Kičas

Skaitau vakar apie Gugenheimo muziejų delfyje ir negaliu patikėti savo akimis, kas apie tai rašoma. Tiesa, panašią informaciją prieš keletą savaičių jau buvo spėjusi pateikti LTV laida, nepamenu tik tiksliai kuri, ar „Redakcija“ ar „Teisė žinoti“. Esmė ta, kad šis modernaus meno muziejaus projektas gali tapti šalies didžiausiu pinigų plovimo planu. Tačiau ar nenuostabu, kai tarp iniciatorių yra visais įmonomais neigiamais būdais išgarsėjęs Artūras Zuokas. Negi gali staiga imti žmogus ir pasikeisti ir pradėti nei iš šio nei iš to rūpintis Vilniaus miesto kultūros politikos gerinimu? Akivaizdu, kad žmogus tobulėja ir siekia vis didesnių dalykų, tačiau tokie žmonės tobulėja savo srityje, nešvarioje srityje. Todėl pagrįstai ir kyla tokie įtarimai. Pilnas projekto pavadinimas yra toks – “Hermitage/Guggenheim Vilnius”(HG). Atrodo, kad visai netyčia čia atsidūrė ir vienas lietuviškas žodis. Tai daugiafunkcis kultūros centras – Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus, plius rusų Ermitažo ir Amerikos Guggenheimo muziejų lydynys vienoje vietoje. Ar gali meno specialistai nekalbant apie eilinius žmones atsakyti į klausimą, kokia gali būti tokio muziejaus koncepcija, jeigu joje jungiami itin skirtingi estetine, finansine, ideologine ir laiko prasme skirtingi menininiai dariniai. Aš tai pavadinčiau kultūros trigalviu slibinu. Nes iš visų pusių šis projektas primena „Leo LT“ kūrimąsi. Pinigų „išgryninimo“ laikotarpis muziejaus pavidalu puikiai sutampa su šalies ekonominiu nuosmukiu.

Gruodžio 2 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo pritarė siūlymui toliau plėtoti Ermitažo-Gugenheimo muziejaus projektą. Sostinės politikai palaimino idėją, kuria siūloma pritarti anksčiau atliktai šio objekto galimybių studijai ir pavesti specialiai savivaldybės darbo grupei koordinuoti ir kontroliuoti projekto įgyvendinimą. Jono Meko vizualiųjų menų centras turėtų vykdyti projekto užsakovo funkcijas. Užėjo už varčios ir vėl iš pradžios… Jau ketvirtas Vilniaus meras šokdina savivaldybės komandą aplink Lietuvos kultūrai ir Vilniaus architektūrai svetimkūnio – Gugenheimo – projektą. Už 5 mln. JAV dolerių Vilniaus savivaldybė yra įsigijusi visą Jono Mačiūno, prilygstančią kosmopolitiniams pokštams, kolekciją – 2600 eksponatų. Tie darbai esą skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui. Muziejaus statyba turėtų pareikalauti 260 mln. litų. Be viešojo konkurso, nedalyvaujant Lietuvos architektams, išskyrus „žinovus“ G. Kirkilą ir J. Imbrasą, nuspręsta, kad geriausią projektą Gugenheimo muziejui Vilniuje pateikė irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid. Kiek kainavo merijos klerkų kelionės po užsienius, konkursas bei premijos dalyviams, projekto stūmėjas Artūras Zuokas nutylėjo. Ką bendra su tautine kultūra turi Gugenheimo muziejus ir jame numatomi demonstruoti FLUXUS kūriniai? Tik tiek, kad tokio tipo pokštų autoriai yra lietuvių kilmės Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas.

Prieš kurį laiką buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sukvietė menininkus, kultūrininkus į Vilniaus miesto rotušę ir pristatė Guggenheimo muziejaus filialo Vilniuje idėją. Tada vykusiose diskusijose menininkai nepritarė šio muziejaus statybos planams, ypač kai išgirdo iš buvusio mero, kad muziejus bus statomas iš miesto ir valstybės biudžeto lėšų ir gali kainuoti apie 300 milijonų. Susitikime dalyvavęs dailininkas Kazimieras Varnelis tada pasakė, kad jo, penkiasdešimt metų gyvenusio Amerikoje, paveikslas eksponuojamas Guggenheimo muziejuje, tačiau jis yra įsitikinęs, kad tokio muziejaus Lietuvai nereikia. Vilniuje daug kraujuojančių nacionalinio meno žaizdų, kuriomis pirmiausia reikia susirūpinti. Dauguma susitikime dalyvavusių ir kalbėjusių menininkų nepritarė Guggenheimo muziejaus statybai, tačiau buvęs meras tai nutyli. Vykdoma nuosekli ir agresyvi Guggenheimo muziejaus Vilniuje reklamos kampanija. Neseniai atidarytas Jono Meko vizualiųjų menų centras (Guggenheimo muziejaus ekspozicijos lietuviškoji dalis), įruošta ekspozicija, kainavusi 200 tūkst. litų. Žiniasklaidoje rašoma, kad Fluxus judėjimo narys Jonas Mekas pardavė savo kolekciją už 5 milijonus eurų. Ši suma buvo sumokėta iš Vilniaus miesto biudžeto. Visuomenei neatskleista, kas tie ekspertai, kurie nusprendė miesto lėšas išleisti specifinio skonio meno vartotojų poreikiams tenkinti, o ne apgailėtinos būklės Vilniaus darželių, mokyklų renovavimui, naujų mokyklų statymui.

Jonas Mekas: Jeigu Gugenheimo projektas pasidarys realybe, manau, Lietuvai tai bus labai didelis laimėjimas. Numatomos dvi funkcijos, kurias šitas muziejus-centras turės: Lietuva pamatys daugiau, kas dedasi pasauliniuose menuose. Arba dėjosi… Ir iš kitos pusės – per tą centrą, per Gugenheimą, ir Lietuvos menininkai bus pristatyti pasauliui. Dabar jei kokioje galerijoje ar muziejuje dabartiniai Lietuvos menininkai, skulptoriai ir rodomi – Vakarai važiuos čia pažiūrėt nebent Čiurlionio. Bet neis pažiūrėt kitų, nes jiems tai nelabai svarbu. Bet jeigu bus Gugenheimo muziejus, tai jie eis ir matys. Lietuvos menininkams atsidarys langas į pasaulį per šį Gugenheimo muziejų. Manyti, kad tai klaida, yra tiesiog absurdas. Kažkoks žurnalistas priėjo prie manęs Turino mugėje ir sako: „Ką tu manai, ar mums, Lietuvai, reikia dalyvaut šitokioje mugėje? Čia toli, Italija, kodėl mes…“ Ir jis, matyt, reprezentavo kažkokius žmones Lietuvoje, kurie irgi mano, kad nereikia dalyvauti pasaulinėse ar Europos knygų mugėse. Vis norime sėdėti sau kaimely, mums nereikia tų kitų, mes geriausi, mes gražiausi, mūsų menas, mes geri, mes dideli, o kam mums reikia tų visokių… Jeigu jie nemato šitų dalykų prasmės, tai kuo greičiau jie išmirs, tuo geriau bus Lietuvai. Ačiū tau, mirtie. Išpjauk su dalgiu visus akademikus, visus taip primityviai (ne kaimietiškai, nes ir aš esu iš kaimelio), taip kaimelietiškai mąstančius žmones. Miesčioniškai mąstančius…

Buvęs Vilniaus meras Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas greičiausiai neteks Jono Meko vizualių menų tarybos vadovo pareigų – tik kelių savaičių klausimas, kada tai įvyks. A. Zuokas pastaruoju metu yra dažnai puolamas dėl jo propaguojamo Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projekto. Valdančioji Vilniaus miesto koalicija neslepia neigiamo požiūrio į projektą ir gąsdina tuo, kad įgyvendindamas projektą Vilnius gali užsikrauti nepakeliamą finansinę naštą. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Algirdas Paleckis palygino Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą su puota maro metu. Anot jo, negalima skirti 500 mln. litų panašiam projektui. Opozicijoje esantis A. Zuokas miesto valdžios veiksmus dėl galimo savo nušalinimo nuo pareigų komentavo nenoriai. “Tokių ketinimų turiu ne aš. Šiuo atveju klausti reikia kitų žmonių”, – sakė A. Zuokas.

Planai steigti Gugenheimo-Ermitažo muziejų Vilniuje virto politinės kovos objektu. Buvusio Vilniaus mero ir šio projekto entuziasto Artūro Zuoko iniciatyvų reviziją žadėjusi dabartinė miesto valdžia ne tik paskelbė, jog projektas per brangus. Vicemeras Algirdas Paleckis nepraleido progos pakalbėti apie galimas finansines machinacijas ir neskaidrumą. Aistros užvirė pastarosiomis savaitėmis. Dar liepos mėnesį Artūro Zuoko „bloge” galėjome skaityti optimistinius pamąstymus: “Dėkoju ir Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui, kuris suprato ir palaikė, ir miesto merui Juozui Imbrasui, ir vicemerui Algirdui Paleckiui, kurie taip pat suvokia, kad toks projektas Vilniui reikalingas.” Tačiau spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje kai kurie politikai prašneko visiškai kitaip. „Pati Gugenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Gugenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Gugenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas”, – žurnalistams aiškino A. Paleckis. „Ar reikia Vilniui Cheopso piramidės? Jei ta Cheopso piramidė nukris iš dangaus, aš visom rankom ir kojom balsuoju už.- teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys K. Masiulis.