, kuris kada nors gyveno, bus prikeltas; kaip ir gyvūnai, žmogės gyvena, miršta ir suyra į dulkes. Bet kadangi bus teismas, po kurio vieni bus pasmerkti,...
Izaijo knyga 14:12-14: "Kaipgi tu kritai iš dangaus, tu šviesnešy, kurs ankstį rytą užtekėdavai? Kaip sukniubai žemėje tu, kurs griaudavai tautas? Tu sakei savo širdyje: Aš užžengsiu į dangų; aukščiau Dievo žvaigždžių aš iškelsiu savo sostą; aš sėdėsiu sandoros kalne šiaurio šlaituose. Aš užžengsiu aukščiau už debesų aukštybes, būsiu panašus į Aukščiausiąjį".
POPULIARI INTERPRETACIJA: Lotyniškame Biblijos vertime "šviesnešys" vadinamas žodžiu "lucifer". Teigiama, jog šis Liuciferis kažkada buvo galingu angelu, kuris nusidėjo Adomo laikais ir todėl buvo nublokštas į žemę, kur jis sukelia daug nemalonumų...
"Palaiminti romieji: jie paveldės žemę" (Mt 5:5) - nesakoma "...jų sielos pateks į dangų". Čia daroma užuomina į 37 psalmę, kuri visa pabrėžia, kad galutinį apdovanojimą teisieji gaus žemėje. Lygiai toje pat vietoje, kur nusidėjėliai mėgavosi savo laikinu pranašumu, teisiesiems bus atlyginta amžinuoju gyvenimu, ir jie valdys tą pačią žemę, kurioje kažkada viešpatavo nusidėjėliai (Ps 37:34,35). "Bet romieji paveldės žemę... Nes tie, kuriuos jis laimins, paveldės žemę... Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius" (Ps 37:11,22,29). Gyvenimas žemėje per amžius reiškia, kad...
Mt 4:1-11: "Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: "Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona". Bet Jėzus atsakė: "Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų". Tada velnias paima jį į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: "Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis lieps savo angelams...
Iš to, ką jau esame išnagrinėję iki šiol, pilnai galima numanyti, jog po Viešpaties sugrįžimo ir prisikėlimo tie, kas buvo pašaukti pažinti Evangeliją, bus surinkti kartu į tam tikrą vietą tuo laiku, kuomet jie susitiks su Kristumi. Jis pareikalaus iš visų ataskaitos bei įvertins, ar jie verti gauti apdovanojimą ir įžengti į Karalystę. Tiktai tuomet teisieji bus apdovanoti. Visa tai apjungiama palyginime apie avis ir ožius: "Kai ateis Žmogaus Sunūs savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės...
Apreiškimas Jonui 12:7-9: "Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvs išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai". Populiari interpretacija: Tai vienos iš populiariausių eilučių, kuriomis remiantis teigiama, jog danguje buvo sukilimas tarp angelų, po kurio velnias ir jo angelai buvo išmesti žemėn, kur gyvatės pavidalu...
Išėjimas. Pagaliau izraelitams buvo leista palikti Egiptą.Jie keliavo vedami Dievo angelo debesies stulpe dieną ir ugnies stulpe naktį. Faraono armija vijosi juos iki Raudonosios jūros. Vandenys stebuklingai persiskyrė, leido žmonėms pereiti ir sugrįžo atgal paskandindami egiptiečius. Tada Izraelis keliavo per dykumą pažadėtosios Kanaano žemės link. Dievas davė jiems gerti vandens iš uolos ir kiekvieną rytą būdavo patiekiama duonos manos pavidalu. Kai jie pasiekė Sinajaus kalną, Dievas davė jiems 10 įsakymų ir Mozės įstatymą. Tada jie tapo Dievo Karalyste. Jiems buvo liepta padaryti ypatingą...
Rusijoje atlikta gyventojų surašymo procedūra. Didelių skandalų, atliekant apklausą, nepastebėta. Išskyrus keistą pravoslavų cerkvės elgsį. Rusijos stačiatikių vadovai kažkodėl pasipriešino, kad gyventojų surašymo metu būtų teiraujamasi, koks rusų požiūris į religiją. Ko išsigando stačiatikiai? Kad daugumai Rusijos gyventojų religija nereikalinga ar kad Rusijos gyventojai noriau išpažįsta ne stačiatikybę, bet katalikybę, budizmą, pagonybę, islamą? Kaip tvirtina Vokietijos laikraščio "Frankfurter Rundschau" žurnalistas Karlas Grobe, Rusijoje be pravoslavų tikėjimo dar labai populiari pagonybė bei katalikų tikėjimas (pagonybė labai populiari tarp mažų Rusijos teritorijoje gyvenančių šiaurės tautelių...
