Meile daugiau tiki moterys
|

Meile daugiau tiki moterys

Izraelio Viliojimo meno centro vadovybė Šv. Valentino dienos išvakarėse paskelbė neseniai atlikto tyrimo duomenis, gautus per apklausą. Apklausa buvo atliekama įvairiuose šios šalies naktiniuose klubuose, baruose ir kitose pramogų vietose, rašo „The Times“. Pranešama, kad apklausoje dalyvavo 500 vyrų ir 500 moterų, kuriems 20–35 metai. Apklausa parodė, kad 87 proc. moterų ir 62 proc. vyrų tiki meile. Tačiau net 95 proc. viengungių vyrų jaučia didžiulį jaudulį, o kartais baimę, susipažindami su moterimis. 34 proc. viengungių įsitikinę, kad moteris domina tik jų graži išvaizda, pinigai ir brangūs automobiliai. „83 proc. apklaustų moterų į klausimą, „ar galvojate, kad vyrai supranta jūsų emocinius poreikius?“, atsakė neigiamai. O apklaustos netekėjusios moterys nurodė draugystės su vyrais „schemas“: 84 proc. jų tvirtina, kad niekada pirmosios „nekabintų“ vyrų, nes jie turėtų žengti pirmą žingsnį. Tačiau į klausimą, „ar vyrai kaip nors reaguoja į jūsų subtilias užuominas?“, 72 proc. respondenčių atsakė, kad, jų manymu, vyrai bijo susipažinti su jomis“, – rašoma leidinyje „The Times“. Taip pat pranešama, kad remiantis apklausos duomenimis, 87 proc. moterų tiki meile, tačiau ilgainiui jų tikėjimas meile pamažu blėsta. „92 proc. moterų, kurioms 20–25 metai, optimistiškiau nusiteikusios meilės atžvilgiu, o tarp 30–35 metų tiek išsiskyrusių, tiek netekėjusių moterų labiau išryškėja pesimistinės gaidos, bet vis dėlto 75 proc. jų dar tiki meile. Tuo tarpu tarp vyrų atvirkščiai: 62 proc.

Kas yra meilė? Kokia ji turėtų būti?
|

Kas yra meilė? Kokia ji turėtų būti?

Nuo pat gimimo žmogui bandoma aiškinti, ką jis privalo daryti. Todėl suaugęs jis remiasi logiškais, nuosekliais sprendimais. Bet ar žmogus apsisprendžia tarsi kompiuteris? O jei palygintume jį su gyvūnu, kurį galima prijaukinti bei išmokyti triukų, t. y. užprogramuoti tam tikrai elgsenai. Suprantama, jie vadovaujasi ne sąmoningais protavimais, o atlygio už triuką vaizdiniu. Žmogus yra prijaukintas nuo pat gimimo ir nuo pat gimimo mokosi triukų, už kuriuos jį paglosto, pagiria, pamaitina. Todėl užaugę mes žinome, kuo užpildyti savo laiką, kiek jo skirti darbui ir meilei, žinome, kaip meilė turi atrodyti. O jei šis vaizdinys neatitinka realybės, kartais pasijuntame tarsi vaikas, negavęs saldainio. Kurti būsimos meilės istorijos vaizdinius nėra blogai. Bėda ta, kad daugeliui tenka vadovautis neaiškiais, o kartais ir klaidingais vaizdiniais. Visuomenė bando paaiškinti, kokia turėtų būti tikroji meilė. Apie ją kuriama poezija, dainuojama, jai skiriami kino filmai, apie ją vienas po kito, serijiniu būdu, rašomi meilės romanai. Tačiau populiariausių meilės apibūdinimų ne taip ir daug. Pasakose kalbama apie gražuoles, pažadintas princo bučinių. Sių dienų žurnaluose nuolat užtiksime tekstų, kuriuose rašoma: „pabudinti jausmus”, „jis pažadino ją naujam gyvenimui” ir pan. Mitai, dainos, pasakojimai itin dažnai bando įteigti su realybe akivaizdžiai prasilenkiančią mintį, kad meilė yra ne jausmas, ne vidinis išgyvenimas, o kažkas išoriška, netikėtai užvaldančio žmogų.